TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Misionierių soduose kvepia afera

2016 03 22 6:00
Grakštaus baroko šedevras - Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia - šiuo metu apgailėtinai apleista. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ant Išganytojo kalno (Subačiaus gatvėje) stovintis Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblis, įamžintas daugelyje senųjų nuotraukų ir paveikslų, greitai gali prarasti savo ikoninį vaizdą, kuriuo žavėtasi šimtmečiais. Į šį valstybės nors ir saugomą unikalų objektą jau kėsinasi verslininkai, dalyje ansamblio teritorijos planuojantys pastatyti prabangių daugiabučių.

Į Vilnių 1687 metais atvykę misionieriai apsigyveno vaivadienės Kotrynos Radvilienės dovanotuose Sanguškų rūmuose (kunigaikščiai Sanguškos – Algirdo palikuonys) Subačiaus priemiestyje. Greitai iškilo ir visas statinių ansamblis, suvešėjo sodai. Vėliau misionieriai visai šalia pastatė našlaičių ir pamestinukų Vaikelio Jėzaus prieglaudą (projektavo garsus klasicizmo architektas Augustinas Kosakauskas). Sovietmečiu nugriovus jos dalį buvo pastatyta ligoninė.

Ar gali kam nors atrodyti, kad tai dvi skirtingos teritorijos? Viena priklauso vienuolynui, o kita – jau ne?

Viename kieme – du sklypai

Kultūros paveldo departamento (KPD) tinklalapyje skelbiamame Kultūros vertybių registre (unikalus ansamblio kodas – 761) matyti, kad tai vientisa teritorija. Šalia visų komplekso vertybių aprašymų randame dokumentą „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“. Jame – 2015 metų rugpjūčio 31 dienos kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymas, kuriuo pavedama įregistruoti šios teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą.

Žvilgtelkime į pateiktus priedus – paveldotvarkos projektą ir teritorijos ribų planą. Teritorijoje jau atsiranda du sklypai. Čia ir išryškėja, kad viename sklypų, numačius „pratęsti Vilniaus senamiesčiui būdingų erdvių formavimo principus“, planuojamos prabangių butų statybos. Specialųjį planą parengė UAB Projektavimo ir restauravimo instituto projektuotoja Giedrė Miknevičienė, užsakovas – UAB „Misionierių namai“, organizatorius – Kultūros paveldo departamentas.

O kur tikrieji sodai?

Tik patvirtinus tokį naujų sklypų atsiradimą, internete pirkėjai jau gundomi butais šioje nuostabioje vietoje. Tačiau paveldosaugininkai perspėja – gresia didelis skandalas, jei šie planai nebus sustabdyti dabar, nes čia – UNESCO saugoma teritorija su neįkainojamais kultūros paveldo objektais.

Panagrinėkime planą. Rausva spalva pažymėtoje dalyje yra saugotini, į Kultūros vertybių registrą įrašyti objektai – vienuolyno statinių ansamblis (1– Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, 2 – Sanguškų rūmai, 3 – vienuolyno namas, 4 – oficina, 5 – ūkinis pastatas, 6 – tvora). Į registrą įtrauktas ir mėlyna spalva pažymėtame sklype esantis Vaikelio Jėzaus prieglaudos pastatas (7). Šalia prieglaudos esantis svetimkūnis (1) – sovietmečiu pastatyta ligoninė. Jos vietoje tarp vienuolyno ir prieglaudos plytėjo Misionierių vaismedžių sodai. Maironio gatvė šią teritoriją perkirto sovietmečiu.

2011 metais įvykęs teritorijos sutvarkymo konkursas numatė, kad vaismedžių sodai turi būti atkurti. Yra visi brėžiniai, aprašymai, kaip jie atrodė. Atkurti šį nuostabų gamtos kampelį nebūtų nei brangu, nei sudėtinga. O miestiečiai turėtų puikią poilsio erdvę. Ir svarbiausia – su istoriniu paveldu.

Tačiau šį unikalų kampelį iš vilniečių užsimota atimti ir vietoj ligoninės pastatyti prabangių daugiabučių kvartalą „Misionierių sodai“. Ant užrakintų vartų kaip teritorijos šeimininkai skelbiasi UAB „Contestus projektai“. Paskambinus į šią bendrovę, buvo paaiškinta, kad ji nėra tikroji šeimininkė, o tik atstovauja užsienio įmonei „Misionierių namai“, įsigijusiai apleistą ligoninės pastatą ir teritoriją aplink ją. Tos įmonės savininkas – Gruzijos pilietis.

Numatytos statybos

Architektų sąjunga kartu su UAB „Misionierių namai“ buvo paskelbusi gyvenamųjų namų šioje vietoje projektų konkursą. Sąlygos keistos. Paveldo apsauga neakcentuota. Išrinkti ir laimėtojai. UAB „Contestus projektai“ savo tinklalapyje jau vilioja kompleksu „Misionierių sodai“, iš kur atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

Paprašius situaciją pakomentuoti KPD direktorę Dianą Varnaitę, ji to daryti nenorėjo ir pareiškė, kad šiuos reikalus geriau išmano jos pavaduotojas Algimantas Degutis.

„Kultūros ministras jau patvirtino nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kuris numato užstatymo galimybę. O statybos leidimai išduodami ne departamente“, – atsakė jis. Nusistebėjus, kad komplekso teritorijoje planuojamos statybos, A. Degutis aiškino: „Ta teritorija yra atskirta. Kompleksas turi kitą teritoriją.“ Priminus, kad teritorija lig šiol buvusi vientisa, pašnekovas kalbėjo taip: „Ne, ne, ne. Specialiaisiais planais, neprisimenu jau kada, buvo patvirtinti ribų bei tvarkymo planai, teritorijos atidalytos, parengti skirtingi specialieji planai. Statybos dabar numatytos ne komplekso teritorijoje, o šalia. Kiek žinau, istoriškai ta teritorija priklausė ne vienuolynui, o našlaičių prieglaudai.“

Bet ar gali teritorija priklausyti prieglaudai, o ne vienuolynui, kuris pastatė tą prieglaudą ir išlaikė? Ar prieglaudoje gyvenę našlaičiai buvo tokie turtingi, kad žemė aplink ją priklausė jiems?

A. Degutis aiškino toliau: „Ta prieglauda nėra sudėtinė vienuolyno statinių ansamblio dalis. Taip, prieglauda įtraukta į registrą, tačiau vertybiškai tai skirtingi dalykai.“ Kaip ir kada, kuo remdamasi savivaldybė išduos statybų leidimus, A. Degutis tikino nežinantis, nes KPD tolesnių veiksmų nekontroliuoja.

KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas taip pat laikėsi nuomonės, kad ši teritorija niekada nebuvo vientisa. „Kad vienuoliai išlaikė prieglaudą, tiesa, tačiau tai nebuvo kompleksas“, – teigė jis.

Laukiama ekspertų išvadų

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Junevičienės paklausėme, ar ji nemato grėsmės šiam į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam objektui. „Su mumis niekas dokumentų nederina ir neturėtų to daryti. Tai daro atsakingos institucijos – KPD ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau išgirdę, kad senamiestyje planuojamos statybos, bandome išsiaiškinti, ar tai nepažeidžia paveldo apsaugos reikalavimų. Mano žiniomis, galutinis projektas dar nepatvirtintas. Girdėjau, kad ten ketinama kažką statyti. Paprašėme, kad šią informaciją įvertintų UNESCO patarėja – ICOMOS“, – kalbėjo ji.

ICOMOS – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus. Į ją kreipėsi ir Kultūros ministerija. Dabar visi laukia ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto išvadų.

„Idealiausia būtų ligoninės pastatą nugriauti ir atkurti buvusią aplinką. Internete gali atsirasti įvairiausių siūlymų pirkti butus, tačiau niekas nekaltas, jei žmonės pasitiki vien tokiais skelbimais ir neša savo pinigus, o paskui būna apgauti. Tai, kas paskelbta internete, dar nereiškia, kad toks namas ir stovės. Šis konkretus projektas dar nepatvirtintas, ICOMOS dar nepateikė savo išvadų“, – pažymėjo A. Junevičienė.

Pasaulio paveldas

Pakomentuoti specialųjį planą paprašyta architektūrologė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė sutiko išdėstyti savo asmeninę nuomonę.

„Virš senamiesčio iškilusią Išganytojo kalvą vainikuoja unikalus, vizualiai itin vientisas ansamblis. Jį sudaro dvi nacionalinio lygmens vertybės – Vilniaus gynybinės sienos likučiai su bastėja ir Misionierių vienuolyno ansamblis. Abu yra valstybės saugomi nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektai. Vaikelio Jėzaus prieglauda yra neatsiejama ansamblio dalis. Vienuolynas ir prieglauda turi net bendrą mūro tvorą palei Subačiaus gatvę. Ji taip pat įrašyta į saugomų vertybių registrą“, – sakė architektūrologė.

J. Markevičienei sunku suprasti, kodėl valstybė teisiškai pripažįsta, kad ansamblis turi bendrą teritoriją, o vėliau specialiuoju planu ima ir padalija ją į du skirtingus sklypus. „Tačiau, mano, kaip specialistės, nuomone, toks suskaidymas neturi nieko keisti. Yra vientisas ansamblis, tad turi būti ir bendras apsaugos principas. Savininkų gali būti nors ir 20. Tačiau jiems privalu nustatyti bendras žaidimo taisykles. Nepamirškime, kad Vilniaus senamiestis – pasaulio paveldas, saugomas pagal Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją. Jo išskirtinės visuotinės vertės, autentiškumo ir vientisumo išsaugojimas yra tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai“, – pažymėjo ji.

Ekspertė stebėjosi, kad nei Vilniaus senamiesčio apsaugos dokumentuose, net rengiamame Senamiesčio tvarkymo plano projekte, nei įvairiuose KPD raštuose, nei Misionierių ansamblio specialiajame plane apie Vilniaus senamiestį, kaip pasaulio paveldą, neužsimenama.

„Iš tikrųjų čia gali būti vykdomi tik atkūrimo, restauravimo darbai, o ne naujos statybos. Taip, plane rašoma, jog gali būti atkurta Vaikelio Jėzaus prieglauda. Užuot atstačius nugriautą prieglaudos pastato dalį, planuojama pastatyti tris didelius gyvenamuosius namus, nors teisiniai ansamblio apsaugos dokumentai to neleidžia. Juolab to neleidžia išskirtinė visuotinė vertė, nes šis ansamblis su kalva – yra ikoninis vaizdas, vienas unikaliausių senovinių Vilniaus miestovaizdžių, susijęs su priešpriešiais besidriekiančiu Pilių kalvynu“, – dėstė J. Markevičienė.

Jos teigimu, kai Vilniaus senamiestis buvo traukiamas į Pasaulio paveldo sąrašą, Misionierių ir šalia esantis Vizitiečių vienuolyno kompleksas nominacinėje byloje buvo įrašytas kaip vienas iš šešių istorijos požiūriu pagrindinių didelių grupių, unikaliausių ansamblių. „Tai Vilnių simbolizuojantis miestovaizdis. Jei dabar jį planuojame keisti, įterpdami visai naują trijų korpusų kompleksą, kuris bus matomas senamiesčio panoramose, projektas turėtų keliauti į Pasaulio paveldo centrą įvertinti. Tai privaloma, jei šalis numato kokią nors didelę paveldo vietovės ar jos dalies plėtrą ar kaitą, – aiškino J. Markevičienė. – Pavyzdžiui, kai Drezdenas sumanė per istorinį Elbės slėnį, kuris buvo įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, statyti tiltą, viešos ekspertizės, derybos ir vertinimai tarp UNESCO ir Vokietijos truko gal ketverius metus, aktyviai dalyvaujant visuomenei. Baigėsi tuo, kad Drezdenas nutarė, jog jiems didesnė vertybė būtų naujas tiltas. Tuomet Pasaulio paveldo komitetas Elbės slėnį išbraukė iš Pasaulio paveldo vietovių sąrašo.“

Anot jos, jei Misionierių vienuolyno ansamblio teritorijoje prasidės miestovaizdį keičiančios statybos, senamiestis gali atsidurti Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąraše. „Tokių nemalonumų tikrai reikėtų vengti, o KPD turi visas galimybes veiksmingai užtikrinti apsaugą“, – pabrėžė ekspertė.

Fantazijos mankšta

J. Markevičienė stebėjosi, kad Architektų sąjungos 2014 metais skelbto konkurso „Gyvenamosios paskirties pastato su požeminiu garažu Subačiaus g. 26, 28 architektūrinei idėjai sukurti“ sąlygose apskritai nepaminėta nei šio unikalaus ansamblio ir miestovaizdžio vertė, nei tai, jog senamiestis yra pasaulio paveldo vietovė. Teritorija apibūdinta trumpai: „Ji yra Vilniaus senamiesčio dalyje, už miesto istorinės sienos, ant kalvos, nuo kurios matyti įspūdingas miesto vaizdas.“

„Architektas juk neprivalo žinoti istorijos. O jei žino, kodėl turi atsižvelgti, jei konkurso sąlygos nereikalauja užtikrinti pasaulio paveldo ir Lietuvos paminklo išsaugojimo? – klausė J. Markevičienė. – Kita vertus, sąlygose konkrečiai reikalauta „siekti optimalaus žemės ir esamų pastatų panaudojimo, numatyti iki 10 tūkst. kv. metrų parduodamo ploto“.

Pašnekovės teigimu, konkursą Architektų sąjunga gali skelbti kokį tik nori, nors ir skraidančio Vilniaus. „Niekas negali uždrausti architektams pramankštinti savo fantaziją. Tačiau reikia skirti utopinius konkursus nuo praktinių. Mano nuomone, architektai tokiomis konkurso sąlygomis buvo suklaidinti. Architektų sąjunga galėjo kreiptis į ICOMOS su prašymu talkinti rengiant konkurso sąlygas, tada gal būtų buvęs visai kitas rezultatas. KPD reikalavimai taip pat turėtų būti kur kas išsamesni ir konkretesni. Deja, dažniausiai juose prašoma tik, tarkime, laikytis senamiesčio reglamento“, – kalbėjo J. Markevičienė.

Pašnekovės pastebėjimu, kai prieš kokius dešimt metų kiekvienam objektui būdavo išduodamos išsamios paminklotvarkos sąlygos, žaloti paveldą buvo kur kas sunkiau. „Dabar tokių aiškių reikalavimų nėra, todėl kiekvienas sukasi pagal savo išmanymą, savaip interpretuoja“, – teigė ji.

Specialiajame plane išdėstyti reikalavimai, kaip pripažino specialistė, iš dalies yra tinkami, tik reikėtų jų laikytis, tačiau to nedaroma. „Leista atstatyti dalį nugriautos prieglaudos, leista nugriauti arba rekonstruoti sovietinius ligoninės statinius, priderinant juos prie visų kitų pastatų, – pasakojo ji. – Kita vertus, savininkams leidžiama patiems rinktis, ar jie saugos ir atkurs ansamblio struktūrą (nugriaus ligoninės korpusus ir restauruos prieglaudos pastatą) ar statys ką nors kita, laisvai „pratęsdami Vilniaus senamiesčiui būdingus erdvių formavimo principus“, kaip parašyta specialiajame plane.“

Anot J. Markevičienės, kai nėra konkrečių reglamentų, nenuostabu, kad savininkai pasirenka pelningiausius sau variantus. „KPD turėtų reaguoti iš anksto, o ne laukti, kol bus padaryta žalos paveldo vertybėms, ir tik tada pasakyti, kad viskas padaryta blogai. Daug svarbiau sistemingai imtis prevencijos, iš anksto aiškiai nustatyti, kas leidžiama, kas draudžiama, o ne išlaukus statybų pabaigos pareikalauti nugriauti pastatus arba teigti, kad įvyko klaida“, – sakė ji.

Grakštaus baroko pašonėje

Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialisto-architekto Algimanto Gražulio nuomone, tai – akivaizdi afera. „Vienuolyno prieglaudą laikyti atskira teritorija yra neteisinga. Atsiverskite Vlado Drėmos knygą „Vilniaus bažnyčios“, joje rašoma, kad prieglauda buvo įsteigta vienuolyno. Tai yra vientisas kompleksas istoriniu ir kompoziciniu požiūriu, nors stilistiškai ansambliui ir nepriklauso“, – sakė jis.

A. Gražulis pažymėjo, kad visa teritorija įrašyta į Kultūros vertybių registrą. „O pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, pagal paveldosaugos reikalavimus kultūros paveldo objektai saugomi kartu su teritorija. Šis ansamblis ant kalvos fotografuotas ir pieštas iš įvairių pusių daugelio dailininkų, fotografų. Tai vienos gražiausių Vilniuje panoramų, sakyčiau, chrestomatiniai vaizdai“, – aiškino jis.

Architektas stebėjosi, kad ši teritorija specialiajame plane padalyta į dvi dalis, viena jų įvardyta kaip prieglaudos teritorija. „Taip sakant, ansamblis čia niekuo dėtas? – šmaikštavo jis. – Ir kas keisčiausia, šitoje teritorijoje rekonstruojant sovietinį ligoninės pastatą leista padidinti plotą – numatyta nauja statyba. Tokio termino Statybos įstatyme apskritai nėra. Yra tik pastato statyba. Taigi iš esmės čia planuojama naujų pastatų statyba.“

A. Gražulio teigimu, tokio lygio kultūros paveldo objekte neturi likti nė vieno svetimkūnio. „Ligoninės pastatas, kaip niokojantis bendrą ansamblio kompozicinį, vizualinį ir stilistinį vientisumą, turi būti nugriautas, o jo vietoje atkurti sodai, parkas, želdynai. Ne vienoje knygoje rašoma, kad tai buvo patys tvarkingiausi Vilniuje sodai. Reikia atskleisti visą ansamblio didingumą su visa aplinka. Čia negali būti jokių konversijų. Jos įmanomos tik visiškoje dykroje, nevertingose apleistų gamyklų teritorijose, kai siekiama patalpas pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, tada įrengiami loftai, butai, biurai“, – kalbėjo jis.

Belaukiant ekspertizės

Laukiant ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto išvadų, kurios gali būti palankios arba nepalankios Misionierių sodo teritorijoje naujus pastatus numatančiam specialiajam planui ir kurias gavus savivaldybė greičiau išduotų statybų leidimą, svarbu pažymėti, kad ICOMOS Nacionalinio komiteto pirmininkė yra specialųjį planą rengusios G. Miknevičienės dukra.

Kadangi tai yra vieša vertybė, unikali senamiesčio vieta, ICOMOS šį klausimą turėtų svarstyti ir išvadas paskelbti viešai. Visuomenės balsas čia neturėtų būti paskutinėje vietoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"