TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Negalią turintys studentai nori daugiau dėmesio

2015 05 02 6:00
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Ar negalią turintis studentas įgis aukštąjį išsilavinimą, priklauso nuo jo dėstytojų geranoriškumo. Valstybės institucijos į tai, kokios lengvatinės sąlygos universitetuose ir kolegijose suteikiamos patiriantiesiems sveikatos problemų, nesikiša. Patys neįgalūs studentai pasigenda daugiau geranoriškumo.

Kad serga leukemija, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojanti 24 metų Rūta Šakienė sužinojo trečiame kurse. Jai apie metus būdavo silpna, vargino pūslelinė, nuolatinis nedidelis karščiavimas, nuovargis, sumažėjo apetitas, noras aktyviai bendrauti su aplinkiniais.

Mama paragino studentę apsilankyti pas šeimos gydytoją Jurbarko rajone. Kraujo tyrimų rezultatai R. Šakienei nebuvo atskleisti, ji nusiųsta pas specialistus į Kauną. Medicinos mokslus kremtanti studentė tirtis neskubėjo. Tik 2012-ųjų sausį, pasijutusi visai silpna, ji atliko papildomus tyrimus ir išsyk buvo nusiųsta į sostinę.

Mažai išimčių

„Gydytojos paklausiau, kaip bus su mano paskaitomis. Ji patarė kuriam laikui mokslus pamiršti“, - LŽ pasakojo R. Šakienė. Kai ji išgirdo negailestingą diagnozę, dar kurį laiką negalėjo pamiršti studijų, nes būsimiems medikams keliami labai dideli reikalavimai. R. Šakienė nusprendė imti akademines atostogas ir mokslus tęsti pasveikusi. Per pusmetį, kol buvo gydoma, ji ligoninėje praleido penkis mėnesius.

„Parašyti prašymą dėl mokslų pertraukos atėjau jau ryšėdama skarelę - slėpiau, kad dėl chemoterapijos nebeturiu plaukų“, - sakė pašnekovė. Apie savo ligą ji plačiai nepasakojo, bet nemažai dėstytojų ir studentų tai žinojo. Pasibaigus gydymui ir nugalėjusi ligą, nors jautėsi silpnai ir netvirtai, R. Šakienė nusprendė tęsti studijas.

Neįgalumą turinti moteris pabrėžė privalanti save saugoti, nes nenorinti, kad sveikatos problemos atsinaujintų. Tačiau apie krūvio sumažinimą ar galimybę atsiskaityti per kelis kartus dauguma dėstytojų nė girdėti nenori.

„Išimtys neįgaliesiems iš tiesų nedaromos. Mokomės kaip visi, niekas nereaguoja į tai, kad dėl ligos negalėjau ateiti į egzaminą“, - teigė R. Šakienė.

Ji pabrėžė, kad daug kas priklauso ir nuo konkrečių dėstytojų. Aukštųjų mokyklų statutuose, pasak studentės, visada yra išimčių.

„Man kelis kartus buvo suteiktos lengvatos. Pavyzdžiui, anglų kalbą pas dėstytoją mokiausi individualiai, ne su grupe. Taip pat vieną kursų išklausiau kitu metu nei derėjo“, - pasakojo R. Šakienė.

Dar skaudesnė buvo kitos Lietuvos aukštosios mokyklos studentės patirtis. Ji dėl lėtinės ligos priepuolių nuolat turėdavo aiškintis su dėstytojais.

„Kai paūmėdavo liga, net neturėdavau jėgų paaiškinti, kas man yra. O atleisti nuo egzaminų ar atsiskaitymų niekas nė neketino“, - sakė pašnekovė. Ji dėl nuolatinės įtampos turėjo nutraukti studijas.

Skatinami studijuoti

Valstybinio studijų fondo (VSF) duomenimis, 2014 metų rudens semestro metu tikslines išmokas studijų prieinamumui užtikrinti (į jas gali pretenduoti turintieji negalią) gavo 766 studentai. Tačiau tai nėra tikslūs skaičiai - dalis studentų nenori, kad kas nors žinotų apie jų negalią.

Anot Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką, įskaitant egzaminų laikymą, atidėjimą, perlaikymą, baigiamųjų darbų gynimą ir jo atidėjimą. Dėl objektyvių priežasčių (susirgus ar turint neįgalumą) egzamino laikymas ar baigiamojo darbo gynimas paprastai atidedamas.

Neįgaliems studentams šiuo metu teikiama keleriopa finansinė parama. Studijuojantys neįgalieji kas mėnesį gali gauti 114 eurų socialinę stipendiją ir 152 eurų tikslinę išmoką studijų prieinamumui užtikrinti iš VSF. Jiems taip pat skiriama 52,5 euro per mėnesį išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti ir 121,6 euro per semestrą tikslinė išmoka studijų išlaidoms iš dalies padengti, šią paramą administruoja Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Peržiūrės dokumentus

LSMU docentė Jūratė Samėnienė LŽ teigė, kad šios aukštosios mokyklos reglamente nėra atskiro punkto, kuriame būtų aptarti paskaitų nelankymo, egzaminų perlaikymo, diplomų gynimo klausimai, susiję su neįgaliaisiais.

Anot jos, nors iki šiol nepasitaikė atvejo, kad dėl lėtinės ligos pasunkėjimo studentas negalėtų dalyvauti iš anksto suplanuotuose atsiskaitymuose, vis dėlto dokumentus ketinama peržiūrėti bei papildyti.

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė pasakojo, jog čia šiuo metu studijuoja apie 50 neįgaliųjų. Dauguma jų serga lėtinėmis ligomis, kurių požymių iš išorės nematyti. Yra ir kurčiųjų. Susikalbėti su dėstytojais ir suprasti, kas pasakojama paskaitose, jiems padeda Kauno merijos samdomi vertėjai.

„Pastaraisiais metais pradėjome itin pabrėžti dėstytojų pasirengimą bendrauti su negalią turinčiais studentais. Jų poreikiai specifiniai, todėl būtina į tai atsižvelgti“, - sakė N. Zinkevičienė. Tam skirtos paskaitos vyksta dvejus metus teveikiančiame naujame Kompetencijų ugdymo centre.

„Vienas mūsų studentų - neregys. Dar vienas, šiuo metu pagal "Erasmus" programą išvykęs į Turkiją, turi klausos negalią. Jis yra vienas geriausių mūsų studentų, tikimės, jam bus skirta vardinė valstybinė stipendija“, - kalbėjo N. Zinkevičienė.

Jos teigimu, neįgaliems studentams išimtys daromos dėl ligos. Jei kuris nors dėl to negalėtų laiku ginti diplomo, procesas būtų atidėtas bent pusmečiui.

Turi nustatytą tvarką

Vilniaus universitete (VU) šiuo metu studijuoja 111 negalią deklaravusių studentų. Pasak VU atstovų, specialiųjų poreikių turintys jaunuoliai išryškėja dar priėmimo metu, ypač vykdant priėmimą į antrąją studijų pakopą, kai tai daro patys fakultetai. Stojančiajam tokiu atveju taikomos atitinkamos egzaminavimo sąlygos, jeigu numatytas stojamasis egzaminas. Beveik visuose VU padaliniuose įrengti mechanizmai, kad turintys judėjimo sutrikimų studentai pasiektų beveik visas vietas mokymo patalpose.

Senato komisijos nustatyta tvarka yra apibrėžti studentų, turinčių specialiųjų poreikių, studijų bei vertinimo principai. Taikomos lanksčios vertinimo formos, atsižvelgiant į šių asmenų galimybes, pavyzdžiui, padidinamas egzaminų užduočių šriftas, ilginamas vertinti skirtas laikas.

Administracija iki pirmojo užsiėmimo auditorijose informuoja dėstytojus, o dėl darbų gynimo - egzaminų komisiją apie specialiųjų poreikių turinčius studentus, suteikia vertinti reikalingas priemones.

Mokė namuose

VU Studijų direkcijos darbuotojos Neringos Purvytės LŽ atsiųstame laiške tvirtinama, kad jokia negalia negali panaikinti reikalo išpildyti studijų programos reikalavimus ir apginti laipsnį. Tad, kaip ir ligos atveju, studentas, negalintis ginti baigiamojo darbo dėl negalios paūmėjimo, turi pateikti tai įrodančius dokumentus akademiniam kamieniniam padaliniui, šis turi priimti sprendimą dėl studijų sustabdymo terminuotam laikui. Studijų stabdymo ar akademinių atostogų sąlygos ir galimybės taikomos vienodai visiems studijuojantiesiems.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų reikalų tarnybos direktorius Mantas Simanavičius pasakojo, jog šios aukštosios mokyklos statute aiškiai nurodyta, kaip elgtis, jei būtent negalią turintis studentas laiku negali atlikti savo prievolių. Šiuo metu VDU diplomo siekia 134 neįgalieji.

„Yra buvę, kad 100 proc. darbingumo netekęs asmuo buvo mokomas namuose. Jam įprastoje aplinkoje vyko ir egzaminai, ir diplomo gynimas“, - sakė pašnekovas.

Jis tvirtino, jog aukštosios mokyklos yra linkusios atsižvelgti į tai, kad studentai turi specialiųjų poreikių ir, esant rimtai situacijai, žmogiškai į tai reaguoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"