TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Naujieji metai potvynio spąstuose

2013 01 03 5:07
Pamario gyventojai dėl prasidėjusio potvynio panikos nekelia, tačiau automobilius jiems tenka pakeisti valtimis. /Šilutės rajono civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos nuotraukos

Keliasdešimties Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėse esančių sodybų gyventojams naujieji Juodosios vandens gyvatės metai tiesiogine žodžio prasme prasidėjo vandens apsuptyje.

Į kuriozinę situaciją buvo patekę Naujųjų metų švęsti atvykę svečiai Pagėgių savivaldybės Krakeniškių bei Plaušvarių kaimuose - užvakar dvi šeimas į sausumą teko gabenti valtimis.

Vakar rytą pabudusi ir į kiemą išėjusi Šilutės rajono Girininkų kaimo vienkiemio šeimininkė 83 metų Kazimiera Jurkšaitienė taip pat išvydo per naktį pievas užliejusio potvynio panoramą - užsemtus kelius ir kiemus. "Esu jau įpratusi, 30 metų taip gyvenu. Dabar vėl teks iki artimiausios parduotuvės duonos visą dieną plaukti didele medine valtimi, ją paprastai irkluoja kartu gyvenantis sūnus. Esame atskirti nuo civilizacijos, bet neturime kitos išeities. Išsikeltume iš sodybos, bet negalime palikti galvijų, kurių auginame net penkiolika", - LŽ vakar sakė K.Jurkšaitienė.

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas teigė, kad Jurkšaičių sodyba kol kas Šilutės rajono savivaldybėje yra vienintelė, izoliuota netikėtai prasidėjusio potvynio.

Pagėgių savivaldybėje nuo civilizacijos atkirsti net penki kaimai. Vakar paaiškėjo, kad kai kurie šių kaimų gyventojai jau pristigo maisto produktų.

Apsemta sodyba - įprastas vaizdas Šilutės rajone.

Įstrigo po šventės

Potvynis Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybes užklupo gana netikėtai atšilus orams ir pajudėjus ledui Nemuno upe. Anot R.Renčeliausko, šiuo metu ties Šilutės rajono Tatamiškių kaimu ledo lytims užtvenkus Nemuno upės vagą, vanduo ėmė veržtis į pievas. "Kol kas nei tarpušvenčiu, nei po Naujųjų pagalbos niekas neprašė. Žmonės iš anksto rengiasi potvyniui, mat žino, kur gyvena. Tačiau kas galėjo pamanyti, kad sausio pradžioje jau bus apsemtos pievos, judės ledai! Tokiu metų laiku nuo šalčio turėtų poškėti tvoros. Nemune susidarė didelė ledų sangrūda, todėl ir ištvino upė. Jei toliau bus pliusinė oro temperatūra, vandens lygis gali dar kilti", - LŽ sakė R.Renčeliauskas. Anot jo, įmanoma ir tai, kad ledai pramuš sangrūdą ir išplauks į Kuršių marias. Tokiu atveju vanduo pievose nuslūgtų.

"Jei žmonės kreipiasi pagalbos, vykstame mes arba pasieniečiai, kariškiai. Apsemtiems žmonėms esame vežę ir maisto produktų, ir degtukų. Tačiau tai - labai reti atvejai, nes vietiniai labai kantrūs ir moka viskuo pasirūpinti iš anksto", - dėstė jis.

Pasak Pagėgių savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo Vaidoto Degučio, šiuo metu vandens atkirsti yra Krakeniškių, Plaušvarių, Nausėdų, Kucų ir Pelenių kaimai. Iš viso - 69 žmonės. "Užvakar dvi šeimas teko plukdyti valtimis į sausumą. Mat žmonės su vaikais atvyko į kaimą švęsti Naujųjų metų, kai dar buvo sausa, o 2013-iesiems prasidėjus nebegalėjo išvažiuoti. Iš viso yra 20 potvynio atkirstų sodybų, jos paverstos salomis", - LŽ sakė V.Degutis. vakar kai kuriems žmonėms ėmus trūkti maisto pagėgių savivaldybė pranešė, kad jau sudarinėjami jų sąrašai ir gyventojams bus pristatyti pageidaujami maisto produktai.

Šventės žemyne, 2013-ieji - saloje

Užsikimšęs Nemunas ištvino ir apsėmė tris sodybas ir Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos Girininkų kaime. Dvi jų - žiemą negyvenamos, o vienoje gyvena jau minėti Jurkšaičiai: 83 metų senolė Kazimiera ir jos 46-erių sūnus Romas. K.Jurkšaitienė LŽ telefonu pasakojo, kad ir Kalėdas, ir Naujuosius sutiko dar žemyne, o vakar pabudo... saloje. "Mus per naktį apsėmė. Ryte atsibudau, o aplinkui - vanduo. Apsemtos visos pievos, bet gerai, kad mes ant supiltos kalvos gyvename, tad vanduo į sodybą nepateko. Vienintelis susisiekimas su civilizacija - kelionė valtimi", - pasakojo Girininkų kaimo gyventoja.

Senolė nuoširdžiai LŽ porino, kad dabar mažiausiai savaitę niekur vykti nereikės, nes pradėjus šilti orams ir tirpti sniegui ji su sūnumi iš anksto apsirūpino būtiniausiais maisto produktais.

"Artimiausia parduotuvė - už keturių kilometrų esančiame Paleičių kaime. Turime įsigiję didelę šešiavietę medinę valtį, kurią mums specialiai pastatė Rusnėje. Štai ja su sūnumi ir iriamės. Rytą išplaukiame, vakare grįžtame. Dabar turime šešis kepalus juodos ir baltos duonos, tad į valtį sėsti gali tekti, kai ją suvalgysime", - sakė pamario senbuvė.

Parduotuvėlėje Paleičių kaime ji tikino paprastai išleidžianti apie 100 litų - perkanti kruopų, duonos, dešros, kitų produktų. "Dvi mano dukros gyvena Pašyšiuose, kur atsiimu ir pensiją. Kai jos mus nuveža į Šilutę, maistui išleidžiu ir iki 400 litų. Tačiau dabar svečių nesulauksiu, nes vienintelis kelias mus aplankyti - vandeniu", - sakė moteris.

Sulaiko galvijai

K.Jurkšaitienė prisiminė, kad sovietmečiu patiems savo jėgomis bandyti pasiekti maisto prekių parduotuvę nereikėdavo. "Būdavo, paskambinu į parduotuvę, ir amfibija atveža produktus. Tačiau nesiskundžiame - mėsos turime, nes paskerdėme kiaulę. Nesikeliame dėl to, kad turime 15 galvijų: karvių, telyčių, veršiukų, arklį. Jei ne gyvuliai, gal jau seniai būtume išsikėlę, bet negalime jų palikti. Sūnus oficialiai nedirba, tvarkosi ūkyje, tad ir gyvename abu dabar apsemti iš visų pusių. Vis dėlto pagalbos šįmet dar neprašėme", - sakė ji.

R.Renčeliauskas taip pat patikino, kad Jurkšaičiai anksčiau prieš potvynių sezoną būdavo aprūpinami valdiška gumine valtimi, tačiau dabar jau turi savo. "Jei žmogus susirgtų, jam reikėtų medikų pagalbos, įvyktų nelaimė, mes visada esame pasiruošę atvykti. Tačiau tokie ekstremalūs atvejai labai reti. Per potvynį kone kasdien telefonu susisiekiame su apsemtų sodybų gyventojais. Teiraujamės, ar jiems nieko netrūksta, vykdome ir vienkiemiuose gyvenančių žmonių surašymą. Tačiau mūsų žmonės ištvermingi, jie įpratę prie stichijos staigmenų, tad nesiskundžia ir patys moka savimi pasirūpinti", - pasakojo Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.

LŽ paklausta, ar nejaučia baimės nenuspėjamą laiką gyventi apsemtoje sodyboje, atkirsta nuo civilizacijos, K.Jurkšaitienė savo padėties nedramatizavo. "Gal kiek ir baugoka, bet ką daryti? Išmokome gyventi taip, kaip priverčia gamta. Turime valtį. Ir aš pati ją moku irkluoti. Kai reikia - nusiiriame, apsiperkame. Gyvuliams pašaro žiemai daug turime paruošę. Blogiausia būtų, jei į pačią sodybą vanduo atitekėtų, tačiau taip dar nėra nutikę", - ramiai pasakojo senolė iš pamario krašto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"