TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Moksleivių saugumu Kaune jau pasirūpinta

2015 08 28 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kauno moksleiviai ugdymo įstaigose gali jaustis saugūs – per pastaruosius kelerius metus mokslo šventovėse nenutiko jokių rimtesnių incidentų, nes vagys, narkotikų prekeiviai, mušeikos ir kiti niekdariai į budėtojų bei vaizdo kamerų akylai stebimas erdves nebeužsuka.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas LŽ sakė, kad nuo 2010-ųjų laikinosios sostinės mokyklų saugumo srityje prasidėjo didieji pokyčiai. Jie vyko ir anksčiau, tačiau šis laikotarpis tapo proveržiu. Tiek darželiuose, tiek gimnazijose imta montuoti lauką ir patalpų vidų filmuojančias stebėjimo kameras, tikrinti visus ateinančiuosius į pamokas, kai kur buvo įrengti elektroniniai varteliai, o teritorijos – aptvertos.

Vaizdo kameros ir elektroniniai pažymėjimai

Vaizdo stebėjimo kameras jau turi visos Kauno mokyklos. 64 mokymo įstaigose jos įrengtos biudžeto lėšomis, dar trijose – iš kitų finansavimo šaltinių.

„Tai labai efektyvi apsaugos priemonė. Jau kelerius metus nieko neteko girdėti apie vagystes, muštynes ar kitus negerus dalykus mokyklose. Kad patalpos stebimos vaizdo kameromis, žino ir nusikalsti linkę pašaliniai asmenys, ir moksleiviai“, – LŽ aiškino A. Bagdonas.

Skyriaus vedėjo teigimu, itin veiksminga apsauga yra elektroninis moksleivio pažymėjimas. Šią sistemą įdiegusios mokyklos išsprendžia ne tik saugumo, bet ir vėlavimo į pamokas ar jų nelankymo problemą. Kiekvienas vaikas į ugdymo įstaigą įeina pateikdamas vardinį dokumentą. Jam atsidūrus pastate, informacija perduodama į elektroninį dienyną.

Be to, turimą pažymėjimą moksleiviai naudoja kaip virtualią piniginę, kuria galima atsiskaityti už pietus, kopijavimo ar spausdinimo paslaugas. Dar vienas pranašumas – paprastesnė bibliotekos lankytojų aptarnavimo sistema.

Kol kas nesigaili

Kauno T. Ivanausko progimnazijos auklėtinių elektroninės piniginės integruotos į raktų pakabukus. Tėvai, norintys, kad vaikai pietautų ugdymo įstaigoje, internetu į jos sąskaitą perveda maistui reikiamą sumą ir gali peržiūrėti, ar pinigai buvo išleisti pagal paskirtį. Elektronines pinigines galima nemokamai papildyti ir specialiuose terminaluose.

Jei moksleiviai pro elektroninius vartus neįeina iki 8 valandos, prie neatvykusiojo pavardės elektroniniame dienyne atsiranda raidė n (nėra – aut.). Šį įrašą, mokiniui pavėlavus į pamoką, gali pakeisti tik mokytojas. „Prieš diegdami sistemą tarėmės su vaikų tėvais. Šie mūsų idėją palaikė. Tačiau sistema nepatiko kai kuriems moksleiviams, nes jie suprato, kad nuo šiol bus užfiksuotas kiekvienas jų išėjimas iš mokyklos“, – LŽ pasakojo T. Ivanausko progimnazijos direktorius Sigitas Alubauskas.

Pradinukai ugdymo įstaigą gali palikti tik pasibaigus pamokoms. Aukštesniųjų klasių moksleiviai iš mokyklos išleidžiami ir per ilgąją pertrauką.

Pasak S. Alubausko, jei pamokos baigiasi anksčiau nei numatyta, mokinius pro vartelius išleidžia patys mokytojai. Sistema atsiėjo apie 60 tūkst. litų. Ji buvo įdiegta mokyklos ir miesto savivaldybės lėšomis. S. Alubauskas minėjo, kad iš pradžių pro elektroninius vartus moksleiviai ir ugdymo įstaigos darbuotojai įeidavo priglaudę prie specialaus daviklio nykštį. Tačiau procesas užtrukdavo ir prie durų susidarydavo eilės. Todėl nutarta išduoti specialius raktų pakabukus arba aktyvuoti elektroninius viešojo transporto bilietus. Jei vaikas pamiršta pakabuką namie, jis į mokyklą patenka ir priglaudęs prie daviklio nykštį. Pasak S. Alubausko, naujoji sistema suteikia ne tik psichologinio, bet ir realaus saugumo. Be to, moksleiviai labiau kontroliuojami, o tėvai apie savo atžalas bet kada gali sužinoti patikimą informaciją.

S. Alubauskas LŽ teigė, jog įdiegus naujausias technologijas buvo išspręsta ir saugumo, ir pamokų nelankymo problema. Pavyzdžiui, 2008–2009 metais vienam moksleiviui teko 15,4 nepateisintos pamokos. Tačiau 2013–2014 metų statistika apstulbino – kiekvienas mokinys tepraleido 0,2 pamokos!

Priemonių pakanka

Kalbėdamas su LŽ Kauno merijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas pabrėžė, kad yra būdų, kaip užtikrinti saugumą mokyklose. Bet kiekviena ugdymo įstaiga pasirenka tokią sistemą, kokią pajėgia išlaikyti.

„Dabar į mokyklas lengvai nepateksi. Viską fiksuoja budėtojai“, – patikino pašnekovas. Jo teigimu, vaikų saugumu labai rūpinamasi. Jei moksleivis nepasirodo pamokoje, apie tai telefonu informuojami tėvai. „Efektas – stulbinamas!“ – pažymėjo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Kaune yra mokyklų, kurios dėl saugumo savo teritorijas aptveria tvoromis, užrakina duris, samdo apsaugos tarnybas ar imasi kitų priemonių. Taip pat populiaru sudaryti sutartis su apsaugos darbuotojais dėl naktinio budėjimo prie mokyklos. „Jei kas nutinka dieną, irgi galima išsikviesti apsaugos darbuotojus“, – patikino A. Bagdonas.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktorė Irena Kašienė LŽ pasakojo, kad jos vadovaujamoje įstaigoje diegiama analogiška sistema kaip T. Ivanausko progimnazijoje. „Vis dėlto ir šioje saugumo sistemoje svarbiausias yra budėtojas. Jis tikrina žmones, registruoja, stebi moksleivius“, – kalbėjo direktorė. Gimnazijos vadovė pabrėžė, kad visuomenė, jaunimas vis labiau įsisąmonina, jog viskas – vaizdo stebėjimo kameros, tvorelės, budėtojai – skirta moksleivių saugumui užtikrinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"