TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neatpažintos aukos atguls amžinojo poilsio

2015 04 23 6:00
Voldemaras Žilėnas (nuotraukoje) su broliu Jonu rūpinosi žuvusių partizanų kapaviete pamiškėje. LGGRTC nuotrauka

Trys neatpažinti Lietuvos laisvės gynėjai, žuvę per susirėmimą su sovietiniais baudėjais ir vietos žmonių paskubomis palaidoti Ignalinos rajono Miškiniškių kaimo pakraštyje, netrukus amžinojo poilsio atguls Švedriškės bažnyčios šventoriuje.

Kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę palaikus numatyta perlaidoti gegužės 17-ąją. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bus atsisveikinama su trimis nežinomais jaunais vyrais, nužudytais NKVD baudėjų Ignalinos rajono Miškiniškių kaimo vienkiemyje 1944 metų gruodžio 28 dieną.

Palaikų tyrimas parodė, kad dviem jų nebuvo nė trisdešimties, trečias - kiek vyresnis. Likus keliems mėnesiams iki žūties jie buvo įsitraukę į kovotojų už Lietuvos laisvę gretas, o gyvybės neteko pačiame kovos įkarštyje.

Kalbėta puse lūpų

Faktą, kad Miškiniškių kaimo pakraštyje yra palaidoti partizanai, vienas pirmųjų į viešumą iškėlė istorikas Laimonas Abarius, dirbantis Visagino merijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu. Jis LŽ pasakojo, kad vietos žmonės jau seniai apie tai kalbėjo, tačiau tik puse lūpų.

Apie partizanų žūtį ėmė rašyti vietos spauda, susidomėjimą parodė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistai. „Prieš porą metų nuvykęs į Miškiniškes pamačiau, kad vieta, kurioje, anot liudininkų, palaidoti partizanai, baigia apaugti mišku. Tai buvo proga darsyk kreiptis į LGGRTC su prašymu ekshumuoti palaikus ir juos perlaidoti“, - aiškino L. Abarius. Anot jo, minimoje vietoje sovietmečiu buvo dirbama žemė, vėliau vietos žmonės įbedė ten metalinį kryžių.

Būtent čia archeologai LGGRTC užsakymu pernai rudenį atkasė trijų karstų su žmonių palaikais liekanas. Jos buvo išvežtos ištirti nuodugniau. Šiuo metu beveik neabejojama dėl vieno žuvusiojo tapatybės, bet ji nėra patvirtinta. Šis jaunas vyras turėjo tik patėvį, tad niekas jo ir neieškojo. Tikėtina, kad kitų dviejų partizanų artimieji buvo nužudyti arba mirė išvežti į tremtį. Tad kovotojams buvo lemta likti nežinomiems.

Žudynės kaime

LGGRTC turima medžiaga, kuria šio centro specialistai pasidalijo su LŽ, byloja, kad Miškiniškių kaimo pakraštyje palaidoti partizanai iš tuomečių Utenos ir Zarasų apskričių būrių. Šie vyrai 1944-ųjų Kalėdas sutiko netoli Utenos esančio Biliakiemio bažnytkaimio apylinkėse, o sužinoję, kad jų suimti atvyko baudžiamasis NKVD dalinys, ėmė trauktis didesnių miškų link. Ten ketino išsiskirstyti į mažesnes grupes.

Dalis besitraukiančiųjų apsistojo tuomečio Salako valsčiaus Miškiniškių kaime pas našlį Kazį Dijoką. Jiems įkandin į Miškiniškes atskubėjęs baudžiamasis būrys smurtu privertė kitą šio kaimo gyventoją Kazį Žilėną parodyti, kur galbūt slapstosi partizanai.

K. Žilėnui į kaimynų sodybą atvedus okupantų karius, tarp jų ir kovotų kilo susišaudymas. Sodyba užsidegė, o bandydami iš jos išsiveržti vienas po kito nuo priešų šūvių krito partizanai. Manoma, kad gaisro liepsnose sudegė sodybos šeimininkas K. Dijokas, trys partizanai, į ugnį taip pat buvo įmestas nukankinto K. Žilėno kūnas. Skaičiuojama, jog tąsyk žuvo iki 18 partizanų ir du Miškiniškių kaimo gyventojai. Daugumos nušautų ir apdegusių žmonių palaikus iš gaisravietės pasiėmė, o paskui kapinėse palaidojo artimieji. Trijų neatpažintų vyrų kūnus vietiniai, pagaminę karstus, palaidojo čia pat.

Nežinomų partizanų kapavietę ėmė saugoti K. Žilėno sūnėnai Voldemaras ir Jonas Žilėnai.

Pasirūpins ir įamžinimu

“Miškiniškėse gimiau, augau, lankiau mokyklą, ėjau į bažnyčią, tačiau apie tai, kad kaimo pakraštyje guli palaidoti partizanai, sužinojau tik dabar, jau pasenęs“, - LŽ prisipažino iš šio kaimo kilęs, o dabar Vilniuje gyvenantis Jonas Biržinis.

Jis teigė, jog okupacijos metai įvarė žmonėms baimės, atsargumo, ir ne vieno sąmonėje tai tūno iki šiol. Todėl vyras su džiaugsmu sutiko žinią, kad jo gimtajame kaime žuvę laisvės gynėjai atguls garbioje vietoje - netoli esančios Švedriškės bažnyčios šventoriuje. Anot J. Biržinio, iš pradžių manyta partizanų palaikus laidoti kapinėse, bet galiausiai nutarta, kad ilsėtis jiems šventoriuje bus pagarbiau.

Kaip LŽ pabrėžė Ignalinos rajono vicemeras Gintautas Kindurys, Miškiniškių kaime žuvusių kovotojų palaikus numatyta perlaidoti ypač iškilmingai. Gegužės 17-ąją nuo pat ryto Švedriškės bažnyčioje bus pastatyti karstai su žuvusiųjų palaikais, kad žmonės galėtų juos pagerbti. Už laisvės gynėjus bus aukojamos šv. Mišios, po jų vyks palaikų perlaidojimo ceremonija. Vėliau, anot G. Kindurio, ketinama pasirūpinti ir partizanų žūties, ir perlaidojimo vietų įamžinimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"