TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Muziejininkai užsimojo perkraustyti V.Kudirką

2014 05 14 6:00
V.Kudirkos klėtelę norima pergabenti į Kudirkos Naumiestį. Redakcijos archyvo nuotrauka

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Birutė Kulnytė Paežerių kaime esančiai Vinco Kudirkos klėtelei-muziejui parinko naują vietą - Kudirkos Naumiestyje. Tačiau klėtelė dabar yra privačiose rankose, o savininkė jos niekam parduoti neketina.

LNM direktorė B.Kulnytė neslėpė, kad mintis prieš pusantro šimtmečio – 1867 metais - statytą V.Kudirkos klėtelę iš nuošalaus Paežerių kaimo Vilkaviškio rajone perkelti į Kudirkos Naumiestį brandinta ne vienus metus. Jau ir vieta klėtelei parinkta – šalia dabartinio V.Kudirkos muziejaus Kudirkos Naumiestyje. „Keletą metų puoselėjame pievelę šalia muziejaus, kurioje ir galėtų būti pastatyta restauruota istorinė klėtelė. Kaip patyrusi muziejininkė jos ateities Paežerių kaime nematau“, - teigė LNM direktorė.

Tačiau V.Kudirkos klėtelės savininkė Alvyra Taujinskienė LŽ sakė kol kas LNM siūlymo parduoti klėtelę negavusi ir tikrai neketinanti savo nuosavybės atsisakyti.

Lietuvos šimtmečiui

„Klėtelės perkėlimas į Kudirkos Naumiestį ir jos restauravimas galėtų tapti vienu iš kertinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių", - tikino B.Kulnytė. Tiesa, ji pripažino, kad sumanymą nebus paprasta įgyvendinti, mat istorinė klėtelė - ne Vilkaviškio rajono savivaldybės ar valstybės nuosavybė. Ji priklauso privačiam asmeniui, todėl, anot muziejaus direktorės, ją iš savininkų teks išpirkti. „Tikiuosi, kad milijonų neužsiprašys“, - LŽ vylėsi LNM direktorė. Pasak B.Kulnytės, klėtelė nėra visiškai autentiška, t.y. tokia, kokią ją pastatė Kudirkų šeima. Ji perstatyta, įrengtas paaukštinimas. Tad jai reikėtų suteikti pirminį vaizdą.

Tačiau Marijampolėje gyvenanti V.Kudirkos klėtelės savininkė A.Taujinskienė LŽ pasakojo, kad po ne vienus metus trukusio bylinėjimosi su giminaičiais, pernai tapusi teisėta klėtelės savininke ji stengiasi, kad ši būtų tvarkoma kuo autentiškiau ir taptų turistų traukos centru. „Šią klėtelę yra restauravęs dar mano senelis. Dabar – jau pati bandau pastatą prikelti naujam gyvenimui. Pernai pavyko pakeisti sukiužusį stogą, - pasakojo architekte dirbanti moteris. - Ateityje planuoju atkurti greta buvusį molinį pastatą pagal išlikusią fotofiksacinę medžiagą – 1965 metų nuotraukas.“ A.Taujinskienė paaiškino, kad V.Kudirkos klėtelę ir visą jai priklausančią teritoriją – apie 70 arų žemės - pagal panaudos sutartį penkeriems metams kol kas perdavusi Vilkaviškio krašto muziejui. Ji tikino niekada niekam nėra sakiusi apie norą parduoti paveldėtą klėtelę, toks sumanymas jai net į galvą nebuvo atėjęs.

B.Kulnytė/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Muziejaus filialas

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas taip pat LŽ patikino, kad V.Kudirkos klėtelės perkėlimui į kitą vietą nemato jokios priežasties. Jo nuomone, tik autentiškoje aplinkoje klėtelė gali skleisti autentišką aurą. Kudirkos Naumiestyje ji gali tapti svetimkūniu. "Savininkės iniciatyva ir lėšomis pernai buvo pakeistas stogas. Iš Vyriausybės gavome 4 tūkst. litų ir netrukus pradėsime tvarkyti elektros instaliaciją klėtelės viduje. Taip pat rengiame projektą vienam fondui, kad gautume lėšų ekspozicijai įrengti“, - aiškino A.Žilinskas. Todėl, anot jo, kalbėti apie tai, kad klėtelė yra neprižiūrima, negyvybinga ar nereikalinga, būtų netiesa.

Ant Paežerių ežero kranto medinėje klėtyje, menančioje V.Kudirkos laikus, muziejus buvo įkurtas 1965 metais. Iš pradžių manyta, kad šią vietą būtų galima laikyti ir V.Kudirkos gimtine, vėliau paaiškėjo, kad į šią sodybą, įkurtą rašytojo tėvo Motiejaus, Kudirkos persikėlė kiek vėliau, joje prabėgo Vinco vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko tik klėtelė. Ją V.Kudirka ypač mėgo.

Sovietmečiu klėtelė (joje buvo saugomas ir V.Kudirkos smuikas) buvo tautiškumo skleidimo simbolis, sutraukdavęs tūkstančius lankytojų. Čia ilgus metus muziejaus puoselėtojas Stasys Ankevičius senuoju V.Kudirkos smuiku griežė „Tautišką giesmę“. Vėliau, ne vieną dešimtmetį V.Kudirkos klėtelė buvo Vilkaviškio krašto muziejaus filialas, nors pats pastatas muziejui nepriklausė. Mat, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji buvo grąžinta Kudirkų palikuonims.

Vandalų "viešnagė"

Pastaraisiais metais, kai tarp paveldėtojų buvo kilę nesutarimų, kam iš tiesų turėtų priklausyti V.Kudirkos klėtelė, srautas turistų, besidominčių šimtamečiu Lietuvos žmonėms brangiu statiniu, labai smarkiai sumažėjo. Mat kurį laiką lankytojai klėtelę galėjo apžiūrėti tik iš išorės – nebuvo kam atrakinti jos durų ir įleisti lankytojų į vidų.

Dabar A.Taujinskienė teigė tikinti, kad pastatą tinkamai sutvarkius Paežeriai turėtų tapti patriotiškai nusiteikusių turistų traukos centru. Turistus į Paežerius turėtų vilioti ir prieš keletą metų gretimame, A.Taujinskienei priklausančiame žemės sklype, pasodintas Lietuvos tūkstantmečio rekreacinis parkas, kuriame tarp kitų medžių eglėmis, raudonaisiais ąžuolais išsodinti Gediminaičių stulpai. Šalia jo iškastas tvenkinys, įrengta dirbtinė kalva. Tačiau anot A.Taujinskienės, jos užmojai patinka ne visiems. „Štai šį pirmadienį radau nuniokotą poilsiavietę – kažkas išgabeno didžiulį ten stovėjusį akmenį, taip pat iškasti keturi jau prigyti spėję kadagiai, dešimt kalninių pušelių“, - LŽ pasakojo pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"