TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Naujas poetų namo gyvenimas

2009 08 17 0:00
Poetas V.Bložė (antras iš dešinės) su sūnumi Rimvydu ir anūkais Arvydu, Rasa ir Vytautu Baisogaloje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nebėra Švendubrėje poetų. Nijolė Miliauskaitė atgulusi amžino poilsio Menininkų kalnelyje sostinės Antakalnio kapinėse. Vytautas Bložė po žmonos mirties išsikėlė į pajūrį, vėliau persikraustė į Kauną.

Jei sveikata leis, į savo buvusią vasaros sodybą jis atvyks rudenį. Galbūt į Poetinį Druskininkų rudenį. Nors vis pasvajoja, kad atvažiuos čia pagerti šviežio šilto pieno. Tiesa, Švendubrėje, kaip ir visoje Lietuvoje, karvių gerokai sumažėjo. Likusios ganomos senoviškai, kaip ir prieš kokius pusantro šimto metų: rytą piemuo išgena viso kaimo bandą į pievas prie Nemuno, vakare parvarytos jos drožia keliuku ir kiekviena įsuka į savo sodybą. Gyvoji senovė.

Poetės darželis

Gatvinis Švendubrės kaimas prie Raigardo slėnio pasienio ruože su Baltarusija - architektūros paminklas, inžinerinis kultūros paveldo objektas. Dideli kiemai, malonūs žmonės, palaiminga ramybė.

Sodybą šiame kaime surado ir nupirko poetė Nijolė Miliauskaitė. Kūrė jaukumą: kartu su V.Blože kuprinėmis nešė iš miško žemės gėlynėliui, užveisė daržą, baldus dažė mėlynai, kieme užkasė tris tam tikra tvarka išdėstytus akmenis, kad trauktų gerą energiją. Kad energija būtų gera troboje, joje nebuvo valgoma nei mėsa, nei žuvis. Kaip sodyba atrodė esant gyvai N.Miliauskaitei, užfiksuota Vytauto V.Landsbergio filme "Verdenė". Čia filmuotas ir "Švendubrės šamanas" - apie V.Bložę.

Dabar šiose poetiškose valdose šeimininkauja V.Bložės sūnus iš pirmosios santuokos Rimvydas su žmona Liuda. Prieš porą metų jie persikėlė iš Kauno. Iki tol ne vienus metus jie čia važinėdavo vasaroti. Nagingas inžinierius mechanikas R.Bložė namą tvarko išmaniai ir subtiliai: apkalė dailylentėmis, sudėjo naujus medinius langus, toliau tvarkomas vidus. Keturiasdešimties arų kieme kartu su žmona pasodino dar daugiau augalų. Tebėra ir N.Miliauskaitės darželis, žydi rudbekijos, flioksai, kitos gėlės, į kurias ji žvelgdavo pro langą rašydama eilėraščius. Viename kiemo šone - didžiuliai amaluoti beržai, kitame - liepų siena, per žydėjimą sugaudžianti nuo bičių. Senos ir jaunos obelys. Viena, žemaūgė, sodinta V.V.Landsbergio, šiemet pirmi metai davė vaisių. Matyt, tik dabar šaknys per smėlį prasibrovė iki gruntinio vandens, spėja R.Bložė. Gausus žiedų hortenzijų krūmas, N.Miliauskaitės jazminas, apie kurį praėjus keliems mėnesiams po jos mirties 2002-aisiais, V.Bložė rašė: "visą dieną sėdžiu (po savim pasiglemžęs kojas)/ žiūriu į baltą po trobos langu jazminą: kažkokį/ netokį, tarsi kilnesnį: gal ateivį iš/ Kinijos? ar iš Versalio sodų? žalumo nedaug/ šakos ilgos ir statmenos/ šaute šauna aukštyn lyg ietys: o žiedų žiedų -/ kekių kekės! viršūnė net linksta/ nuo balto svorio, nuo įmirkusio (visą dieną lyja/ šėlsta vėjas) koks tamsus vasarvidžio fone/ ilgesys mano." Dėl liūdnų, kartais ir depresiją skatinančių prisiminimų poetas nepanoro pasilikti Švendubrėje. Pardavė ir trijų kambarių butą Druskininkuose, patraukė į pajūrį.

Prie žaliosios arbatos

Pirmąkart V.Bložė vedė dvidešimties. Išrinktajai Leonidai Iešmantaitei, Rašytojų sąjungos sekretorei, buvo devyniolika. Santuoka galutinai subyrėjo po dešimtmečio. Po skyrybų L.Bložienė su dviem vaikais, Rimvydu ir Ramute, persikėlė į Kauną. "Tėvas atvažiuodavo, labai tvarkingai mokėjo alimentus - nemažą sumą, drauge vasarodavome prie jūros, važiuodavome į labai įspūdingą jo dėdės sodybą Kemėrų kaime, - pasakoja sūnus. - Bet ilgainiui nutolome. Vėl suartėjome N.Miliauskaitės dėka. Ji buvo nuostabus žmogus. Vis sakydavo tėvui: o, kad čia atvažiuotų tavo vaikai. Ir pradėjome atvažinėti jau su savo vaikais, būdavome svetingai sutinkami. Jie, abu vegetarai, laukdavo iškepę vištą. Iškart supažindino su apylinkėmis, kurias patys buvo išvaikščioję ir išvažinėję dviračiais, aprodė, kur uogauja, grybauja, maudosi: mūsų vaikai viską įsidėjo į galvą, prisimena ir dabar. Vakarais susėsdavome ir kalbėdavomės, tėvas pasakodavo apie save, literatūrą, mitybą. Jis išmokė mane gerti žaliąją arbatą, kurios anksčiau nevertinau, o dabar geriame kas rytą. Tėvas jau keli dešimtmečiai vegetaras. Prisimenu, pradėję čia lankytis nuvažiuodavome prie Juodojo Galsto, ir jis, būdamas jau septyniasdešimt penkerių, be jokio vargo perplaukdavo ežerą. Niekada nesu tėvo atkalbinėjęs nuo vegetarystės, nes mačiau, kiek jis turi energijos. Jeigu būtų valgęs mėsą, esu tikras, būtų prasčiau atrodęs ir jautęsis. Šiek tiek ir aš jo paveiktas pakeičiau mitybą."

Ką tik pamelžto pieno V.Bložei atnešdavo kaimynė. Supildavo į plastiko butelį, susukdavo į rankšluosčius, kad neatvėstų, taip pat kad negautų šviesos ir nežūtų vitaminai, įdėdavo į tamsų maišelį ir pakabindavo ant tvoros. Ištisas ritualas. Pieno V.Bložė pildavo ir į žaliąją arbatą, plikomą pagal specialų receptą.

Anūkai

Kolegos žinojo, kad R.Bložė - garsaus poeto sūnus. Jo žmona Liuda, matematikė, pasakoja savo vaikams kartodavusi: "Čia joks jūsų nuopelnas, kad esate Vytauto Bložės anūkai. Vardą turite "užsidirbti" patys, kad jus žinotų kaip jus, o ne kaip anūkus. Jauniausias mūsų sūnus irgi Vytautas. Kai laukiausi, buvo Atgimimas, ir mano gydytoja griežčiausiai prisakė: tik Vytautas ir niekaip kitaip."

Vytautas Bložė jaunesnysis šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje trimitą, jau yra tarptautinio konkurso laureatas. Jo sesuo Rasa šiemet baigė ekonometriją. Vyriausias Bložių sūnus Arvydas, viename Vokietijos universitete baigęs matematiką, dirba finansų analitiku. Jis rašė eilėraščius, mokydamasis gimnazijoje yra nugalėjęs jaunųjų literatų konkurse. Pasak tėvų, vaikai padėdavo seneliui surinkti eilėraščius kompiuteriu, tada poetas skaitydavo ir taisydavo, neretai klausdavo anūkų nuomonės, kuris taisymų variantas būtų geresnis.

Vaikams pasisekė, kad su jais bendravo toks eruditas, įsitikusi L.Bložienė. "Kaip jis su jais šnekėdavo! - prisimena ji. - Niekada nepiršdamas savo nuomonės, o vis papasakodamas kokią nors istoriją. Dabar jos iškyla jiems iš atminties, vadinasi, klausėsi, įsiminė, nes buvo įdomu. Kažkada senelis anūkams pasakojo, kad mažiems šuniukams prideda žadintuvą, kad jo tiksėjimas, primenantis motinos širdies plakimą, nuramintų. Įsigijome mes šuniuką, o tas neranda sau vietos. Arvydas prisiminė: "O senelis sakė, kad reikia pridėti žadintuvą." Suvyniojome į medžiagą, pridėjome ir tikrai padėjo."

"Kiek čia, sodyboje, radau rankraščių, viską nuvežiau tėvui į Kauną, - sako R.Bložė. - Dabar jis turi darbo, peržiūrinėja, taiso. Biblioteka iš buto Druskininkuose pervežta į Švendubrę. Daugybė knygų. Išsikraustydamas tėvas pasiėmė tik keletą."

Mėlyna

"Niekada nežinai, kaip pasisuks likimas, - tęsia jis, - gali sau planuoti, o gyvenimas sutvarkys, kaip jam reikia. Tėvas džiaugdavosi, kad Nijolė jį nukaršins, o išėjo kitaip. O man kad anksčiau kas būtų pasakęs, jog gyvensiu kaime, būčiau skaniai pasijuokęs. Pripratau. Dabar nuvažiavus į miestą keista matyti žmonių ir mašinų srautą, girdėti triukšmą. Kaime liūdnoka žiemą, o vasarą atvažiuoja draugų, pilna darbų, vien žolę kiek sykių reikia pjauti. Žiemos rytais prieš darbą reikia pakūrenti krosnis. Virtuvėje įrengėme ketaus krosnelę, kuri apšildo du kambarius. Medinio namo visai kita energija, kitaip jautiesi. Kai surinkinėdavau baldus, teko lankytis įvairiuose būstuose. Pabūni mūriniame name pusvalandį ir jauti diskomfortą, tarsi oro trūktų. O čia tik įeini į kiemą, į tą žalumą, kad ir pavargęs, nuotaika gerėja."

Švendubrėje mėgo lankytis Kornelijus Platelis, Sigitas Geda su žmona, V.V.Landsbergis, kiti N.Miliauskaitės ir V.Bložės bičiuliai. Nijolės prisakymu troboje nebuvo valgoma nei mėsa, nei žuvis, kad nebūtų užteršta energija. Svečiai vaišindavosi lauke. "Mes irgi šito nurodymo paisėme, - sako R.Bložė, - bet po to mintyse Nijolės atsiprašėme ir dabar jau valgome viduje. Žinau, kad sykį tėvas neleido V.V.Landsbergiui troboje darinėti pagautos žuvies, liepė eiti už klėtelės."

Įsigijusi namą, N.Miliauskaitė vadovavo jo tvarkymui. Virtuvės norėjo mėlynos, tokia spalva nudažė kėdes, bufetą. Tęsdamas darbus R.Bložė, turintis jau nemažą baldininko patirtį (gyvenimas privertė keisti profesiją) laikosi šio stiliaus. Naujo stalo kojos irgi mėlynos, spintelės mėlynos ir oranžinės. Taip jau sutapo, kad iš Kauno atsivežtas šaldytuvas irgi buvo mėlynas. Antrame aukšte, kur turėjo būti Nijolės kambarys, kuriasi Rasa, V.Bložės darbo kambaryje - jo vaikaičiai Arvydas ir Vytautas. Šalia - balkonėlis, kuriame bet kokiu oru pasitiesęs čiužinį miegodavo poetas.

Tyla

"Nijolė man padarė labai didelį įspūdį, - gal trečią ar ketvirtą kartą kartoja R.Bložė. - Nuoširdi ir paprasta, labai gera, tokių altruistų reta. Sutikęs ją vargu ar būtum pasakęs, kad poetė. Kasmet Ratnyčios bažnyčioje už ją ir už prieš trejus metus mirusią mamą užperku mišių. O lapkričio pirmąją būtinai su vaikais nuvažiuojame prie jos kapo Vilniuje. Ir tėvas taip prašė."

"Koks pasiaukojimas, - prisimena L.Bložienė. - Kaune Nijolė apsistodavo pas mus, kai atvažiuodavo pas medikus. Vytautui buvo išoperuotas nagas. Ji, sunkiai sirgdama, dar siuntė jam energiją, kad greičiau sugytų - buvo reiki meistrė. O juk jai pačiai reikėjo tą energiją saugoti."

Į Bložių sodybą ieškodami Švendubrės laukuose stūksančio Velnio akmens užklysta lenkų turistai. Prie malkinės greta vienas kito stovi du dviračiai, tarsi abu poetai, N.Miliauskaitė ir V.Bložė, būtų ką tik grįžę iš žygio po apylinkes ir juos ten pasistatę. Ant prieklėčio kabo džiovinamų obuolių vėriniai. Čia atsidūrę miestiečiai iš pradžių skundžiasi, kad svaigsta galva, apima mieguistumas - tai dėl gryno oro. Visu kūnu juntama tyla irgi daro įspūdį. Įspūdingas ir paslaptingasis Raigardas. Visai neseniai kaimo gatvelės gavo pavadinimus. Jos kaip tikrame mieste jau apšviečiamos - sumodernėjo. Bet kiekvieną rytą jomis labai romantiškai nulapnoja karvių banda. Taigi šviežio šilto pieno bus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"