TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Naisiuose aptiktas baltų šventvietės akmuo

2014 01 14 12:06
Du šimtus metų niekam neužkliuvo į dvaro sieną įmūrytas dubenuotas akmuo. Žydrūno Budzinausko nuotrauka

LRT serialo "Naisių vasara" kūrėjai apgailestauja, kad per vėlai Naisiuose pastebėjo istorinį objektą - baltų šventvietės akmenį - ir jau negalėjo jo parodyti seriale.

Naisių dvaro sienoje rastas baltų šventvietės akmuo, kurio istorija, kaip tvirtina archeologai, siekia kelis tūkstančius metų. Pasak „Naisių vasaros“ projektų mecenato ir sumanytojo Ramūno Karbauskio, didžiausias šio atradimo paradoksas – tai, kad beveik du šimtus metų žmonės vaikščiojo pro šalį ir niekas neatkreipė dėmesio į dubenuotąjį akmenį, įmūrytą dvaro rūmų sienoje. "Jei tik akmuo būtų pastebėtas kiek ankščiau, jis būtinai būtų pasirodęs ir TV ekranuose, - sakė jis. - Žiūrovai jau spėjo susipažinti su grafais apsimetėliais, kurie Naisiuose įnirtingai ieško istorinių vertybių. O ir visos naujosios serijos pateikia išskirtinai daug istorinių faktų, nukeliančių mus į XIX amžių. Šis akmuo būtų puikiai papildęs scenarijų.“

Akmens atradimo istorija labai paprasta. Pastebėjęs neįprastą akmenį, Naisių miestelio žirgyno darbuotojas Marius Masiulis apie tai papasakojo fotografui Žydrūnui Budzinauskui, kuris radinio nuotrauką parodė Šiaulių „Aušros“ muziejui. Muziejaus archeologai patvirtino, jog radinys – tai dubenuotasis akmuo, kurio amžius siekia kelis tūkstančius metų.

Šiandien Naisiuose veikia Baltų dievų muziejus, baigiamas įrengti Baltų žolynų muziejus. Naisiškiai tikisi, kad atrastas baltų šventvietės akmuo pradžiugins visus baltų kultūros puoselėtojus. Toks dubenuotasis akmuo yra puikus archeologijos ir netgi mitologijos paminklas, susijęs su senovės baltų veikla. Akmenis su duobutėmis įprasta sieti su Vakarų baltų pilkapių kultūra (pajūryje) ir Žemaitijos pilkapių kultūra (Šiaurės Žemaitijoje) bei datuoti atitinkamai I tūkst. pr. Kr. pabaiga ir II-IV a. po Kr.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"