TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Misteris neprisistatė

2008 02 25 0:00
"Atleiskit, į asmeninius klausimus neatsakinėju", - sakė rašytojas. Kortelė, ant kurios turėjo būti jo pavardė - tuščia.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Paslaptingasis rašytojas, pasirašantis Asuka Fujimori ir Thomo Taddeuso vardais, iš tiesų nėra nė vienas iš jų. Lietuvoje jis pirmąkart parodė savo tikrąjį veidą, tačiau neatskleidė nei tikrosios pavardės, nei tautybės, nei užsiėmimo ar išsilavinimo.

Net ir vykdamas į Lietuvą pristatinėti savo knygos "Mikrokosmas arba Sogos teorema", rašytojas sumėtė pėdas. Į Vilnių atskrido iš Frankfurto, o iš kur atvyko į Frankfurtą, neaišku. Kai jį į knygų mugę pakvietusios leidyklos "Tyto alba" atstovai paklausė, kieno vardu užsakyti viešbutį, paslaptingasis vyras pasakė - "mano žmonos". Jis puikiai kalba prancūziškai ir angliškai.

Ant knygos - draugės nuotrauka.

Pirmąkart savo romano "Nekotopija" rankraštį paslaptingasis rašytojas prancūzų leidyklai "Flammarion" 2002 metais atsiuntė elektroniniu paštu, prisistatydamas kaip jauna japonė A.Fujimori, gimusi Šveicarijoje, studijavusi Paryžiuje (taip paaiškino puikias savo prancūzų kalbos žinias). "Mes bendravome tik elektroniniu paštu, leidykla nežinojo, kas aš toks", - sakė autorius. Rankraštis leidėjams patiko. 2003 metais buvo išleistas pirmasis A.Fujimori romanas "Nekotopija" (į lietuvių kalbą jis dar neišverstas).

"Niekas nežinojo tiesos, knygos autorių visi ir laikė ta mergina, kurios nuotrauka buvo ant knygos viršelio. O jai pozuoti aš paprašiau savo draugę japonę, - Vilniaus knygų mugėje pasakojo rašytojas. - "Nekotopija" sulaukė kritikos pripažinimo. Prancūzijoje retai nutinka, kad pirmoji autoriaus knyga būtų giriama. Tada leidėjai manęs paprašė antrosios knygos. Kadangi pasirašinėjau japoniška pavarde, atrodė logiška kitoje knygoje pasakoti apie Japoniją. Tačiau rimtai rašyti nesinorėjo: apie šią šalį yra rašę nemažai europiečių, ir jie daug kur klydo. Tad pamaniau, kad būtų saugiau rašyti parodiją. Kadangi vien juokų neprirašyti, romane atsirado ir rimtų faktų. Man A.Fujimori - realus asmuo, rašydamas taip įsijaučiu į savo herojų, kad atrodo, jog čia tas asmuo ir pasakoja. Kitas mano sugalvotas autorius T.Taddeusas rašo visiškai kitokiu stiliumi ir pasakoja kitokias istorijas."

Kai "Tyto alba" rengėsi leisti jo knygą lietuvių kalba, gavo prancūzų leidėjų laišką: "Atsiprašome, bet A.Fujimori nėra japonė rašytoja, tai lenkų kilmės prancūzas. Prašome nenaudoti jokių nuotraukų, kurias gavote anksčiau."

"Tai buvo labai netikėta. Kai knygą išvertėme, paaiškėjo, kad paslaptingasis rašytojas T.Taddeusas irgi yra fiktyvus asmuo. Tikrasis sėdi priešais jus, tačiau atsisako išduoti, kas jis yra iš tikrųjų, - pasakojo leidyklos atstovė Jurgita Liudavičienė. - Aš jį vadinu misteriu Asuka."

Postmodernistinis žaidimas

Į lietuvių kalbą išverstame romane "Mikrokosmas" beveik viskas išgalvota, tačiau įvykiai sukasi apie tikrus istorinius asmenis - Sogų giminę. Veiksmas šokinėja tarp VII a. Japonijos imperatoriaus dvaro ir dabarties laikų. Paskutinis išgalvotas Sogų giminės palikuonis - Hirosimos sprogimo auka.

Japonų meno specialistas, humanitarinių mokslų ir filosofijos daktaras, VDA prorektorius Arūnas Gelūnas paprašytas atsakyti į klausimą, kiek knygoje vaizduojama Japonija atitinka tikros Japonijos vaizdą, sakė, kad tokio dalyko, kaip tikra Japonija, nėra. "Mes esam tipiško postmodernistinio žaidimo liudininkai. Prancūzų intelektualas žaidžia savimi, įvelia skaitytoją į labai intriguojančią istoriją, - sakė jis. - Žmogui, nieko nežinančiam apie Japoniją, skaityti bus įdomu nuo pat pirmųjų puslapių. Tačiau žmogui, kuris išsamiau susipažinęs su šia šalimi, pirmieji puslapiai bus tikras šokas. Kai pradėjau skaityti, pamaniau, kad autorius turbūt yra žmogus, patyręs

Japonijoje traumą, turėjęs konfliktų su jų policija, politikais, gal net patyręs rasinį pažeminimą ir dabar šia knyga nori atkeršyti Japonijai."

Skandalas

Tokią išvadą Japonijos žinovas padarė vien dėl to, kad vienas šviesiausių Japonijos protų, princas Šotoku, padėjęs budizmui persikelti iš Kinijos į Japoniją, anksčiau už anglus parašęs konstituciją, knygoje vaizduojamas kaip iškrypėlis. "Kadangi čia moteriška auditorija, man liežuvis neapsiverčia papasakoti detalaus jo paveikslo, - per paslaptingojo rašytojo susitikimą su skaitytojais sakė A.Gelūnas. - Ir dar didesnis skandalas - šio romano vertimą į lietuvių kalbą parėmė Japonijos fondas. Čia maždaug būtų tas pats, jei, pavyzdžiui, Vytauto Šustausko knygą paremtų koks nors Izraelio fondas. Žinodamas, kad senovės Japonijoje Sogos klanas buvo visiškai užgrobęs valdžią, kontroliavo imperatoriaus dvarą, veikė be jokių skrupulų, skaitydamas pagalvoji, o gal iš tiesų šis princas ne pats parašė garsiąją konstituciją, o pasisavino budistų vienuolių parašytą kūrinį. Kai nėra tikrų žinių ir įrodymų, rašytojui labai paranku fantazuoti. Jis gali mėtyti pėdas kaip nori. Skaitytoją jis vedžioja už nosies iki paskutinių puslapių. Tai tikrai talentingas autorius. Jis ne skandalistas, o gudrus bjaurybė. Tai tikrai labai gera literatūra, kurios man iki šiol neteko skaityti. Ne vienas rašytojas mėgino žaisti istorija, tačiau nė vienas iki šiol neprilygsta šitam bandymui. Nors autorius man ir neišdavė, koks jo išsilavinimas, tačiau knygoje labai akivaizdžios logikos, politikos, mokslinės žinios. Nepaisant to, knyga parašyta gyva kalba. Aš esu šokiruotas. "Mikrokosmą" neabejotinai verta skaityti."

Apie save - nė žodžio

Pasak A.Gelūno, knygoje vaizduojamas laikotarpis - labai skaudus Japonijai, autorius tarsi mina japonams ant nuospaudos, menine kalba kalba apie tai, kas nėra viešų pokalbių tema. "Ir tai, ką aš dabar darau, yra visiškas charakiri Japonijos ambasados akivaizdoje, - sakė A.Gelūnas. - Tačiau galiu patvirtinti, kad tai tikrai talentingai parašytas postmodernistinis kūrinys. Aš suprantu autoriaus norą nieko apie save nepasakoti, būti nežinomam. Juk šiais laikais autoriai greitai įtraukiami į reklamą, tampa tarsi marionetės. Tik žmogus, kuris yra niekas, tarsi oras, jis nepagaunamas, iš jo negali padaryti verslo. Esant elektroniniam paštui, dabar galima išvengti tiesioginio kontakto ir apie save nutylėti. Ši knyga yra meno kūrinys meno kūrinyje. Tai geriausias šiuolaikinis meno projektas."

Autoriaus teigimu, XX a. meno istorijoje viskas sukasi apie žmogų, o jo darbai nueina į antrą planą. "Pavyzdžiui, Ernesto Hemingway gyvenimas išgarsėjęs labiau nei jo kūryba. Ir dabar menininkas tampa svarbesnis už savo kūrybą. Man atrodo, kad net ir nežinant autoriaus gyvenimo, jo kūryba gali būti įdomi", - sakė autorius, kurio tikroji pavardė nežinoma.

Paklaustas, ką apie jį žino Prancūzijoje, rašytojas atsakė: "Kai leidėjai po penkerių metų sužinojo, kad aš nesu nei A.Fujimori, nei du kitokio stiliaus romanus išleidęs T.Taddeusas, buvo šokiruoti. Kol kas jie viešai to neskelbia, apie tai žino tik keli leidyklos darbuotojai. Daugiausia žmonių dabar šią paslaptį žino Lietuvoje. Taip nutiko atsitiktinai, atėjo tam tinkamas metas. Vis tiek, pagalvojau, kada nors tai turės išlįsti. Kai jūsų leidykla man atsiuntė kvietimą, pamaniau, gerai, važiuoju, pažiūrėsiu, kaip žmonės reaguoja į asmenybės susidvejinimą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"