TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nardytojai sukilo prieš mokslininkus

2013 07 25 6:00
Katastrofą patyręs vokiškas mokomasis U-580 Baltijos dugne ramiai gulėjo 70 metų, kol jį rado lietuvių narai. LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos jūroje, Lietuvos vandenyse, neseniai aptiktas nuskendęs Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių povandeninis laivas įžiebė konfliktą tarp mokslininkų ir nardymo entuziastų.

Vos aptikus vadinamąjį ubotą labai greitai pasistengta jį izoliuoti nuo lankytojų. Dabar vokiečių karinį povandeninį laivą saugo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tokia situacija netenkina povandeninio nardymo entuziastų, jie negali apžiūrėti laivo. Nardytojų teigimu, tai esą kerta per Lietuvoje dar tik besiplėtojančio, o užsienyje – itin populiaraus jūrinio nardymo turizmo šaką.

Komercinėmis povandeninio nardymo ekskursijomis užsiimantys klubai artimiausiu metu žada pakviesti prie apskritojo stalo mokslininkų, paveldosaugininkų ir diskutuoti, kaip rasti bendrą kalbą bei lankytojams atverti įdomius paveldo objektus.

Lankytis draudžiama

Birželį Baltijos jūros dugne, Lietuvos vandenyse, apie 14 kilometrų nuo Klaipėdos Nidos link aptiktas vokiečių karinis povandeninis laivas iškart sudomino būrį povandeninio nardymo entuziastų. Naujiena žaibiškai apskriejo ir užsienio narų bendruomenę. LŽ duomenimis, prie kol kas vienintelio Lietuvos vandenyse prieinamo tokio laivo ėmė plūsti narai ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos. Baiminantis, kad laivas nebūtų apiplėštas ir jame nepasidarbuotų vadinamieji juodieji archeologai, suskubta paveldą apsaugoti. Šiuo metu 500 kvadratinių metrų plote, kuriame ir yra skenduolio radimvietė, negalima lankytis be specialaus leidimo.

Spėjama, kad 38 metrų gylyje nuskendusį 67 metrų ilgio ir 769 tonas sveriantį vokiečių karinį laivą U-580 visą parą stebi VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai. Jo apsauga rūpinasi ir Saugios laivybos administracija. „Tas plotas stebimas per sistemą. Kol objektu nesusirūpinta ir nesikreipta į mus, prie povandeninio laivo atvykdavo narai. Nebuvo už ką jų bausti, o dabar ten plaukioti ir nardyti griežtai draudžiama. Apsauga pasirūpino Kultūros paveldo departamentas“, - LŽ sakė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės atstovė spaudai Vesta Flick.

Dėl apsaugos režimo į minimą vietą jau nebuvo įleista lietuvių narų su rusų turistais. Susidomėjimas nacistiniu paveldu išties didelis, nes apie galimybę aplankyti skenduolį nuolat teiraujamasi uostamiesčio merijose. Kiek laiko bus taikomas apsaugos režimas, neaišku, nes Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai nori atlikti išsamius laivo tyrimus.

V.Žulkus/Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Svajoja apie muziejų

Pasak KU profesoriaus, povandeninės archeologijos specialisto Vlado Žulkaus, U-580 labai gerai išsilaikęs. Žinoma, kad jis 1941 metais per pratybas nuskendo susidūręs su tų pačių vokiečių senu laivu taikiniu. Tada povandeninio laivo 12 įgulos narių nuskendo, 32 pavyko išsigelbėti.

„2006 metais Lietuva ratifikavo Povandeninio kultūros paveldo konvenciją, tad privalo skirti ir lėšų, ir jėgų apsaugoti povandeniniam paveldui, esančiam šalies teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje. Mūsų vandenyse yra keliasdešimt nuskendusių laivų, tačiau saugomų - tik keletas. Šiuo metu vyksta aktyvus dialogas su Kultūros paveldo departamentu, ruošiamasi pateikti mažiausiai 10 laivų, kurie turėtų būti saugomi, sąrašą“, - sakė V.Žulkus.

Profesorius prisipažino, kad KU narai, kitaip nei entuziastai iš nardymo klubo, prie povandeninio laivo U-580 dar nesilankė. „Tai labai įdomus objektas, artimiausiu metu jį apžiūrėsime. Jau seniai brandinami planai visuomenei atverti senus nuskendusius laivus ir įrengti savotišką povandeninį muziejų, bet kol kas bent ubotas griežtai saugomas ir nelankytinas“, - kalbėjo jis.

Piktinasi izoliavimu

Su V.Žulkumi nesutinka Klaipėdoje jau keliolika metų veikiančio nardymo centro „Oktopusas“ vadovas Arūnas Vainora. „Tas laivas – mokomasis, ten nėra ką saugoti. Kolegos buvo panėrę, mačiau filmuotą medžiagą. Iš to laivo nebuvo paleistas nė vienas šūvis. Torpedos ten – mokomosios, muliažai, tad jokios grėsmės nekelia. Pabūklas ant denio – surūdijęs ir sunykęs. Į laivo triumus neįmanoma patekti, nes ubotas užneštas smėlio, net korpusas sunykęs“, - LŽ sakė jis.

Nardymo entuziastas, apkeliavęs ne vieną valstybę ir nardęs daugelyje vietų, teigė nesuprantantis mūsų krašto institucijų požiūrio į povandeninį paveldą. A.Vainora tikino, kad užsienyje leidžiama žvalgyti jūros dugną ne mokslininkams, ieškoti nuskendusių laivų ir jų rasti net su lobiais, kuriuos vėliau dažniausiai nuperka valstybė. Airijoje lankomi povandeniniai laivai net su likusiais sprogmenimis.

„O mūsų šalyje ubotas izoliuotas nuo visuomenės. Taip atgrasomi turistai, nors jie galėtų duoti pajamų Klaipėdai, Neringai. Nėra dialogo tarp mūsų, narų entuziastų, ir mokslininkų. Todėl reikia būtinai susėsti prie apskritojo stalo ir diskutuoti, nes dabar paskelbta apie apsaugą ir visiškai neaišku, nei kas konkrečiai saugoma, nei kiek laiko tai truks“, - piktinosi jis.

Paveldosaugininkai atkerta, kad chaotiškas povandeninio paveldo lankymas, kontrolės nebuvimas gali būti pražūtingas tokiems objektams. Esą juodieji archeologai viską išgrobsto po smulkmeną ir nepalieka vilčių mokslininkams atlikti tyrimus.

„Visame pasaulyje povandeniniai objektai yra saugomi. Kiekvienas, norintis pasinerti prie kultūros paveldo objekto, turi gauti atitinkamą licenciją. Tokia tvarka turi būti taikoma ir Lietuvoje“, - pabrėžė V.Žulkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"