Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Neįgaliesiems ministerijos atsuko nugarą

 
2016 11 04 6:00
SADM duomenimis, šiuo metu vyresnių kaip 18 metų neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra 40 190.
SADM duomenimis, šiuo metu vyresnių kaip 18 metų neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra 40 190. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per 40 tūkst. šeimų, prižiūrinčių nuolat slaugomus asmenis, viltys sulaukti valstybės paramos įsigyjant lengvuosius automobilius ar pritaikant juos neįgaliesiems vežti dūžta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritarė pasiūlymui išplėsti sąrašą asmenų transporto priemonių įsigijimo ir pertvarkymo kompensacijoms, kurios siekia iki 1216 eurų, gauti. Esą valstybei tai būtų nepakeliama finansinė našta. Tuo tarpu neįgalieji pažymi, kad didžiausia problema – ne pinigai, o pats požiūris į neįgalius žmones.

Nėra lėšų

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasiūlė Vyriausybei nepritarti prieš metus grupės parlamentarų parengtai Transporto lengvatų įstatymo pataisai, pagal kurią būtų išplėstas ratas asmenų, galinčių sulaukti valstybės paramos įsigyjant ir techniškai pritaikant lengvuosius automobilius neįgaliųjų poreikiams. Savo žodžius ministras pagrindė SADM ir Finansų ministerijos pozicija.

Parlamentarai ragino įtvirtinti, kad į minėtas kompensacijas kas šešerius metus galėtų pretenduoti ne tik šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bet ir kitos šeimos, globojančios tokius asmenis. SADM duomenimis, šiuo metu vyresnių kaip 18 metų neįgaliųjų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra 40 190.

„Jeigu būtų priimtos siūlomos pataisos, kompensacijoms iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 49 mln. eurų. Tikėtina, jog pirmais metais dėl šios kompensacijos kreiptųsi maždaug trečdalis tokią teisę turinčių asmenų, todėl iš valstybės biudžeto papildomai tektų skirti apie 16 mln. eurų“, – aiškindamas, kodėl SADM nepritaria pataisoms, kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Anot jo, neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jau ir taip kas mėnesį mokama 2,5 bazinės pensijos dydžio (280 eurų) slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei 0,25 bazinės socialinės išmokos dydžio (9,5 euro) transporto išlaidų kompensacija. Be to, šiemet savivaldybėms pradėta skirti autobusiukus, specialiai įrengtus neįgaliesiems vežioti. Tokias transporto priemones jau gavo 20 savivaldybių. Dar 40 jų specialių autobusiukų turėtų sulaukti 2017 ir 2018 metais.

A. Šešelgiui antrino finansų viceministras Edmundas Žilevičius. Anot jo, šiemet lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo kompensacijos ir taip atsieis apie 0,92 mln. eurų. Be to, dar 7,3 mln. eurų sieks transporto išlaidų kompensavimas.

Pilnametis nebegauna

Kaunietės Vilijos (pavardė redakcijai žinoma) sūnus, susižalojęs paauglystėje, šiuo metu yra pilnametis. Kai moteris šiemet pradėjo aiškintis, ar galima tikėtis valstybės paramos pritaikyti įsigytą automobilį taip, kad būtų įmanoma vežioti neįgaliojo vežimėlyje sėdintį sūnų, sužinojo, jog kompensacija jam nepriklauso.

„Kai mūsų šeimą ištiko nelaimė, gavome valstybės paramą automobiliui pertvarkyti. Tai buvo prieš aštuonerius metus. Tačiau tas automobilis jau visiškai netinkamas eksploatuoti. Nusipirkome kitą, bet kompensacijos jam pritaikyti negauname“, – kalbėjo Vilija. Moteris pabrėžė, jog dėl to, kad sūnus tapo pilnametis, jis nei savarankiškesnis, nei sveikesnis nepasidarė.

Pirmenybė – ne žmonėms

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko neslėpė sulaukianti daug skundų net iš šeimų, turinčių nepilnamečius neįgalius vaikus, kad sunku gauti minėtas kompensacijas, nors jų poreikiams pritaikytos transporto priemonės labai reikalingos. Vaikus reikia vežioti ne tik pas gydytojus, bet ir į dienos centrus, nes norima juos kuo labiau integruoti į visuomenę.

„Pinigų visur ir visada trūksta. Tačiau didžiausia bėda – valdžios požiūris į neįgaliuosius ir juos globojančius asmenis. Neprašoma pinigų kokioms nors pramogoms, laisvalaikiui, o tik tam, kad neįgaliųjų gyvenimas būtų labiau priartintas prie visų žmonių gyvenimo“, – teigė draugijos pirmininkė.

Ji ragino sprendimus priimančius politikus labiau paisyti neįgaliųjų interesų. „Skaudu, kad mūsų bandymas atkreipti dėmesį į neįgaliųjų problemas yra tarsi kova su vėjo malūnais“, – pridūrė J. Ivančenko.

Lieka tik apgailestauti

Vienas Seimo narių, siūliusių keisti Transporto lengvatų įstatymą, – Valdas Skarbalius. Jis „Lietuvos žinioms“ tvirtino tik apgailestaujantis, kad ir šį kartą nenorima atsigręžti į labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų bei šeimų poreikius ir problemas.

„Sulaukęs aštuoniolikos neįgalus vaikas nepasveiksta. Jam toliau reikia tėvų ar globėjų pagalbos. Jei norima pasakyti, kad tos bėdos yra tik šeimų bėdos, tai jau negerai“, – kalbėjo V. Skarbalius.

Parlamentaro neįtikina teiginiai, esą minėtos kompensacijos – valstybei sunkiai pakeliama finansinė našta. Juk jos mokamos tik kartą per šešerius metus. Be to, kompensacijoms būtų galima panaudoti tuos socialinei paramai skirtus pinigus, kuriuos sutaupo savivaldybės. Vien pernai jos nepanaudojo 126 mln. eurų šių lėšų. Iš tų pinigų buvo perkami nauji automobiliai, tiesiami keliai ir gatvės, grąžinamos paskolos. Gali būti, kad panaši suma bus sutaupyta ir šiemet.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"