TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mokslas be sienų atveria naujas galimybes

2008 12 15 0:00
Paminklas V.Hugo prie Paryžiaus Sorbonos universiteto, kuriame 1998 m. buvo pasirašyta garsioji Sorbonos deklaracija, davusi pradžią Europos aukštojo mokslo sistemų derinimui. V.Hugo, 1848 m. išrinkto Prancūzijos steigiamojo seimo deputatu, mintys apie Europos vienijimasi šiuo metu daug kur cituojamos.
Autorės nuotrauka

Pirmieji Europos universitetai, atsiradę maždaug prieš 750 metų, nuo seno buvo prieinami ir kitų šalių studentams. Dabar bendri Europos Sąjungos (ES) šalių integracijos procesai vis daugiau naujų bendrų reikalavimų kelia ir aukštajam mokslui - kad studijuojančiam jaunimui būtų galima dar laisviau judėti, pradėti ar tęsti studijas pasirinktoje šalyje.

Nenuostabu, kad iš Prancūzijos, nuo šių metų liepos 1 dienos pirmininkaujančios ES, kyla daug visai bendrijai reikšmingų ir svarbių idėjų. Viena iš jų - galimybė visų ES šalių žurnalistams padiskutuoti apie aukštąjį mokslą, kaskart vis labiau besijungiantį į bendrą erdvę. Neseniai Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į Paryžių buvo sukviesti ES šalių bei Islandijos, Šveicarijos ir Turkijos žurnalistai. Susitikimo metu organizuota kelių dienų programa supažindino su ES aukštojo mokslo problemomis ir perspektyvomis.

Pradžia - Sorbonoje

Per susitikimus su ekspertais buvo kalbėta apie aukštųjų mokyklų studentų mobilumą, galimybę studijuoti kitose ES šalyse, keistis dėstytojais, studentais. Juk būtų logiška, jeigu Europai jungiantis, nykstant sienoms ir skirtingų šalių jaunimas galėtų studijuoti kur panorėjęs. Tačiau tam reikalinga suderinta aukštųjų mokyklų mokslo sistema. Apie jos derinimo svarbą dar 1998 metais buvo pradėta kalbėti Paryžiuje, Sorbonos universitete. Tada čia susitikę Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos aukštojo mokslo ministrai pasirašė Sorbonos deklaraciją. Ji davė pradžią svarbiam Bolonijos procesui, suteikusiam daugiau laisvės studentų migracijai.

Bolonijos procesas

Laisviau judėti studentams atsivėrė daugiau galimybių, kai 1999 metais, kitais metais po Sorbonos deklaracijos pasirašymo, seniausiame Europos Bolonijos universitete susitikę 29 Europos šalių aukštojo mokslo ministrai pasirašė Bolonijos deklaraciją. Bolonijos deklaracija siekia iki 2010 metų apjungti atskirų šalių aukštojo mokslo sistemas, iki tol buvusias skirtingas, į bendrą erdvę. Tam pritaria ir prie proceso prideda vis daugiau šalių. Ši raida yra neatsiejama nuo visos ES vykdomos plėtros politikos.

Bolonijos deklaracijos dokumentuose buvo nuodugniai išdėstyta aukštosiose mokyklose pradėta taikyti dviejų pakopų studijų sistema (bakalauro ir magistro studijos), akademinio mobilumo principai. Bolonijos deklaracija, kurią tada pasirašė ir Lietuva, leido įgyvendinti aiškų studijų laipsnių sistemą, atsirado studijų kreditai, atsivėrė galimybės studijuoti kitose šalyse. Koks tai svarbus procesas Lietuvai galima suprasti prisiminus, kaip anksčiau, sovietmečiu, mūsų aukštųjų mokyklų diplomai daug kur buvo nepripažįstami. Dabar šiame procese dalyvaujančių šalių studentams ir dėstytojams patogu, nes taikoma bendra kvalifikacijų struktūra, bendri kokybės užtikrinimo reikalavimai, tad nekyla problemų tęsiant studijas kitose šalyse arba vienur jas baigus, o kitur ieškant darbo. Siekiama, kad iki 2010 metų aukštojo mokslo sistemos taptų visiškai suderinamos ir palyginamos.

Jau 2005 metais daugiau kaip pusė Bolonijos procese dalyvaujančių šalių studentų studijavo pagal dviejų studijų ciklų sistemą.

Bolonijos procesu susidomėjo ne tik ES šalys. Kas dvejus metus susitinkant aukštojo mokslo ministrams prisideda naujų narių. Pavyzdžiui, 2003 metais proceso dalyvėmis tapo Rusija ir Balkanų šalys, nes ministrai nutarė leisti prisijungti ne tik ES, bet ir prie Europos kultūros konvencijos prisidėjusioms šalims. 2005 metais į procesą įsiliejo Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija. Minėtais metais Berlyne susitikę aukštojo mokslo ministrai jau kalbėjo apie procese dalyvaujančių šalių bendrus trečiosios studijų pakopos (doktorantūros) standartus. Bolonijos deklaracijos procese dabar jau dalyvauja 46 šalys.

Diskusijoje apie darbo paieškas baigus Europos aukštąsias mokyklas dalyvavę ekspertai išreiškė viltį, kad nors ekonominė krizė ir pristabdė laisvus studentų mainus, tačiau universitetai galės konkrečiau apsispręsti, kokių profesijų ir kiek specialistų paruošti. "Nėra gerai, kad aukštąsias mokyklas baigusiam jaunimui tenka dirbti greito maisto restoranuose", - sakė vienas kalbėtojų. Darbo pagal specialybę paieškų problema aktuali visoms šalims.

Privačios iniciatyvos

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Rusijai informaciją apie studijas Prancūzijoje teikia jau keletą metų Paryžiuje veikianti privati agentūra (gal jų yra ir daugiau). Jau pirmąją Europos žurnalistų susitikimo dieną teko sutikti vienos privačios Rusijos agentūros darbuotojas, kurios, kaip pasakojo, renka informaciją apie Prancūzijos aukštąsias mokyklas, sąlygas ir galimybę jose studijuoti užsieniečiams, o vėliau tokius straipsnius parduoda Rusijos spaudai. Tai didelis palengvinimas Rusijos jaunimui, pasišovusiam mokslo žinių semtis Prancūzijoje. Gaila, tačiau apie tokią Lietuvai dirbančią agentūrą neteko girdėti.

Šveicarams ERASMUS - naujiena

Ekspertų pranešimų klausiusiai žurnalistei iš Šveicarijos didelė naujiena buvo studijos pagal ERASMUS programą. Lietuvos jaunimui tai jau seniai žinomas dalykas. Nemažai studentų yra gavę ERASMUS stipendijas ir išvykę keletui mėnesių (nuo 3 iki 10) studijuoti į kitas šalis. Šveicarija - ne ES šalis, tad programoje dalyvauja kaip "tylusis partneris" (Europos Komisija (EK) neskiria lėšų ERASMUS programos veiklos vykdymui šioje šalyje). ERASMUS programoje dalyvauja ne tik 27 ES šalių, bet ir Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir Turkijos aukštojo mokslo institucijų studentai ir personalas. Iš ES biudžeto pagal šią programą studijuojantiems studentams kas mėnesį mokama stipendija. Ji nekilo nuo 1993 metų ir nepriklauso nuo šalies, į kurią atvyksta studijuoti jaunimas, pragyvenimo lygio.

Pirmaisiais mokslo metais studentų mainų programoje dalyvavo tik 3 tūkst. studentų, o 2008 metais tokių buvo jau 2 milijonai. Planuojama, kad iki 2012 metų susidarys 3 mln. jaunuolių, studijavusių pagal ERASMUS programą. Ši populiari programa jau jungia 3,7 tūkst. Europos aukštojo mokslo institucijų. Nors programa plačiai žinoma, tačiau joje dalyvaujantys studentai sudaro tik 1 proc. visos studentijos.

Iš EK leidžiamų ataskaitų apie ERASMUS plėtrą Lietuva atrodo kaip gana aktyvi šios programos dalyvė. Pavyzdžiui, iki šiol mūsų šalis į kitas Europos aukštąsias mokyklas yra išsiuntusi dėstyti 2399 dėstytojus, o iš svetur priėmusi 1493 (iš kaimyninės Latvijos kitur dėstyti buvo išvykę 694, o atvykę 772 dėstytojai). Estai, nors patys savo dėstytojų ir nedaug buvo išsiuntę - tik 802, tačiau pasikvietę labai daug - net 6328.

Aktyviausia mūsų šalies aukštoji mokykla, dalyvaujanti ERASMUS programoje - Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Turintis 876 savo dėstytojus, iš jų, per šešerius metus (2000-2006), daugiau kaip pusę (net 486) buvo išsiuntęs dėstyti į užsienio universitetus pagal dėstytojų mainų programą, o į savo auditorijas pasikvietęs 235 dėstytojus.

Mokslo mugėje Lietuva nedalyvavo

Beje, kaip tik tomis dienomis, kai mes viešėjome Paryžiuje, čia vyko ir Europos mokslo mugė. Daugiausia, suprantama, save pristatė įvairios Prancūzijos mokslo institucijos. Užsukus į kitų ES šalių "kampelį", Lietuvos vardo nesimatė. Nė viena mūsų aukštoji mokykla neviliojo atvykti studijuoti. Latvijos stendas su Rygos universiteto informaciniais leidiniais, kaip teko matyti, sudomino kelis jaunimo būrelius.

Paryžiuje studijuojantiems užsienio studentams daug pagalbos teikia tarptautiniame studentų miestelyje esantys internacionaliniai studentų namai. Čia jie gauna informacijos, kaip ir kokiomis sąlygomis gali išsinuomoti gyvenamąjį plotą, kur įsidarbinti laisvu nuo paskaitų metu, taip pat apie kultūrinę studentų veiklą, į kurią gali įsitraukti.

Mobilumas

Prancūzijoje daugiausiai atvyksta studijuoti iš frankofoniškų Afrikos šalių - Alžyro, Maroko. Pastaruoju metu pastebimas studentų iš Kinijos pagausėjimas. Pagal EK surinktus duomenis, 2006 metais Prancūzijoje studijavo 247 510 užsieniečių. Daugiausiai studentų užsieniečių minėtais metais buvo Jungtinėje Karalystėje - net 759 771, mažiausiai studijoms patraukli buvo Makedonija, ja susidomėjo tik 182 studentai.

Lietuvoje minėtais metais mokslo žinių sėmėsi 1226 užsieniečiai (14,3 proc. Lenkijos piliečių, 8,2 proc. baltarusių, po tiek pat procentų vokiečių ir Izraelio piliečių, 8 proc. libaniečių). Gretimoje Latvijoje iš 1423 užsieniečių 37 proc. studentų sudarė lietuviai, 24,9 proc. rusai ir 4,8 proc. Šri Lankos piliečiai. Estijoje studijavusių užsieniečių gerokai daugiau nei Lietuvoje ir Latvijoje - net 2151 (iš jų 52,5 proc. sudarė rusai, 18,5 proc. suomiai, 9,2 proc. latviai). Lenkijoje taip pat mokėsi nemažai užsieniečių - 11 365 (21,8 proc. iš jų - ukrainiečiai, 13 proc. - baltarusiai, 4,3 proc. - lietuviai). Kitose šalyse mūsų procentas nėra akivaizdus, studentų buvo vos vienas kitas.

Kolegų įspūdžiai apie Lietuvą

Per mūsų susitikimą kiekvienai šaliai atstovavo po vieną žurnalistą, tad buvo įdomu stebėti ir santykius tarp kolegų. Pavyzdžiui, kroatė su slovėne kalbėjosi sava kalba, slovakui ir čekei taip pat nereikėjo anglų kalbos.

Nieko nestebino, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovių bendravimas tarpusavyje. Suomių žurnalistas Pirkka Kivenheimo iš Turku mieste leidžiamo dienraščio "Turun Sanomat" prisiminė, kad yra buvęs pas mūsų šalies prezidentą 2004 metais, kai Lietuva buvo priimta į NATO. Lenkų žurnalistė Daria Drabik iš specializuoto leidinio "Perspektywi", aptariančio studijų temas, man džiugiai pasigyrė, kad sutikti Naujųjų metų vyks į Vilnių, kur turi daug draugų. Kai kiti kolegos buvo šiek tiek nustebinti tokio pasirinkimo, lenkaitė išdidžiai jiems priminė: "Mes su Lietuva turėjome bendrą valstybę. Vilniuje daug kas supranta lenkiškai. Man labai patinka šis miestas."

Islandų žurnalistui Jonui Ornui Gudbjartssonui, TV ir radijo laidų reporteriui, aš, žinoma, negalėjau nepriminti, kad Lietuva iki šiol mena draugiškąją Islandiją, kuri pirmoji pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. "O dabar jūs mums padėkit, nes pas mus - krizė", - liūdnai tarė islandas.

Įdomūs buvo Andrew Millerio, Europos universitetų asociacijos direktoriaus pavaduotojo, atostogų Lietuvoje prisiminimai. Briuselyje dirbantis ir minėto žurnalistų susitikimo diskusijose apie aukštąjį mokslą dalyvavęs anglas papasakojo savo nuotykius. "Prieš keletą metų atostogavau Lietuvoje, buvau atvykęs pas pažįstamus. Labai graži Trakų pilis. Pamenu, išsinuomojom dviračius, norėdami apvažiuoti aplink ežerą, tačiau nuleido padangą ir aplink didelį ežerą teko dviratį vestis", - linksmai nusiteikęs kvatojo anglas. Jo neišgąsdino ir lietus mūsų pajūryje. "Buvau Nidoje. Nuostabi gamta, tačiau kelias dienas ištisai lijo, mes sėdėjome po skėčiais, tačiau vis tiek patiko", - nepamirštamus įspūdžius pasakojo A.Milleris. Jis tik apgailestavo, kad tąkart neaplankė Vilniaus universiteto, nes tada dar nėjo šių, su Europos universitetais susijusių pareigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"