TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Moterys beveik nebeieško nakvynės krizių centre

2014 03 22 6:00
Specialistai tikina, kad daugiau nei per dešimtmetį išryškėjo du engiamų moterų tipai. LŽ archyvo nuotrauka

Trečius metus Lietuvoje veikiant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, gerokai sumažėjo ieškančiųjų nakvynės krizių centruose.

2011 metų gruodžio 15-ąją įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas padarė perversmą ne vienoje šeimoje, o drauge pratuštino krizių centrus. Iki tol, policijai pernelyg nesikišant į šeiminius konfliktus, vyrų smurtą patiriančios moterys neretai nakvynės ieškodavo būtent krizių centruose. Dabar iš namų pareigūnai išveža pačius smurtautojus.

Krizių centrų darbuotojai tikina, kad sumažėjo tik nakvojančiųjų juose, bet ne ieškančiųjų ten teikiamos pagalbos.

Prašosi rečiau

14-us metus veikiančio Alytaus miesto krizių centro vadovė Angelė Barauskienė teigė, kad iki priimant minėtą įstatymą keturių kambarių bute įkurtoje įstaigoje nakvynė per metus būdavo suteikiama maždaug dvidešimčiai nuo smurtaujančių vyrų pabėgusių ar jų iš namų išvarytų moterų. Dažniausiai moterys nakvynės prašydavosi drauge su vaikais. Įsigaliojus įstatymui, per metus nakvynės prašosi vidutiniškai po aštuonias moteris. A.Barauskienė džiaugėsi, kad šiemet į centrą prašyti nakvynės atėjo tik dvi moterys.

„Tačiau darbo mums nesumažėjo. Dažnai būna, kad policijai išsivežus smurtaujančius šeimų tėvus moterys ateina pas mus ir drauge ieškome išeičių, kaip joms gyventi toliau, vyksta konsultacijos“, - pasakojo ji. Alytaus krizių centrui vadovaujanti pedagogė pabrėžė, kad turėjo praeiti ne vieni metai, kol moterys išdrįso atverti jo duris.

Dėl skyrybų nesigaili

“Pastebėjau, kad daugiau nei per dešimtmetį išryškėjo du engiamų moterų tipai. Vienos apie tai kalba laisvai ir išsamiai, o kitos kaip įmanydamos slepia problemą“, - teigė A.Barauskienė. Ji tvirtino, kad būtent pastarosios moterys, į šeimoje vykstančius konfliktus nekviečiančios policijos, apie patiriamas kančias nedrįstančios pasipasakoti giminėms ir draugams, kaip tik ir ateina į krizių centrus.

„Atrodytų, kad geriausia išeitis joms ir jų vaikams - skyrybos su smurtautojais. Tačiau moterys toli gražu ne visada tam ryžtasi“, - pabrėžė krizių centro vadovė. Ji pažymėjo, kad krizių centruose moterims bandoma padėti susigrąžinti orumą, pasitikėjimą savimi, tik tuomet jos ryžtasi skirtis. „Nė viena išsiskyrusi moteris man nėra pasakiusi, kad dėl to gailisi. Priešingai - visos jos po skyrybų pajuto išsivadavimą“, - sakė A.Barauskienė.

Panevėžio apskrities moterų krizių centre dar prieš porą metų nakvynės kasmet prašydavosi apie pusšimtį moterų. Šiemet, anot šio centro konsultantės Irmos Zabulionytės, nakvynė buvo suteikta vos dviem moterims. „Mus šis faktas išties džiugina", - tvirtino ji.

Baugščios kupiškėnės

Biržų rajono socialinių paslaugų centro, kuriame įsikūręs ir Moterų krizių centras, direktorė Aldona Šaknienė pabrėžė, kad šis centras per metus paprastai apnakvindindavo po dešimt moterų, o šiemet nakvynės pasiprašė vos viena moteris. „Pastebėjome, kad įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui nakvynės krizių centre prašosi tos vyrų skriaudžiamos moterys, kurios gyvena uošvijoje, drauge su jas engiančiais vyrais“, - sakė ji.

A.Šaknienė teigė, kad su anytomis gyvenančioms moterims paprastai būna sunkiausia atsilaikyti prieš priešiškai nusiteikusius vyrus, o jei smurto atveju tokius vyrus išsiveža ir į areštines uždaro policija, moterims vis tiek sudėtinga likti uošvių namuose, tad jos ir kreipiasi į krizių centrus.

Kupiškio socialinių paslaugų centro, turinčio krizių centrą, direktoriaus pavaduotoja Danutė Balkevičienė pasakojo, jog šiame trečius metus veikiančiame centre nakvynės yra pasiprašiusius viso labo trys moterys. „Tikrai žinome, kad smurtauja ir kupiškėnai vyrai, tačiau mūsų gana mažo ir uždaro rajono moterys, matyt, nedrįsta viešinti šeimos problemų ir prašyti nakvynės krizių centre“, - įsitikinusi ji.

Vilniaus miesto krizių centro direktoriaus pavaduotoja Valerija Reikertienė patvirtino, kad ir sostinėje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo moterų, kurios, patyrusios vyrų smurtą, ieško nakvynės krizių centre. „Tačiau noriu pabrėžti, kad ištuštėjo krizių centrų lovos. Dienomis darbas mūsų įstaigoje verda, nes žmonės pas mus ieško įvairios kitokios pagalbos“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"