TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Naujasis Kuršių nerijos veidas

2013 05 08 6:00
Artimiausi A.Feser planai - įdiegti turistinę programėlę su interaktyviu Kuršių nerijos žemėlapiu, ji būtų prieinama visiems, turintiems išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) šiais metais ketinama pradėti kurti naują pažintinių takų tinklą, o ilgainiui, pašalinus medžius kopose, visuomenei atverti tikrąjį, senovinį Neringos gamtovaizdį. 

Tokius artimiausius planus išskirtiniame interviu "Lietuvos žinioms" atskleidė prieš keletą savaičių prie KNNP vairo stojusi turizmo specialistė ir politikė Aušra Feser, Neringoje gyvenanti jau 25 metus.

Naujosios parko vadovės nuomone, gamtos perlu vadinamoje unikalioje Lietuvos vietoje pažintinis turizmas buvo tarsi pamirštas, o daugiausia dėmesio iki šiol skirta teisinėms peripetijoms dėl nelegalių statybų.

"Kai Kuršių nerija nuolat būdavo minima tarsi blogio sala, parko darbuotojai buvo praradę motyvaciją stengtis. Būtina keisti šią situaciją ir orientuotis į gamtinį turizmą, taip pat ieškoti kitokių edukacinių formų, nes šiuolaikiniam žmogui įprastos ekskursijos neįdomios", - LŽ sakė KNNP direktorė Aušra Feser.

Kurs virtualų gidą

- Kuršių nerijoje - daugybė unikalių gamtos paminklų, bet jie turistams sunkiai pasiekiami. Ar ketinate keisti šią situaciją?

- Ne visai sutikčiau, kad Neringos gamta izoliuota nuo lankytojų. Tikrai pažįstu daugybę žmonių, kurie atvažiuoja kasmet ir nebijodami išvaikšto visas pakampes. Problemų dėl gamtos grožybių pasiekiamumo kyla užsieniečiams arba tiems, kurie į Kuršių neriją atvyksta pirmą kartą. Šiems žmonėms skirtų pažymėtų turistinių takų nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Galima civilizuotai aplankyti ir rezervatus, ir draustinius, tačiau trūksta informacijos. Artimiausiu metu su Neringos turizmo specialistais ketinu tartis, kaip konstruktyviau, efektyviau koordinuoti informacijos apie Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes pateikimą.

- Tačiau Kuršių nerijoje trūksta ne tik elementarios lauko informacijos, bet ir padoraus lankytojų centro.

- Žinote, prieš keliaujant visada reikia pasiruošti... Tačiau sutinku, kad lauko informacijos tikrai yra per mažai. Jos trūksta visur. Galime turėti gerokai daugiau pėsčiųjų takų, apie kuriuos reikia informuoti.

Artimiausi mano planai - sukurti ir įdiegti turistinę aplikaciją, tokią programėlę, kuri būtų prieinama visiems, turintiems išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Taip turistai Kuršių nerijoje turėtų interaktyvų Kuršių nerijos žemėlapį su visais jame paženklintais maršrutais, pažymėtais lankytinais objektais, jų trumpais aprašymais.

Tam Neringą reikia įtraukti į jau sukurtus tarptautinius žemėlapius, pritaikytus išmaniesiems telefonams.

Atvers kelionių takus

- Ar bus naujų turistinių maršrutų?

- Išties pėsčiųjų takų Kuršių nerijoje yra labai daug, patikėkite, tereikia juos žinoti. Tie takai nuolat prižiūrimi - retinami, iškertami. Tačiau jie nelabai žinomi. O rezervatuose turistų srautai turi būti ir liks reguliuojami.

Pavyzdžiui, vienas mano mėgstamiausių maršrutų - pamariu iš Nidos keliauti į Preilą. Arba aplankyti įspūdingą Vecekrugo kopą, kur atsiveria nuostabus vaizdas. Ją turistai kažkodėl aplenkia, nes, matyt, nežino, kaip ją rasti. Tad reikia sukurti visą tinklą tų takų, pažymėti juos bent minimaliais ženklinimo būdais, tokiais kaip spalvotos juostelės ant medžių arba kuoliukų. Kad žmogus žinotų, kur eiti, kur pasukti ir kaip grįžti atgal.

Pati esu sukūrusi keletą pėsčiųjų maršrutų aplink Nidą, jais keliaujant galima pamatyti įspūdingų vaizdų. Juodkrantėje galima keliauti palei sengirę. Yra nuostabių žiedinių maršrutų - aplankai pasakiškas gamtos vietas, apeini aplinkui ir grįžti. Visa tai turi būti pažymėta lankstinukuose, popieriniuose ir virtualiuose žemėlapiuose.

Šioje srityje reikės bendradarbiauti ir su visuomeninėmis organizacijomis, žygeivių klubais, merija. Iki šiol joje dirbant man nepavyko pasiekti, kad prie išvažiavimo iš Naujosios perkėlos būtų pastatytas ženklas, jog yra dviračių takas į Juodkrantę ir Nidą.

- Ilgus metus bendradarbiaujate su vokiečiais, itin pamėgusiais Kuršių neriją. Ko jie, kaip lankytojai, pasigenda šioje UNESCO saugomoje teritorijoje?

- Galiu pasakyti, kad jie sužavėti mūsų švaros, bet pasigenda jau minėtų žymėtų pėsčiųjų takų. Tai kasmet girdžiu dešimtis kartų. Esu parengusi net 15 ilgųjų pėsčiųjų takų Kuršių nerijoje sukūrimo projektą.

Keis gamtovaizdį

- Kokie numatomi didžiausi darbai artimiausiu metu, kur ketinama panaudoti Europos Sąjungos paramą, skirtą 2014-2020 metų laikotarpiui?

- Be jau minėtos numatytos kurti solidžios ir praktiškos lauko informacinės sistemos, per Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą bus teikiamos paraiškos gauti naujo KNNP direkcijos pastato statybos Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, paramą. Ten būtų įrengtas modernus, erdvus ir gėdos nedarantis lankytojų ir informacijos centras, muziejus po atviru dangumi, įvairios aplinkosauginės, istorinės instaliacijos.

Kita mano svajonė - įkurti gamtos mokyklas po atviru dangumi. Pavyzdžiui, žmonėms tiesiogiai parodyti, kaip formuojasi kopos, pustomas smėlis, sukuriamas apsauginis kopagūbris.

Dar vienas itin svarbus projektas susijęs su miškotvarka. Per daugelį metų saugant kopagūbrius miškų atsodinta per daug. Kuršių nerija žmogaus buvo formuojama ne tik apsisaugant nuo gamtos, bet ir puoselėjant estetinį vaizdą.

Baltosios ir pilkosios kopos yra didžiausia mūsų vertybė, tad jas rengiamasi vėl atidengti. Kitaip tariant, bus atliekami nemenki kirtimai, o Kuršių nerijos peizažas turėtų atgauti tikrąjį savo veidą. Juk XX amžiaus pradžioje net karvės ganėsi ant kopagūbrių, jie buvo pliki, kopos atidengtos. Ilgainiui jos apaugo medžiais, ir to vaizdo nebeliko. Sieksime grąžinti ir visuomenei atverti pirmykštį Kuršių nerijos gamtovaizdį, atkurti tą idilę. Bus atkuriamos ir pamario palvės. Tačiau šis projektas šįmet tik turėtų būti tvirtinamas, o įgyvendinamas ne per vieną dešimtmetį.

Puikiai suprantame, kad apie tai reikės daug aiškinti žmonėms, nes jie gali nesuprasti, kodėl kertami medžiai. Juk per juos dabar nematome tikrojo grožio, būdingo Kuršių nerijai. Neringos pagrindinė vertybė yra vietovės siluetas nuo marių pusės, bet jis kol kas menkai matomas.

Tiesa, tebevyksta žinybiniai ginčai su miškininkais. Jie vadovaujasi savo miškininkystės teise, o mes žvelgiame plačiau. Mums miškas yra tik kaip priemonė kopoms apsaugoti. Ne jis yra vertybė, o gamtovaizdis, pati gamtinė aplinka. Vis dėlto tikiu, kad rasime bendrą kalbą.

Gaila griaunamų pastatų

- Jūsų pirmtakai nuolat įsiveldavo į konfliktus su vietos valdžia, ypač derinant statybos, pastatų rekonstrukcijos klausimus. Jūs esate vietinė, tad gal pavyks užkasti karo kirvį?

- Man, manau, bus lengviau, nes dirbau Neringos vicemere, tad teko bendradarbiauti su tuomete KNNP direkcija. Mums pavyko įgyvendinti nemažai bendrų projektų, todėl tikiuosi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas bus ir dabar, kai persikėliau į kitą barikadų pusę. Svarbu įrodyti, kad mūsų tikslas yra vienas. Po vieną mes nieko nepadarysime.

- Ką manote apie valdžios ir teismų sprendimus vienus nelegaliais pripažintus statinius parke palikti ištaisant trūkumus, o kitus nurodyta be gailesčio nugriauti?

- Man, kaip neringiškei, skaudu matyti griaunamus pastatus ir gaila, kai žmonėms įdėjus tiek finansinių resursų, darbo, išmonės tai reikia sunaikinti. Gaila ir dėl to, jog tie žmonės anuomet nepagalvojo, kad apeina įstatymus, manė, jog jie gali daryti, kaip nori.

Teisės aktai Preilos botelių atveju leido statyti pastatus, bet visuomeninės paskirties, o ne siekiant komercinių tikslų. Juodkrantėje, ten, kur atsirado žuvų restoranas ir kotedžai, nebuvo galima jokia statyba. Džiaugiuosi, kad klaidos Preiloje bus atitaisytos ir pastatų nereikės griauti. Deja, Juodkrantės atveju įvyko kitaip. Matyt, tokio valstybės žingsnio reikėjo siekiant parodyti, kad teisė egzistuoja. Tačiau labai norėčiau, kad ten ir būtų sustota, būtų bandoma ieškoti taikių būdų susitarti negriaunant to, kas jau pastatyta.

Žinoma, man sudėtinga komentuoti šiuos atvejus, nes esu vietinė ir galiu galvoti kaip neringiškė. Tačiau kaip KNNP direktorė turiu elgtis kitaip, taip, kaip reikalauja teisės aktai. Vis dėlto esu už protingumo principų taikymą.

Smiltynėje įsikurs menininkai

- KNNP direkcijai priklausantys buvusio Gamtos muziejaus pastatai Smiltynėje buvo užrakinti, o eksponatų kolekcijos išvežtos. Ar šie pastatai ilgainiui nevirs vaiduokliais?

- Muziejaus išlaikyti šiuo metu neturime jokių galimybių. Toks muziejus, koks buvo, darytų gėdą nacionaliniam parkui. Naujas modernus muziejus bus Juodkrantėje.

Šią savaitę su visuomenininkais svarstysime, kaip laikinai panaudoti tuos pastatus Smiltynėje kuriant įvairius meninius projektus. Svarstome, kad ten vasarą galėtų įsikurti dailininkų kolonija, vyktų įvairūs plenerai, parodos, veiktų dirbtuvės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"