TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Našlaičiams pavydima naujų namų

2016 10 12 6:00
Iš didžiulių, dar ir dabar internatais kartais pavadinamų įstaigų vis daugiau vaikų iškeliami į gerokai jaukesnę aplinką. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Įsibėgėjusi vaikų globos namų pertvarka, kai globotiniai iš didžiulių sovietinių pastatų iškeldinami į modernius butus, namus ir juose apgyvendinami po penkis-šešis, ne vienam ėmė badyti akis. Girdėti teigiančiųjų, esą našlaičiai neverti tokios gerovės.

Siekis, kad Lietuvoje neliktų vaikų globos namų, įgyvendinamas gana sparčiai. Iš didžiulių, dar ir dabar internatais kartais pavadinamų įstaigų vis daugiau vaikų iškeliami į gerokai jaukesnę aplinką. Su globotiniais dirbantys specialistai pabrėžia, jog galimybė gyventi nuomojamuose namuose ir butuose suteikia vaikams kur kas daugiau pasitikėjimo savimi, leidžia jaustis oriau, nei glaudžiantis didžiulėje bendruomenėje. Tačiau pastebima, kad tokio gyvenimo jiems pavydima.

Nerimas išsisklaidė

Pirmi vadinamąją institucinę globos įstaigą mūsų šalyje uždarė suvalkiečiai. Sovietmetį menantys Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“ nebeveikia nuo praėjusių metų rugpjūčio. Būtent tada 19 globotinių iškelti į tris jiems išnuomotus privačius namus. Rūpintis šiais vaikais patikėta Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų, kuriuose apgyvendinti garbaus amžiaus dvasininkai, vadovybei.

Šios įstaigos direktorė Viduta Bačkierienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad tėvų globos netekę vaikai gyvena šeimynomis įprastuose namuose, kokiuose įsikūrę daugelis marijampoliečių. Iš 19 minėtų globotinių liko 16, mat kiti užaugo ir paliko namus, o naujų neatsirado.

„Prieš uždarant Marijampolėje institucinius globos namus būta nemažai nerimo dėl to, kaip jausis išskirstyti vaikai, kaip juos priims kaimynai. Tačiau tas nerimas iškart po pertvarkos išsisklaidė. Ir globotiniai, ir darbuotojai naujomis sąlygomis patenkinti. Man, įstaigos vadovei, taip pat džiugu, kad vaikai gali augti oriai“, – kalbėjo V. Bačkierienė.

Pastatas, kuriame buvo įsikūrę vaikų globos namai, šiuo metu nenaudojamas. Ką su juo daryti, spręs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kur kas geresnės sąlygos

Skalvijos vaikų globos namai, dar neseniai vadinęsi Viešvilės vaikų globos namais, po juose įvykusių nemalonių nutikimų, kurių nebenorima prisiminti, dalį auklėtinių apgyvendino išnuomotuose būstuose. Dabar globotiniai po penkis-šešis įkurdinti dviejuose namuose Viešvilėje, viename name Smalininkuose ir bute Jurbarke.

Anot Skalvijos vaikų globos namų vadovo Nerijaus Jarilino, iš didžiulio įstaigos pastato iškeldintas 21 vaikas. Jame laikinai gyventi liko 17 globotinių. „Sakau „laikinai“, nes neabejoju, kad reforma, kuri vykdoma vaikų labui, bus tęsiama. Tiesa, kartais išgirstu žmones sakant, jog daugelis šalies gyventojų neturi tokių sąlygų, kokiomis apgyvendinami našlaičiai. Tačiau neabejoju – tos sąlygos padeda vaikams kur kas geriau pasirengti savarankiškam gyvenimui“, – tvirtino jis.

N. Jarilinas pabrėžė, kad globotiniai gyvena nedidelėmis grupėmis (šeimynomis) po penkis-šešis, jais rūpinasi darbuotojai. Tie, kurie buvo įkurdinti namuose, turi daržą, sodą, augina gėles, patys gamina valgį. O didžiulį pastatą, iš kurio iškraustomi ir kitur apgyvendinami vaikai, direktorius planuoja panaudoti socialinėms reikmėms – siūlo steigti jame reabilitacijos, dienos centrą ar slaugos įstaigą Jurbarko rajono gyventojams.

Reikalavimai – didžiuliai

Panevėžio vaikų globos namuose pertvarka įvyko prieš pat praėjusių metų Kalėdas, kai viena šešių vaikų grupė išsikėlė į butą, antra tokio pat dydžio šeimyna apsigyveno name Panevėžyje.

„Tačiau nutiko taip, kad globotiniams išrinktas erdvus namas pasirodė netinkamas gyventi, nes jame buvo pereinamų kambarių“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Panevėžio vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė. Tada specialistai pareikalavo, kad vaikai turėtų po nepereinamą kambarį, ir jiems vietoj namo buvo rastas tinkamas butas. Neseniai dar šeši globotiniai apgyvendinti išnuomotame name Panevėžio priemiestyje.

„Iš tiesų reikalavimai valstybės globojamiems vaikams skirtam būstui – labai dideli. Todėl nelengva rasti tinkamą butą ar namą“, – pažymėjo S. Jareckienė. Ji užsiminė nesyk girdėjusi gyventojų nepasitenkinimą, kad daugelis žmonių neturi tokių sąlygų, kokias valstybė suteikia savo globotiniams.

S. Jareckienės įsitikinimu, rūpinimasis vaikais – valstybės prioritetas. „Kita vertus, nemažai buvusių auklėtinių, nors ir turi naujas geras sąlygas gyventi, vis dar ateina į Panevėžyje gyvuojančius vaikų globos namus, kuriuose augo. Čia liko jų draugų, čia yra sukurta sporto bazė, veikia būreliai, vyksta renginiai“, – pasakojo įstaigos direktoriaus pavaduotoja.

Po Naujųjų metų iš Panevėžio vaikų globos namų bus iškraustyta dar 12 vaikų. Jie irgi apsigyvens išnuomotuose būstuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"