TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Moterų karalijoje, kur vyrai nedirba

"Mūsų kaime nebeliko vyrų. Kai reikia sniegą nukasti ar kokį kitą vyrišką darbą atlikti, visai nebėra į ką kreiptis", - LŽ žurnalistui guodėsi moteris, gyvenanti Inkakliuose, Šilutės rajone. Susidomėjęs šia neįprasta situacija jis nuskubėjo į Inkaklius, įsivaizduojamą moterų karaliją.

Važiuodamas mintimis įsivaizdavau tikrą moterų karaliją, kaip Frederico Fellini "Moterų mieste". Tik ne kine, o gyvenime. 

Pirmasis pamatytas vaizdas nuteikė idiliškai. Kaimo prieigose įrengtame Lurde su Marijos skulptūra triūsė vieniša moteris. Ji tvarkė šventos vietos aplinką: kasė sniegą, nuvytusias gėles keitė naujomis.

Vėliau sužinojau, kad Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu Švėkšnos klebono paraginti 1914-aisiais įrengė patys ūkininkai. Todėl jų palikuonys laiko savo pareiga prižiūrėti anuomet įrengtą Lurdą. Nejučiomis pagalvojau: o jei reikėtų ką nors panašaus savo lėšomis statyti šiais laikais? Ar minimalias pajamas gaunantys kaimiečiai skubėtų atsisveikinti su savo pinigais? 

Beje, prieš Antrąjį pasaulinį karą Inkakliuose, esančiuose vos už pusantro kilometro nuo senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos sienos, gyveno maždaug šimtas žmonių. Iki sovietų okupacijos tai buvo tipiškas lietuviškas kaimas su mediniais trobesiais. Tik sovietmečiu čia įsteigtas tarybinis ūkis, vėliau pastatyta valgykla, pradžios mokykla, keli daugiabučiai, vaikų darželis ir net kultūros namai. Inkakliai tapo kaimo tipo gyvenviete, į kurią buvo vežami vienintelės partijos šulai ir demonstruojama, kokie laimingi yra tarybiniai kaimiečiai.

Ištuštėjęs kaimas

Tačiau šiandien buvusi gyvybinga gyvenvietė ištuštėjusi. Daug jaunų žmonių išvykę uždarbiauti į užsienį ar didesnius krašto miestus, todėl vaikų darželis nebeveikia. Jo pastate patalpas privatizavę žmonės įsirengė butus. Buvusioje tarybinio ūkio valgykloje veikia parduotuvė. Beje, dabar kaime yra net trys parduotuvės. Vienos jų savininkė Daina teigė, jog pirkėjų kol kas visoms užtenka. "Aišku, kartais tenka ir skolon prekių duoti, bet vėliau žmonės visuomet atsiskaito. Žino, kad negrąžinę skolos kitą kartą nieko negaus", - aiškino verslininkė. 

Kelių Inkakliuose stovinčių daugiabučių, kuriems anksčiau šiluma buvo tiekiama centralizuotai, gyventojai dabar šildosi kaip kas išmano. Vieni - anglimis, kiti - malkomis.

Gatvėse žmonių nematyti. Tolumoje išvydau į parduotuvę klibinkščiuojančią senutę. Pamaniau, užkalbinsiu. Tačiau moteriškė tik paspartino žingsnį ir nė nešyptelėjusi kiek pajėgdama greičiau smuko į vidų.

Užtat kai važiuodamas per kaimą išgirdau birbiantį motorinį pjūklą, net nutirpau iš laimės. Juk dabar pamatysiu ne ką kitą, o rąstus pjaunančias tvirtas inkakliškes! Įsivaizdavau, kaip viena trumpina iš miško atvežtus rąstus, kita taip smagiai mosuoja kirviu, kad net skamba!

Nubėgau į kiemą, iš kurio sklido tie mano ausiai mieli garsai, ir net atšlijau: nė vienos moters, o priešais - net keturi tvirti vyrukai. Vienas jų pasilenkęs motoriniu pjūklu pjovė rąstus. Pamatęs mane, pakėlė galvą. Dvelktelėjo alkoholiu.

"Maniau, kad Inkakliuose nebėra vyrų..." - sulemenau, iš lėto traukdamasis atbulom. "Kas sakė!?" - nuskambėjo į grasinimą panašus klausimas, kurį dar palydėjo skardus ketvertuko juokas. Prakalbę vyrai nenorėjo sutikti, kad jie čia - mažuma. "Vyrų yra. Tik pinigus mokėk ir viską atliksime. Bėda, kad to darbo čia nėra", - vėl juokėsi inkakliškiai.

Vaikų mažėja

Į Inkaklių pradžios mokyklą užsukau per pietų pertrauką, bet  įprasto vaikų klegesio neišgirdau. Įkišęs nosį į vieną klasę pamačiau ramiai bendraujančius pradinukus. Tik paskui sužinojau, kad čia keturiose klasėse - iš viso 29 vaikai.

"Turėtų būti 40, tada būtų komplektas", - paaiškino mokyklėlės vadovė Petronėlė Freitakienė. Dabar mažieji inkakliškiai mokosi tik dviejose klasėse, o suoluose sėdi skirtingo amžiaus vaikai: pirmokai su antrokais, trečiokai su ketvirtokais. Tai man priminė prosenelio pasakojimus apie tarpukario kaimo mokyklą.

"Aukštesnių klasių moksleiviai autobusu važiuoja į Švėkšnos "Saulės" gimnaziją, esančią už penkių kilometrų. Tačiau ir ten vaikų kasmet vis mažėja", - liūdnai konstatavo P.Freitakienė.

Ji pripažino, kad kaime lieka tik vyresnio amžiaus žmonės, esą jaunimas išvažiuoja į užsienį ar didesnius miestus. "O paskutiniais sovietų valdžios metais čia planuota statyti net dešimtmetę mokyklą. Tiek buvo vaikų", - ilgesingai ištarė mokytoja.

Pedagogė taip pat mėgino teigti, jog vyrų kaime užtenka. "Tik dirbti jie nelabai nori. Štai mūsų mokyklėlėje puse etato ūkvede dirba moteris. Koks vyras sutiktų dirbti tokį darbą už 300 litų?" -retoriškai klausė P.Freitakienė. 

Nesiveržia ir pas ūkininką

Panašią nuomonę, kad kaime likę stipriosios lyties atstovai baidosi darbo, vėliau išsakė ir Inkaklių ūkininkas Antanas Raudys. "Vyrų yra, tik šie dirbti nenori", - piktinosi pašnekovas. Ūkininkas užsiminė, kad greta jo sodybos yra keturbutis, bet, regis, nė vienas to namo gyventojas nedirba. "Nei jie dirba, nei daržuose ką nors augina. Pašalpas gauna, kompensacijas už šildymą. Ir gyvena lyg didmiestyje, o gal net sočiau", - burbėjo ūkininkas, sėdėdamas su visa šeima prie pietų stalo.

A.Raudys su žmona dirba nuosavame ūkyje, tėvams padeda ir duktė su vyru. Taip keturiese ir triūsia. Šeima laiko 30 karvių, turi automatinę melžimo liniją su šaldymo įranga, žemės ūkio techniką. Pieną parduoda vienai didžiausių krašte pieno perdirbimo bendrovių. "Gal ji ir ne daugiausia už pieną moka, tačiau atsiskaito reguliariai, kas dvi savaites", - aiškino A.Raudys.

Jo ūkiui priklauso 100 hektarų žemės. "O mano tėvas turėjo tik 29 hektarus, bet vis tiek su visa šeima sovietai ištrėmė. Tremtyje teko ir man, vaikui, pabūti", - prisiminė ūkininkas. Vyras pasakojo, kad ūkio darbus dabar dirbti lengviau negu pokariu. Tačiau talkininkų pasisamdyti beveik neįmanoma. "Turime visą reikalingą žemės ūkio techniką, šieno dalgiais nebepjauname ir šakėmis į vežimus nebekrauname. Bet kaimiečiai neskuba dirbti pas ūkininką. Jų manymu, tarnauti ūkininkui - "ne lygis", - juokėsi A.Raudys.

Moterų kaimai

Inkaklių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Irena Jančiauskienė taip pat sutiko, kad visi darbingi kaimo vyrai išvažiavę į didmiesčius arba į užsienį. "Liko tik senukai ir vaikai. Beje, kūdikių Inkakliuose ir keliuose gretimuose kaimuose, kurių gyventojus aptarnauju, kasmet gimsta apie septynis. Tačiau vaikų mažėja, nes jie emigruoja su tėvais, ieškančiais sotesnio kąsnio", - kalbėjo slaugytoja.

Tikslaus skaičiaus, kiek Inkakliuose gyvena vyrų ir kiek moterų, negalėjo pasakyti ir ji. "Kai kurie inkakliškiai prisiregistravę Švėkšnos ambulatorijoje arba Šilutėje, todėl ne apie visus turiu informacijos", - teisinosi I.Jančiauskienė. Slaugytoja tik pripažino, kad pagrindiniai jos pacientai - senukai. "Kaimas sensta, ligos kamuoja kaip ir visus vyresnio amžiaus žmones", - pridūrė medikė.

Vyrų ir moterų santykis šiame kampelyje būdingas visam kraštui: dailiosios lyties atstovių Marijos žemėje kur kas daugiau negu stipriosios. Statistikos departamento duomenimis, visoje Lietuvoje gyvena vos daugiau kaip pusantro milijono vyrų ir beveik du milijonai moterų. Šilutės rajonas, kuriame yra Inkakliai, - jokia išimtis. Čia moterų taip pat gerokai daugiau. 

Paradoksas, bet vyrų bedarbių Šilutės rajone įregistruota daugiau negu moterų. Darbo biržos Šilutės skyriaus duomenimis, šių metų sausio 1-ąją bedarbių buvo tik 4193. Iš jų 1817 - moterų, o 2376 - vyrai. Ilgalaikių bedarbių - tokių, kurie darbo biržos slenkstį mina daugiau nei 12 metų, - metų pradžioje Šilutės rajone buvo 1202. Tad gal teisūs tie, kas sako, kad ne darbo Lietuvos kaime trūksta, o noro dirbti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"