TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mirusiųjų pelenų barstymo laukai: būti ar ne

2013 10 31 6:00
Kapinėse įrengti palaikų pelenų išbarstymo vietas savivaldybes įpareigoja 2008-aisiais priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje ruošiama dirva naujoms laidojimo tradicijoms ir ieškoma, kur bei kaip būtų galima išbarstyti kremuotus mirusiųjų palaikus. Naujas kapinių tvarkymo taisykles rengiantys kupiškėnai jau numatė galimybę įrengti laukus, skirtus sudegintų mirusiųjų pelenams išbarstyti.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis LŽ pabrėžė, kad kapinėse įrengti palaikų pelenų išbarstymo vietas savivaldybes įpareigojo prieš penkerius metus, dar 2008-aisiais, priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Paklusdama šiam įstatymui Kupiškio rajono savivaldybė parengė atitinkamas kapinių tvarkymo taisykles. Ž.Aukštikalnis neslėpė, kad mirusiųjų pelenų barstymo laukų tema kelia nemažai aistrų, tad vargu ar kapinių tvarkymo taisykles tvirtinsiantys Kupiškio rajono politikai juos įteisins.

Kremuotų palaikų barstymo laukus visuomenės sveikatos ekspertas Vincas Čelkis, etnologas Libertas Klimka LŽ įvardijo kaip abejotiną, bet galbūt kada nors prigysiančią naujovę. Tačiau ir apaštalinis protonotaras kunigas Bronius Antanaitis, ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ričardas Dokšas pabrėžė, kad tokie laukai prieštarautų krikščionybės nuostatoms.

Degino, bet nebarstė

“Mirusiųjų palaikų deginimas - labai lietuviška, baltiška tradicija, gyvavusi daugiau kaip du tūkstančius metų. Tačiau visą tą laiką pelenai buvo užkasami į pilkapius. Tad barstyti juos – naujovė“, - teigė L.Klimka. Etnologas pabrėžė, kad labiausiai tikėtina, jog tokį atsisveikinimo su mirusiuoju būdą mums diktuoja kai kurių žmonių filosofinės nuostatos. Jis prisiminė, kad nelabai seniai vieno kito mirusio mūsų tautiečio pelenai buvo išbarstyti Baltijos jūroje ar net Vilnioje, tačiau kol kas tai pavieniai atvejai. „Mirusiųjų kremavimą palaikau, nes jis visų pirma susijęs su krašto istorija ir tradicijomis, be to, padėtų išspręsti kapinių plėtros problemą. Tačiau palaikų pelenų barstymo laukų tikrai neįsivaizduoju“, - kalbėjo L.Klimka. Etnologas tikino, kad jam priimtinesnis būtų leidimas išberti pelenus į jūrą ar upelius.

Kaip LŽ sakė Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyriaus vedėjas V.Čelkis, kapinėse galbūt atsirasiantys mirusiųjų pelenų išbarstymo laukai visuomenės sveikatai neturėtų daryti įtakos, juolab - neigiamos. „Istorija mums byloja, kad įvairių infekcinių ligų, ypač maro, aukos buvo deginamos ir taip užkertamas kelias ligoms plisti“, - aiškino gydytojas ekspertas. Jo manymu, mirusiojo laidojimo, tiksliau - atsisveikinimo su velioniu, būdas išbarstant šio pelenus yra labiau religinių įsitikinimų ir moralės klausimas. V.Čelkis svarstė, kad labai trūkstant žemės kapinėse galėtų atsirasti pelenų barstymo laukai, kurie šiuo metu mums atrodo dar itin didelė naujovė. Tačiau ilgainiui, anot jo, tai gali tapti kasdienybe. „Labiau įsivaizduoju kolumbariumus, bet neatmetu galimybės kapinėse įrengti ir pelenų laidojimo laukus“, - pridūrė visuomenės sveikatos specialistas.

Palaikų išniekinimas

Tačiau bažnyčios atstovas naują siūlomą tradiciją atmeta kaip visiškai nepriimtiną. Apaštalinis protonotaras kunigas B.Antanaitis pabrėžė, kad krikščionybė griežtai pasisako prieš kremuotų žmonių palaikų barstymą ir net vertina tai kaip jų išniekinimą. „Į vandenyną išberti nužudytos Indijos ministrės pirmininkės Indhiros Gandhi pelenai. Bet ši politikė, labai šviesi ir kultūringa moteris, buvo pagonė, tad toks laidojimo būdas jos kultūroje yra priimtinas. Tačiau mes juk esame krikščionys!“ - pažymėjo B.Antanaitis. Dvasininkas aiškino, kad žmogaus kūnas krikščionybės požiūriu "yra šventovė, todėl jį reikia atitinkamai gerbti ir sudeginto nevalia drabstyti". „Pelenų barstymą aš asmeniškai vertinu kaip žiaurų išniekinimą. Žinau, kad tam nepritaria ir Lietuvos vyskupų konferencija, ji kremuoto mirusiojo pelenų barstymą laiko nepagarba asmeniui“, - tvirtino apaštalinis protonotaras. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvoje tarnaujantis argentinietis katalikų kunigas Domingo Avellaneda. Jo žodžiais, "apie pelenų barstymą neturėtų būti net kalbos“.

Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas R.Dokšas patikino, kad evangelikai liuteronai, kaip ir Romos katalikų dvasininkai, griežtai nepritaria sudegintų žmonių palaikų barstymui ir jokiu būdu nepraktikuoja šitokio „laidojimo“. „Tiesą sakant, toks atsisveikinimo su mirusiuoju būdas yra ne tik nepriimtinas, bet ir visiškai nesuvokiamas“, - LŽ pabrėžė evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"