TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Naujos iniciatyvos - kaimai kaime

2013 08 19 6:00
Pelėdnagių kaimo aplinką prižiūri socialinių pašalpų gavėjai. Daugelis jų - nagingi, todėl geba ir skulptūras drožti. Erlendo Bartulio nuotrauka

Žmonės, užuot skundęsi, kad kaime, be darbo žemės ūkyje, nėra kitokios veiklos, nelaukia vien valdžios paramos, o imasi naujų iniciatyvų - Lietuvoje prasidėjo nauja kaimų kaimuose kūrimo banga.

Kaimų kaimuose paskirtis – ne plėtoti žemės ūkį, o sukurti erdvę, kurioje mažesnių vietovių gyventojai galėtų vykdyti kultūrinę veiklą. „Teminiai kaimai kuriami ne siekiant pelno, o norint išlaikyti bendruomenės centrus ir kad kaimo žmonėms, trokštantiems laisvalaikio užsiėmimų, nereikėtų sukti galvos dėl vienos ar kitos iniciatyvos finansavimo“, - pabrėžė Kėdainių rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Aušra Vaidotienė.

Pirmieji projektai - sėkmingi

Kalbėdama su LŽ A.Vaidotienė pabrėžė, kad kaimuose yra nemažai iniciatyvių žmonių. Tačiau bendruomenės centrų patalpoms išlaikyti, inventoriui ar priemonėms įsigyti neretai stinga lėšų. Todėl itin trokštantieji pramoginės veiklos dažniausiai to imdavosi iš asmeninių lėšų.

Tik praėjusiais metais Kėdainių rajone sumanyta plėtoti kaimo kaime idėją. Pirmąja kregžde tapo netoli Kėdainių esantys Pelėdnagiai. Kaimo bendruomenės centre veikia aktyvus būrelis moterų, sukūrusių edukacines, mokomąsias, pramogines programas, susijusias su Pelėdnagių pavadinimu. Irena Ginelevičienė – įkurto Pelėdų kaimo pasakotoja – net sukūrė legendą apie tai, iš ko kilo vietovės pavadinimas. Ji yra parašiusi ir himną naujam teoriniam kaimui.

Kaip teigė šios bendruomenės centro pirmininkė Virginija Vilkelienė, Pelėdų kaimo įkūrimo Pelėdnagiuose niekas nefinansavo. Tai buvo gyventojų iniciatyva. „Pelėdų kaimas – bendruomenės centro patalpos ir jo prieigos“, - sakė V.Vilkelienė. Pelėdų kaime rengiamos dviejų trijų valandų trukmės programos. Į kaimą atvykstantys ekskursantai paprastai pasitinkami su daina ir vaišinami tradiciniu morkų pyragu. Beje, jo receptas, išsaugotas nuo 1800 metų, netrukus bus užpatentuotas, nes yra perduodamas iš kartos į kartą ir žinomas tik nedideliam būriui žmonių. Pelėdų kaimo svečiai taip pat vaišinami gilių kava, nes netoli Pelėdnagių auga Tūkstantmečio ąžuolynas, naminiu sūriu, „širšių medumi“. Pagrindinis akcentas – karštas patiekalas - simboliniai pelėdų kiaušiniai.

Pelėdų kaimo šeimininkės pasitinka svečius./Erlendo Bartulio nuotrauka

Nesuskaičiuojamos pelėdos

Paklausta, kiek bendruomenės patalpose yra pelėdų, V.Vilkelienė tik gūžteli pečiais: "Kad niekada nė neskaičiavome...“ Pelėdos čia – ir molinės, ir popierinės, ir nertos, ir siūtos, ir drožtos, ir austos, ir rištos, ir pieštos, ir pagamintos daugybe kitokių būdų. Žinoma, kad seniausiai – jau 40 metų. Pastaruoju metu svečiai mokomi pelėdas kurti iš vilnos. Dažnas savo kūrinius ir palieka bendruomenės centrui, todėl paukštelių Pelėdų kaime vis daugėja.

Norintieji ilgiau trunkančių pramogų bet kuriuo metų laiku gali šaudyti iš lankų. „Visas tam reikalingas priemones pasigaminome pačios“, - patikino V.Vilkelienė.

Pelėdų kaimo idėją palaiko ir 16 metų Pelėdnagių seniūnu dirbantis Valentinas Tamulis. Anot jo, aktyviai plėtoti sumanymą dėl vietovės vardo sąsajos su paukščiais pradėta 2004-aisiais. Tuomet manyta, jog Pelėdnagiai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti prieš 345 metus. Tik vėliau istorikai išaiškino, kad kaimas galėjo atsirasti gerokai anksčiau.

Sudegino daugybę puodų

Kėdainių rajono vietos veiklos grupės pirmininkės A.Vaidotienės teigimu, kaimus kaimuose jau kuria ir kitos Kėdainių rajono vietovės. Šį rudenį, lapkričio pradžioje, turėtų pradėti veikti Nociūnų muilo gamintojų bendruomenė. Pirmuosius bandymus atlikusios moterys jau parduoda savo sukurtą muilą. Jam gaminti naudojamos žolelės, kavos tirščiai, net kruopos. Netrukus į muilo gabalėlį bus įlieta rišta pelėda. Jį kaip prausimosi priemonę sunaudojęs žmogus galės išsaugoti suvenyrą iš Pelėdų kaimo.

„Eksperimentus atlikome daugelyje namų, jau sudeginome galybę savų puodų", - juokėsi Nociūnų bendruomenės pirmininkė Vaida Stanevičienė. Anot jos, dabar tikimasi įsigyti profesionalią muilo virimo techniką. Penkios Nociūnų moterys ir vienas vaikinas apylinkėse nuolat renka reikiamas žoleles, kad išgautų ypatingą muilo spalvą ar netikėtus elementus, pavyzdžiui, jūros gelmėse besiformavusį gintarą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"