TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Naisių užmojai, tradicijos ir įdomybės

2014 11 03 6:00
Pakeliui į Alkos kalną. Aistės Masionytės (LŽ) nuotrauka

Nedidelis šiaurės Lietuvos kaimas Naisiai, išgarsėjęs televizijos serialu bei blaiviais festivaliais, ir toliau stebina savo užmojais. Kitąmet mažąja Lietuvos kultūros sostine tapsiančioje gyvenvietėje kuriamas Baltų kultūros centras su įvairiais muziejais, ketinama iš žemės supilti iki 20 tūkst. žiūrovų talpinsiančią Baltų areną.

Kaimo istorija lig šiol skaičiuota nuo XVIII a. pabaigos, kai grafas Platonas Zubovas iš Rusijos imperatorės Jekaterinos II gavo dovanų Šiaulių ekonomiją, kuriai tuo metu priklausė ir Naisiai.

Tačiau pastaraisiais metais Naisių apylinkėse vykdyti archeologiniai tyrimai, kuriems vadovavo žinomas šios srities specialistas, dr. Vykintas Vaitkevičius, pakoregavo turimas žinias. Buvo aptikta radinių, bylojančių, jog šioje vietovėje gyventa ir gilioje senovėje. Archyvuose V. Vaitkevičius rado žinių, jog istoriniuose šaltiniuose Naisių kraštas minėtas jau XVI a., tik tuo metu vietovė vadinta Pauosupiu.

Dabar Naisių kaime gyvena maždaug 500 žmonių. Lygumose išsidriekusi gyvenvietė greičiausiai ir būtų likusi tik taškeliu Lietuvos žemėlapyje, – Naisiai nepaveldėjo išskirtinių istorijos ar architektūros paminklų, ypatingų gamtos grožybių. Vis dėlto šiandien į šį, 17 km nuo Šiaulių nutolusį kaimą vienas po kito skuba ekskursijų autobusai. Atvykėlius labiausiai masina pastarąjį dešimtmetį atsiradę lankytini objektai. Nors kaimas tampa vis didesniu turistų traukos centru, nakvynei čia nėra kur apsistoti.

Muziejai po atviru dangumi

Turistus po Naisius vedžioja net septyni gidai – vietos gyventojai, tai darantys nemokamai. Mūsų grupelei šauniai vadovavo gidas Laurynas Milašauskas, Naisių pagrindinės mokyklos mokinys.

Kelionė prasidėjo nuo Baltų dievų muziejaus. Šį originalų muziejų po atviru dangumi sudaro trys pagrindinės dalys – Saulės aikštė, Ugnies aikštė ir Alkos kalnas, o taip pat 53 ąžuolinės senovės lietuvių dievų statulos, kurias drožė 14 Šiaurės Lietuvos skulptorių.

Į Naisių centre esančią apvalios formos Saulės aikštę patekome pro tautinių juostų raštais drožinėtus vartus. Beje, ši aikštė, panaudojant saulės kolektorius, apšviečiama ir naktį. Be to, iš jos vyksta transliacijos internetu.

Prie vienų medinių vartų paguldytas akmuo, kuris, kaip pasakojo Laurynas, turi bioenergetinį poveikį. Šį, kaip ir kitus tokį poveikį turinčius akmenis, apylinkėse surado radiostezininkas. Visas bioenergetinių akmenų ratas sudėliotas ant Alkos kalno. Ant jo rikiuojasi ir Praamžio, Perkūno ir Velino ąžuolinės skulptūros. Papėdėje iškastas Šventežeris, greta jo – Ugnies aikštė, kurioje išryškėja senovinis svastikos ženklas, simbolizuojantis nuolatinį gyvybės ratą.

Saulės aikštės vartai puošti tautinių juostų raštais. / Aistės Masionytės (LŽ) nuotrauka

Aplankėme tebekuriamą Baltų žolynų muziejų, formuojamą verpstės formos žemės plote. Kiekvienoje iš trijų verpstės dalių pasodintos skirtingos augalų rūšys. Štai Dievo darže bujoja vaistažolės, Saulei skirtame plote pasodinti sakralinės paskirties augalai.

Po visą kaimą išsibarstęs Inkilų muziejus. Mat šis muziejus – tai daugelyje gyvenvietės medžių įkelti paukščių nameliai, sukurti skirtingiems sparnuočiams. Tokių inkilų čia – daugiau nei šimtinė.

Greta Saulės aikštės augančiuose medžiuose yra bene didžiausia inkilų grupė – sumanyta paukščių balsais įgarsinti Baltų dievų muziejaus aplinką. Net 21-ame inkile įsikūrė varnėnai. Gidas Laurynas parodė ir boružėms skirtą namelį. Pasakojo, jog anksčiau savo sodybose žmonės turėdavo po 10-20 tokių inkilų. Taip, puoselėdami dievo karvytes, kovodavo su amarais.

Blaivybė tampa gyvenimo būdu

Kaime vykstanti kultūrinė veikla susitelkusi moderniai įrengtuose Naisių bendruomenės kultūros namuose. Jau kelerius metus čia vyko kūrybinės stovyklos. Pastate nuolat veikia informacinis centras, antrame aukšte įsikūręs Naisių žemės istorijos muziejus, pirmame aukšte kviečia užsukti arbatinė – vienintelė vieša maitinimo įstaiga.

Blaivybės tradicijomis garsėjančiame kaime nėra jokio baro ar aludės. Tiesa, Naisiai turi kelis savus girtuoklius, bet, vietos gyventojų teigimu, jie vengia rodytis viešumoje. Į renginius žmonės neina apsvaigę, mat žino, kad tokiu atveju net nebus įleisti. Pamačius išgėrusįjį primenama: "žmogau, nedaryk gėdos mūsų kaimui".

Regis, ir Naisių jaunimas persiėmė blaivybės tradicijomis. Štai Naisių pagrindinės mokyklos 5-6 klasių moksleiviai pasirašė įsipareigojimą nevartoti alkoholio. Anot gido Lauryno, kaimo moksleiviams blaivybė nėra prievarta, o visiškai suprantamas dalykas.

Teigiama, kad kaimo žmonės pastaraisiais metais labai pasikeitė į gerąją pusę, o tam turėjo įtakos blaivybės propagavimas. Naisių gyventojai džiaugiasi, jog savo kaime jaučiasi saugūs. Jau vien dėlto čia geriau gyventi nei kur kitur Lietuvoje. Įdomu, jog net tvorų tarp sodybų daug kur nėra.

Serialas, festivalis, teatras

Kaimas garsėja ir blaiviais "Naisių vasaros" muzikos festivaliais. Šią vasarą toks festivalis vyko jau penktus metus. Teigiama, kad jame apsilankė net 20 tūkst. žiūrovų. Per šiemetinį festivalį įvyko ir pirmasis 7 km bėgimas iš Naisių į Kryžių kalną, kuris, sakoma, kadaise priklausė Naisių dvarui.

Daugelis Lietuvos žiūrovų jau pamėgo "Naisių vasaros" televizijos serialą. Jis buvo įvertintas ir profesionalų – gavo "Sidabrinės gervės" apdovanojimą. Šią vasarą kaime buvo filmuojamos jau šeštojo sezono serijos.

Gyvenvietė didžiuojasi ir savo teatru. "Naisių vasaros" teatras buvo įkurtas 2011 metais, jo trupę sudaro keliolika aktorių, kurie vaidina ir "Naisių vasaros" TV seriale. Šis teatras savo misija skelbia tautiškumo sklaidą per lietuvių dramaturgų kūrinius. Šis teatras išskirtinis ir tuo, kad jo spektakliai nemokami. Naisių gyventojai spektaklius žiūri kultūros rūmuose esančioje modernioje salėje, pasižyminčioje puikia akustika. "Naisių vasaros" teatras gastroliuoja ir kituose šalies teatruose, pats priima svečius.

Literatūros paveldas ir šiandiena

Kaime nuo seno puoselėjamos literatūros tradicijos. Čia jau 27 metus veikia literatūros muziejus, įsikūręs poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės name, statytame dar 1822 metais. Pastato pamatuose įmūrytas dubenuotas akmuo. Naisiuose yra iš viso 3 namai, kur įmūryti tokie akmenys.

Literatūros muziejuje saugoma informacija apie 100 literatų, susijusių su Šiaulių kraštu. Žinoma, ir apie patį Z. Gaidamavičių-Gėlę. Čia atkurtas ir autentiškas poeto kambarys.

Z. Gaidamavičius-Gėlė parašė apie 1000 eiliuotų kūrinių, bet mirė labai jaunas, vos 18 metų. Jis palaidotas už keleto kilometrų esančiose kapinaitėse prie medinės Sereikių bažnytėlės. Šiandien Z. Gaidamavičiaus-Gėles kūryba atgyja ir per "Naisių vasaros" festivalį – jo metu skamba poeto parašyta poema "Naisių kampelis".

Jau 37 metus yra teikiama Z. Gaidamavičiaus-Gėlės vardo premija, skiriama už geriausią poezijos debiutą. Jei premiją gauna moteris, Sereikių parkelyje pasodinama liepa, jei vyras – ąžuolas.

Pažiūrėti žemaitukų

Visai šalia muziejaus – žemaitukų žirgynas-veislynas. Šie tvirti žirgai, savo vertę įrodę XIII-XIV a. kovose su kryžiuočiais, išnyko per XX a. pasaulinius karus. Dabar bandoma atkurti šią veislę. Naisių žirgyne šiuo metu auginama per 30 žemaitukų, yra ir du elitiniai eržilai. Netinkami veislei žirgai parduodami. Žirgyne veikia ir jojimo būrelis, jo lankytojos – daugiausia merginos.

Naisiuose yra net dažasvydžio centras – juo paverstos buvusio vaikų darželio-lopšelio patalpos. Kaimo centre matyti ir sporto klubo "Forsas" pastatas, bet šiai įstaigai, vietinių teigimu, reikėtų remonto.

Iš gandrų gyvenimo

Dar viena įdomybė – jau trejus metus vykdomos interneto transliacijos iš gandrų lizdo, kurias galima stebėti užėjus į puslapį naisiuvasara.lt. Teigiama, kad šias transliacijas jau matė daugiau kaip 1 mln. žmonių iš viso pasaulio. Pasakojama, kad šios transliacijos veikia raminamai, juolab, kad girdimi gandrų skleidžiami garsai. Šiems paukščiams Naisiuose žadama skirti dar daugiau dėmesio. Obelų sode planuojama įkurti Baltojo gandro muziejų. Patekęs į originalios konstrukcijos pastatą turėtumei pasijusti tarsi lizdo viduje. Atvykėliams žadama suteikti daugiau informacijos apie baltuosius gandrus, jų gyvenimą.

Taip turėtų atrodyti Baltų arena. / naisiuvasara.lt nuotrauka

Baltų kultūros centras

Tačiau su šiuo projektu ateities planai nesibaigia. Išlikusioje XIX a. karvidėje ketinama įkurti Amatų muziejų, kur žadama demonstruoti kalvystės, puodininkystės, akmentašystės amatus.

Šimto metų senumo svirne numatoma įsteigti tautodailės muziejų, jame eksponuoti medžio darbus.

"Šiame muziejuje norėtume sukaupti medžio miniatiūrą. Jei to nepadarysime, ji pražus", – pasakojo daugelio Naisių projektų iniciatorius ir mecenatas, politikas ir verslininkas Ramūnas Karbauskis.

Naisių peizažą ateityje turėtų pakeisti kaimo laukų viduryje iškilusi Baltų arena. Pagal projektą jos matmenys atitiks Romos Koliziejaus, aukščiausias arenos taškas sieks 14 metrų. Numatoma, jog elipsės formos statinys talpins 15-20 tūkst. žmonių. Pagal originalų sumanymą jį ketinama statyti kitaip – tiesiog supilti iš žemės. Tam jos reikės maždaug 120 tūkst. kubinių metrų. Žole apželdintoje arenoje galės vykti bet kokie, net patys didžiausi renginiai. Tiesa, sėdimų vietų čia nebus, žmonės galės sėdiniuoti ar stoviniuoti. Atšalus ši arena taps žiemos pramogų centru – sienos pavirs kalniukais, nuo kurių bus galima važinėti rogutėmis ar slidėmis. Spalio pabaigoje į žemę buvo įkasta simbolinė būsimosios arenos kapsulė su linkėjimais ateities kartoms.

Esama planų atkurti ir netoli Naisių aptiktą alką. Pasak R. Karbauskio, svarbu, kad žmonės galėtų "pačiupinėti" senovę. Tada neišmanantiems apie baltų kultūrą asmenims bus lengviau ją suprasti.

Ketinama ir toliau tęsti kasinėjimus Naisių apylinkėse, vadovaujamus V. Vaitkevičiaus. Bet norisi turėti ir savų, iš Naisių kilusių archeologų.

R. Karbauskis šį kaimą įsivaizduoja kaip Baltų kultūros centrą. "Tai mūsų šaknys, nuo kurių negalime pabėgti", – įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"