TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mirusiųjų ramybę drumsčia kiaulės

2013 11 21 5:15
Šios kiaulės laikomos vos už kelių metrų nuo vokiečių kapinaičių. LŽ skaitytojo nuotraukos

Lapkričio 24-ąją evangelikų liuteronų bendruomenė minės savo Vėlines, arba mirusiųjų sekmadienį (Totensonntag). Netoli Klaipėdos esančių Sudmantų kapinaičių lankytojams teks patirti itin nemalonių staigmenų.

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktų XIX amžiaus - XX amžiaus pradžios vokiškų kapinaičių pašonėje, už kelių metrų nuo pačių kapų, kriuksi kiaulės. Klaipėdos paveldosaugininkai, iš LŽ išgirdę apie tokią padėtį, žadėjo pasidomėti, kaip ji galėjo susiklostyti.

Senųjų kapinių tyrinėtojai teigia, kad kiaulės amžinos ramybės vietoje - vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip nepagarbiai Klaipėdos krašte žiūrima į vadinamųjų memelenderių kapines.

"Kriuksintis" fonas

Klaipėdos kraštas nusėtas evangelikų liuteronų kapinaitėmis. Jos - tarsi akmenėliai, pažirę laukuose ir miškuose, fiksuojamos tūkstančiais. Daugeliu atvejų jos įtrauktos į valstybės saugomų paveldo objektų sąrašą. Jame yra ir Klaipėdos rajone esančios Sudmantų kapinaitės. Be kita ko, jos pažymėtos gana retu šiais laikais betoniniu stulpu su Gediminaičių stulpais.

Sudmantų kapinaitėse išlikę seni metaliniai ornamentuoti kryžiai, antkapiai. Tačiau jais pasigėrėti sustojusius lankytojus šokiruoja netoliese sklindantys garsai. Paėjus arčiau kapinaičių krašto sušmėžuoja tvora, o už jos - purve ramiai uodegas riečiančios kiaulės. Šalia kaulidės suręstas ir ūkinis pastatas, tik jį nuo aplinkinių akių slepia aukšti krūmai ir medžiai. Tad į kapinaites atvykę mirusius žmones menantys lankytojai priversti kęsti "kriuksintį" foną.

Sudmantų kapinaitės pažymėtos ir gana retu šiais laikais betoniniu stulpu su Gediminačių stulpais.

Valdininkai: tai netoleruotina

Apie padėtį sužinojęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas iš pradžių negalėjo tuo patikėti. „Tai nesuprantama... Reikia pažiūrėti, ar ta kiaulidė įrengta šalia kapinių, o gal pačiose kapinėse. Bet kuriuo atveju tai netoleruotina“, - pažymėjo jis.

Senosioms kapinėms netaikomos kelių šimtų metrų sanitarinės zonos, kokių esama įrengiant naujas. „Gali būti, kad žmonės ten turi sklypą ir jį naudoja kiaulėms auginti. Tačiau kaip dėl tokio požiūrio mes atrodome ir prieš vokiečius, atvykstančius lankyti savo protėvių, ir prieš save? Juk galų gale vokiškose kapinaitėse laidoti ir lietuvininkai. Būtinai susisieksime su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir paprašysime išsiaiškinti padėtį“, - kalbėjo L.Kavaliauskas.

Už paminklosaugą atsakinga Klaipėdos rajono merijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė taip pat įsitikinusi, kad kiaulių laikymas kapinių pašonėje netoleruotinas. „Būtinai nuvyksime ir išsiaiškinsime. Tai nenormalu. Juk ir lietuvininkų, ir memelenderių palikuonys lanko savo protėvių buvusias gyvenvietes, kapines. Ką žmonės, ten išvydę kiaules, pamanys apie mūsų mentalitetą?“ – piktinosi ji.

Rado ir karvių

LŽ kalbintas Vokietijos garbės konsulas Lietuvoje, archeologas Arūnas Baublys apgailestavo, kad šiais laikais gali būti rodoma tokia nepagarba mirusiems žmonėms. „Tai - sisteminė problema, susijusi ne tik su mūsų mąstymu, požiūriu, bet ir su paveldosaugos spragomis. Juk tos kapinės - bešeimininkės, negalime prižiūrėti visų kapinių Klaipėdos krašte, jų yra per daug. Sudmantuose matyti tik apie 12 kapų, daug kauburėlių jau išnyko. Ten palaidoti žmonės, mirę iki Antrojo pasaulinio karo“, - pasakojo jis.

Klaipėdos vokiečių bendrijos tarybos narys ir Simono Dacho namų direktorius Arnoldas Piklapsas, kurio tėvai yra memelenderiai, neslėpė liūdesio. „Ir mano senelių kapai buvo vos už kelių metrų nuo sovietmečiu pastatytos kaulių fermos. Pro kapines nuolat zujo traktoriai, buvo vežamas mėšlas. Po 1945-1946 metų moksleiviai dienai būdavo atleidžiami nuo pamokų ir eidavo daužyti kryžių nuo vokiečių kapų. Paskui mokytojams turėdavo pranešti, kiek sudaužė... Deja, ir dabar kai kurie žmonės mąsto keistai. Labai gaila dėl gūdžiu sovietmečiu dvelkiančio požiūrio“, - sakė jis.

A.Piklapsas tikino, kad Klaipėdos kraštu itin susidomėję trečiosios memelenderių kartos atstovai, o Sudmantų kapines jie galėjo aplankyti dar prieš evangelikų liuteronų mirusiųjų sekmadienį.

„Karą ištvėrę memelenderiai plūdo į Klaipėdos kraštą po 1991 metų. Dabar pastebėta, kad anūkai yra susidomėję savo senelių kraštu. Jie lanko kapus, juos fotografuoja, registruoja, kaupia duomenis, skelbia, kas kur palaidotas. Tad dabartinė situacija Sudmantuose juos tikrai šokiruotų“, - svarstė klaipėdietis.

Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė LŽ teigė, kad kiaulės šalia vokiečių kapinių jai nėra netikėtumas. „Šilutės rajone, užliejamose Nemuno pievose esančiose kapinėse ganėsi karvės. Išmindė takus, apdergė antkapius, kryžius. Kitose vokiečių kapinėse radau sudžiaustytus skalbinius. Dar kitose buvo įrengta vieta vištoms pešti. Tad problemų yra daug. Net jei žemės sklype šalia kapinių įstatymai nedraudžia žmonėms užsiimti ūkine veikla, man amoralus atrodo kiaulių laikymas šalia mirusiųjų amžinojo poilsio vietos“, - pažymėjo Klaipėdos krašto kapinių tyrinėtoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"