TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mokėjo brangiau, bet gavo vėliau

2013 04 04 15:32
UAB „Kamesta“ valdybos pirmininkas Valentinas Marcinkevičius pasakojo, jog arenos prieigų sutvarkymo darbų koncepcija keitėsi bent tris kartus. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Kauno „Žalgirio“ arenos prieigų sutvarkymo darbai turėjo būti baigti prieš metus. Miesto taryboje dirbantys opozicijos atstovai dėl užsitęsusio, brangiau nei įprastai kainavusio projekto vilkinimo kaltina ne statybininkus, o juos prastai prižiūrėjusius valdininkus. 

Kauno miesto tarybos nario Artūro Orlausko įsitikinimu, Nemuno saloje esančią maždaug keturių hektarų teritoriją neskubant būtų galima tvarkyti dar dešimtmetį. Jo nuomone, tai, kad darbai būtų baigti laiku, privalėjo užtikrinti ir savivaldybės administracija.

Skubėjimas kainavo

„Juk prieš konkursą verslininkai aiškiai pasakė: norite, kad baigtume greičiau, tai mokėkite daugiau. Didesnę kainą sumokėti įsipareigojome, bet projektas nepriduotas iki šiol“, - pasakojo A.Orlauskas.

Politikas užsiminė, jog „Žalgirio“ arenos aplinka, turinti atrodyti nepriekaištingai, kainavo brangiau nei naujas tiltas į Nemuno salą. Vadinasi, užmokestis statytojams buvo geresnis nei pakankamas, tik reikėjo prižiūrėti, kad darbai būtų vykdomi laiku.

Konkursas, kuriame dalyvavo septynios įmonės, norėjusios rūpintis vieno žymiausių Kauno objektų prieigomis, vyko 2011-ųjų kovą. Kiek vėliau jį teko nutraukti, po to buvo skelbiamos derybos, o paskutiniame etape buvo likę tik keli konkursantai.

Arenos architektas Eugenijus Miliūnas tuomet buvo paskaičiavęs, kad atlikti reikiamus darbus kainuos apie 7,8 mln. litų. Nors toks didelis skaičius valdininkams įvarė šoką, jie be žado liko iš verslininkų sužinoję, jog norint bent kažką padaryti iki 2011-ųjų rugpjūtį vyksiančio Europos krepšinio čempionato piniginę teks atverti dar plačiau.

Vienintelė įmonė, pasiūliusi darbus atlikti už mažiau nei 9 mln. litų, buvo UAB „A.Žilinskio ir ko“. Bendrovės Rinkodaros vadovas Aurelijus Daškevičius portalui lzinios.lt sakė, jog vėliau nuspręsta atsiimti konkursui pateiktus dokumentus, nes darbų įvykdymo terminas atrodė gerokai per trumpas. Visas aplinkos tvarkymo konkursas buvo suskirstytas į tris etapus – pirmajame turėjo būti atlikti būtiniausi darbai, gerinama arenos aplinkos estetika. Darbų vertė turėjo siekti apie 7 mln. litų. Antrojo etapo darbai privalėjo pasibaigti iki 2011-ųjų lapkričio, o trečiasis laikotarpis, kurio pabaiga numatyta 2012 -ųjų balandį, buvo skirtas smulkiems darbams baigti.

„Konkurso organizatoriai neužsiminė, jog galėsime vėluoti metus. Taigi vėl matome, jog realybėje situacija yra kitokia“, - kalbėjo A.Daškevičius.

Priekaištų neturi

Tuo metu, kai buvo tvarkomos arenos prieigos, Kauno miesto savivaldybės administracijai vadovavęs Antanas Nesteckis sakė, jog konkursą laimėjusi ir už 10,5 mln. litų darbus atlikti įsipareigojusi UAB „Kamesta“ pirmąjį etapą įvykdė laiku ir taip, kaip reikia: „Per čempionatą jau žaliavo žolė, nors darbai pradėti tik birželį.“

Anot jo, tolesnei eigai trukdė nenumatytos situacijos, tokios kaip dumblo išvežimas iš Nemuno vagos, kelis kartus pasikeitusi salos smailės koncepcija.

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius pasakojo, jog salos sutvarkymo darbai baigti, bet vis dar tobulinama minėtoji smailė, kurią kuria skulptorius Alfonsas Vaura. Pašnekovas patikino, jog ir ši veikla netrukus turėtų būti baigta – tuomet darbai bus priduoti Valstybinei statybos užbaigimo komisijai. Anot jo, UAB „Kamesta“ į salą atvežė 200 tūkst. kubinių metrų žemės ir ją išlygino, klojo trinkeles, tvarkė takelius. Visa Nemuno sala užima 30 hektarų plotą, o reikėjo sutvarkyti tik šeštadalį bendros teritorijos.

UAB „Kamesta“ valdybos pirmininkas Valentinas Marcinkevičius pasakojo, jog arenos prieigų sutvarkymo darbų koncepcija keitėsi bent tris kartus. „Reikėjo perdaryti tai, ką jau buvome padarę“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, iš pradžių net menkai tikėta, jog kas nors per tris mėnesius sugebės sutvarkyti objekto aplinką, bet tai buvo padayta. Veikla sustojo prasidėjus čempionatui, vėliau – pertvarkant atliktas užduotis. Pasak V.Marcinkevičiaus, skubos tvarka įgyvendinami projektai yra brangesni, nes juos vykdant reikia dirbti trimis pamainomis, naudoti mažiau įprastą, sudėtingesnę techniką.

Pasak arenos architekto E.Miliūno, savivaldybė darbų atlikėjų neskubino, nes neturėjo visos projektui įgyvendinti reikiamos sumos.

„Tai žinodami neskubėjome ir mes. Leidome sau rasti tinkamiausius archtektūrinius sprendimus“, - atvirai kalbėjo architektas. Jis taip pat pridūrė, kad jau netrukus ant pastato fasado turėtų būti pradėtas kabinti ir arenos pavadinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"