TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mokytojai sunerimo dėl lietuviškų klasių likimo

2013 03 15 4:40
Dvikalbės Rukainių vidurinės mokyklos vadovybė pripažįsta, kad joje gali sumažėti klasių, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalba. /Rukainių vidurinės mokyklos nuotrauka

Lietuviai pedagogai nuogąstauja, jog Vilniaus rajono mokyklose, kuriose ugdoma dviem - lietuvių ir lenkų - kalbomis, esą sąmoningai siekiama sumažinti lietuviškų klasių. Valdininkai ir politikai ramina, kad jos tiesiog nebepritraukia reikiamo skaičiaus mokinių.

Vienoje Vilniaus rajono vidurinėje mokykloje mokytoja dirbanti Virginija (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.) LŽ pasakojo, kad jau kurį laiką tarp ugdymo įstaigos pedagogų tvyro įtampa. Nuo kitų mokslo metų norima panaikinti kelias lietuviškas klases. "Jų ir neliks, nes mokykloje nieko nedaroma, kad lietuviškos klasės būtų išsaugotos. Vyko moksleivių apklausa, ar jie ketina kitąmet toliau mokytis mūsų mokykloje. Jei kuris vaikas suabejojo, tai jau laikoma, kad jis nebesimokys. Todėl klasėje sumažės vaikų skaičius. Taip atsitikus, teks naikinti ir pačią klasę", - teigė Virginija. Anot jos, lietuviškas klases būtų galima išlaikyti, jei to norėtų mokyklos vadovai, tačiau jie tuo esą nesuinteresuoti.

Mokytoja stebėjosi, kad Lietuvos valdžia esą labai rūpinasi Lenkijos lietuvių vaikais, bet visai nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta Vilniaus rajone.

Trūksta vaikų

Vilniaus rajone yra nedaug švietimo įstaigų, kuriose vaikai ugdomi ir lietuvių, ir lenkų kalbomis, - tik dvi vidurinės mokyklos, tiek pat gimnazijų ir viena pradinė mokykla.

Rukainių vidurinės mokyklos direktorius Olegas Nikončikas neslėpė, kad naujaisiais mokslo metais ugdymo įstaigoje gali sumažėti klasių, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalba. Tačiau tai, anot jo, vyksta ne dėl to, kad mokyklos administracija ar Vilniaus rajono vadovai norėtų sąmoningai sunaikinti lietuviškas klases, o dėl paprastesnės priežasties - į jas nebesusirenka pakankamai vaikų. "Dabar turime keturis aštuntokus, kurie kitąmet norėtų lankyti devintą klasę. Kaip mums išlaikyti tokią mažą klasę?" - klausė O.Nikončikas.

Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį Rukainių vidurinės mokykloje moksleivių sumažėjo daugiau nei šimtu, ir tokios tendencijos išlieka. Todėl ugdymo įstaiga bus priversta naikinti kai kurias klases. Tarp tokių gali atsidurti ir dalis lietuviškų klasių.

"Kaip iš tikrųjų bus, kol kas nėra galutinai aišku. Tačiau gali nutikti visaip. Dabar skaičiuojame", - aiškino O.Nikončikas.

Pirmąkart girdi

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Sofija Ryžova LŽ teigė, jog pedagogų nuogąstavimai, kad kai kuriose rajono mokyklose neliks lietuviškų klasių, yra visai nepagrįsti. "Stengiamės klases išlaikyti, kad vaikai galėtų mokytis ir lietuvių kalba. Tai daroma klasėse net sumažėjus moksleivių. Šiuo metu kaip tik tvirtinami klasių komplektai kitiems mokslo metams. Niekas neketina specialiai naikinti klasių", - tikino S.Ryžova.

Anot jos, rajono švietimo įstaigose per metus moksleivių sumažėjo tik beveik 200. Todėl didelių ir esminių pertvarkų mokyklose esą nenumatoma. "Pirmą kartą girdžiu apie siekius mišriose mokyklose panaikinti lietuviškas klases. Informacija apie tokius sumanymus mūsų nepasiekė", - tvirtino Vilniaus rajono merijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.

Grėsmės neįžvelgia

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kaip LŽ informavo ŠMM Komunikacijos skyrius, taip pat nėra gavusi jokių signalų apie tai, kad Vilniaus rajono savivaldybei priklausančiose mokyklose vaikus ateityje siekiama ugdyti tik lenkiškai.

LŽ kalbintas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, buvęs ŠMM vadovas Gintaras Steponavičius taip pat abejojo, ar lietuvių pedagogų nerimas yra pagrįstas.

Anot jo, visai kitokia situacija susiklostytų, jei ŠMM perduotų šiuo metu jai pavaldžias lietuviškas švietimo įstaigas Vilniaus rajono savivaldybės žinion, kaip to siekia kai kurie Lenkų rinkimų akcijos politikai. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikia 54 bendrojo ugdymo mokyklos. Iš jų 7 yra įsteigtos ŠMM, 46 - savivaldybės, 1 - privati švietimo įstaiga. Mokomoji kalba visose ugdymo įstaigose, kurių steigėja ŠMM, yra lietuvių kalba.

"Perdavimo atveju, matant, kokios politikos Vilniaus krašte laikosi Lenkų rinkimų akcijos remiami politikai, lietuviškoms mokykloms ir lietuviško švietimo prieinamumui tikrai iškiltų reali grėsmė", - sakė G.Steponavičius.

Tačiau jis tikino, kad dabar, kai lietuviškos mokyklos priklauso ŠMM, negalima teigti, jog šio krašto vaikams nėra sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalba. Buvusio ministro nuomone, vienintelė bėda - ne iš visų gyvenamųjų vietovių šios mokyklos yra lengvai pasiekiamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"