TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Mūšis dėl Kuršių nerijos paukščio

2016 04 01 6:00
Renkant Kuršių nerijos nacionalinio parko paukštį netikėtai daugiausia dėmesio sulaukė kormoranai. KNNP nuotraukos

Šiemet minėdamas 25 metų įkūrimo jubiliejų Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) pirmą kartą istorijoje pakvietė žmones išrinkti šios saugomos teritorijos paukštį.

Paskelbus atvirą balsavimą internetu tarpiniai rezultatai gerokai pribloškė, nes iš pasiūlytų 25 rūšių sparnuočių žmonės aktyviausiai balsuoja už didįjį kormoraną.

Ne paslaptis, kad dalis neringiečių šio žuvimis mintančio sparnuočio nemėgsta, o Aplinkos ministerija kasmet rengia kormoranų kolonijos reguliavimo akcijas neleisdama paukščiams perėti.

Balsavimo kuriozas

Balsavimas dėl KNNP paukščio prasidėjo nuo kovo 21 dienos ir truks iki balandžio 22-osios.

Pasak parko direktorės pavaduotojos Linos Dikšaitės, gamtininkai, kultūros paveldo specialistai pasiūlė visą sąrašą tokių rūšių paukščių, kurie lokaliai paplitę Kuršių nerijoje, čia dažniau aptinkami, susiję su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, yra lengvai atpažįstami ir žinomi.

Jūriniai ereliai Kuršių nerijoje buvo išnykę, bet dabar jų ten peri kelios poros.efoto.lt nuotraukos

„Mus tikrai nustebino, kad po daugiau nei savaitės už didįjį kormoraną balsavo daugiausia: per 250 žmonių. Antroje vietoje, surinkęs arti 240 balsų, – jūrinis erelis. Trečioji – pilkoji varna. Tačiau balsavimas dar tęsis, tad rezultatai gali keistis. Išrinkus nacionalinio parko paukštį jo atvaizdas būtų naudojamas leidyboje, jis būtų paverstas personažu ugdant vaikus, gamtinėse stovyklose“, – teigė ji.

Pašnekovė pridūrė, jog renkantieji nacionalinio parko paukštį turėtų atsižvelgti ir į tai, kokią istoriją jis pasakoja apie patį pusiasalį, kaip susijęs su jo gyventojais, žmonių buitimi.

„Todėl kormorano lyderiavimas panašus į savotišką kuriozą. Taip, nerija garsėja šių paukščių kolonija, kuri didžiausia Lietuvoje, tačiau vietos gyventojams kormoranai kelia labiau neigiamas negu teigiamas asociacijas. Įdomu, kokiais motyvais vadovavosi balsuojantys žmonės?“ – svarstė ji.

Į Juodkrantę jūrų krankliais vadinami paukščiai atsikraustė apie 1803 metus, jie įsibrovė į nuo seno gyvavusią pilkųjų garnių koloniją priešais Gintaro įlanką. Išginti garniai ėmė kurtis kitame kaimelio gale ant Garnių kalno, dabartinėje vietoje, o paskui juos atsekė ir kormoranai.

Prieš šimtmetį įsikišus žmonėms, Prūsijos valdžiai leidus šaudyti juoduosius žuvėdus, Juodkrantėje jie buvo negailestingai išnaikinti. Jie tapo retais svečiais nerijoje ir nebesuko lizdų. Po ilgų dešimtmečių 1974–1978 metais atsirito nauja kormoranų banga, užėmė tą patį Garnių kalną ir dabar tapo vienvaldžiais sengirės šeimininkais. Pilkųjų garnių ten peri nepalyginti mažiau: kormoranų lizdų skaičiuojama per 3 tūkst., o jų kaimynų – vos per 200.

Odė varnai

Pilkoji varna, pasak žinovų, labiausiai verta būti išrinkta, bet kol kas lieka trečioje vietoje.

Neoficialiai kai kurie KNNP darbuotojai ir Neringos istorijos, kultūros žinovai tikino, kad labiausiai verta būti išrinkta parko paukščiu pilkoji varna.

Mat šis visoje Lietuvoje itin paplitęs sparnuotis niekur kitur neturi tokio įspūdingo kultūrinio kraičio kaip Kuršių nerijoje.

Retas kuris nėra girdėjęs apie legendomis virtusią varnų gaudymo ir jų vartojimo maistui Kuršių nerijoje tradiciją. Ne dėl pramogos, gurmaniškų įnorių, bet ištikus bado grėsmei.

Varnas gaudydavo pačiu nepalankiausiu žvejybai metu: per šaktarpį pavasarį ir rudenį. Žvejai taikydavosi ne į „vietines“, o praskrendančias varnas. Į medžioklę leisdavosi daugiausia paaugliai arba senukai. Ir darė taip sėkmingai, kad iki 1943 metų valdžia aukciono būdu net nuomodavo žvejams varnų gaudymo plotus.

Atsipenėjusias varnas viliodavo žuvimis arba apsvaigindavo degtinėje išmirkytais grūdais, naudodavo net džiovintas musmires. Bet prieš tai dar reikėdavo užsiauginti namie iš lizdų paimtus varniukus: suaugusius paukščius naudodavo kaip masalą. Kopose varnų gaudytojas pririšdavo pilkąsias viliokes prie kuoliukų, kaip karves. Šios karksėdamos priviliodavo gentainių.

Virš viliokių iš viršaus paspęsdavo tinklą, o jo patraukiamąją virvelę nusitiesdavo į slėptuvę: būdą arba iš šakų suręstą palapinę. Patraukus virvę, tinklas užgoždavo atvykėles ir taip per dieną pavykdavo sumedžioti iki 100 varnų.

„Pasitelkiant pilkąją varną galima būtų atskleisti labai unikalią Kuršių nerijos istoriją, tas paukštis niekur kitur neturi tokio kultūrinio užtaiso, pasakojančio apie pusiasalio žmonių buitį“, – teigė vienas neringiškis.

Sugautas varnas kuršininkai sūdydavo statinėse ir maitindavosi visą žiemą. Toks amatas ir maistas darė didžiulį įspūdį atvykėliams. Jie stebėdavosi, jog žmonės Kuršių nerijoje beveik vien varnas tik ir teverda, bet tai daro „su išmanymu“.

Varnieną kopininkai plukdydavo net į Mėmelio (Klaipėdos) turgų. Miestiečiai nupeštas varnas su nukapotomis kojomis vadindavo „bulundėliais“. Ir pirko noriai. Uostamiesčio restoranai patiekdavo net firminį patiekalą – „marių balandžius“.

Ne tik varnieną pardavinėjo kuršininkai, bet ir varnų plunksnas. Net Nidos viešbučių lovose buvusios varnų plunksnų prikimštos duknos (patalai).

Istoriniuose šaltiniuose galima rasti ir tokių įdomybių, kaip arši varnagaudžių konkurencija. Mat vaikėzai geriausiose varnų medžiojimo vietose pripildavo žibalo, kurio smarvės varnos negali pakęsti. Sučiuptam išdaigininkui grėsdavo dideli nemalonumai.

Už KNNP paukštį balsuoti galite adresu http://apklausa.lt/f/isrinkime-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-pauksti-hhgr2a4/answers.html.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"