TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neišgirstas prašymas įamžinti skausmo vietą VII forte

2015 07 30 6:00
Teigiama, kad VII forte vyksta tik teminiai užsiėmimai. kasvyksta.lt nuotrauka

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus viešas prašymas Kauno tvirtovės VII forto valdytojams valstybės saugomame objekte nerengti švenčių ar žaidimų išprovokavo diskusiją apie būtinybę tragiškus istorinius įvykius menančią vietą pažymėti paminklu.

Pastatyti paminklą toje vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais masiškai buvo išžudyti žydų tautybės žmonės, aktyviai prašoma jau kelerius metus, tačiau monumento aukoms VII forto teritorijoje nėra iki šiol.

Masinė kapavietė VII forte aptikta 2011 metais. 2014-aisiais ji buvo sutvarkyta palaikus perlaidojant jų radimo vietoje.

Viliodami lankytojus persistengė?

KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus LŽ pasakojo, kad jo vadovaujama tarnyba gavo visuomenininkų raštą, kuriame tvirtinama, kad VII forte rengiamos šventės bei užsiėmimai nesuderinami su istorine šio objekto paskirtimi. Laiške užsimenama, kad visa, kas ten organizuojama, neturėtų vykti vietoje, kurioje, kaip manoma, 1941-ųjų liepą nužudyta apie 5 tūkst. žmonių, daugiausia žydų tautybės kauniečių.

„Raštą patikrinti nebuvo sunku. Atsivertėme VII forte esančio muziejaus interneto puslapį ir radome informacijos apie tai, kas minėta laiške“, - sakė S. Stoškus. Interneto adresu www.septintasfortas.lt galima sužinoti apie objekte teikiamas paslaugas. Portale rašoma: „Mūsų muziejų galima aplankyti ne tik ekskursijos metu - lankytojams teikiame įvairias paslaugas: VII forte vyksta vaikų šventės, įmonių bei bendruomenių renginiai, menininkų plenerai, įvairios tematikos ir trukmės stovyklos.“

„Mums, paveldosaugininkams, rūpi, kad renginiai nebūtų triukšmingi, nebūtų fejerverkų ir kitokių linksmybių, o edukacinės programos gali vykti. Muziejaus valdytojų nebaudėme, tik perspėjome apie visuomenėje jaučiamą nerimą“, - pabrėžė S. Stoškus. Paveldosaugininkas pridūrė, kad rengdami veiklos aprašymus interneto portalui ir norėdami pritraukti lankytojų forto valdytojai akivaizdžiai persistengė.

Pavyzdžiui, skelbiant apie patalpų nuomą rašoma, jog kareivinės – didžiausias forte esantis statinys, kuriame kadaise tilpo daugiau kaip 150 karių, taip pat nurodoma, kad „šiandien VII forto kareivinių kazematai pritaikyti konferencijų, darbo susitikimų bei asmeninių švenčių organizavimui“.

„Tačiau jokios informacijos apie VII forte rengtas konkrečias šventes, nesuderinamas su vietos pobūdžiu, negavome“, - patikino S. Stoškus.

Visi Kauno fortai, išskyrus VII, yra valstybės žinioje.

Privatizuotas - tik vienas

Kaune yra devyni dideli fortai, o dešimtas nebaigtas statyti. Fortų įtvirtinimų arba jų dalių priskaičiuojama iki 300. Visi objektai saugomi valstybės.

„Pranešimų, kad fortuose būtų vykdoma netinkama veikla, anksčiau nebuvome gavę“, - LŽ sakė ir KDP Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas. Jis pabrėžė, jog oficialiai žinoma, kad masinės žmonių žudymo vietos buvo VII ir IX forto teritorijose, nors paminkliniai akmenys, menantys skaudžius istorinius įvykius, stovi ir IV bei VI fortų prieigose. Vis dėlto istorinių faktų, liudijančių, kad ten būta kapaviečių, nėra.

Visi Kauno fortai, išskyrus VII, yra valstybės žinioje. Pastarasis iki 2007-ųjų priklausė Lietuvos kariuomenei. Paskui, kai kariai apleido šią vietą, fortas perduotas Valstybės turto fondui, o 2009-aisiais privatizuotas. 7,5 hektaro teritorijoje esančio objekto valdytoju tapo viešoji įstaiga Karo paveldo centras.

Proga priminti aukų įamžinimą

Karo paveldo centro ir Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas kalbėdamas su LŽ kategoriškai paneigė, kad istorinėje vietoje vyksta triukšmingi renginiai. Esą ten rengiami tik teminiai užsiėmimai, pavyzdžiui, vaikams skirtos edukacinės programos.

Jis pasakojo, kad forto teritorja yra trikampio formos. Plačiausioje vietoje įrengtos maždaug tūkstantį kvadratinių metrų užimančios kareivinės su triskart mažesne slėptuve. Šiame pastate yra muziejaus ekspozicija, trys edukacinės zonos bei edukacinė laboratorija. Išėjus iš kareivinių, patenkama į du artilerijos kiemus. Kairysis dar tvarkomas, o dešinysis naudojamas. Dar toliau yra gynybinis pylimas ir siena. Takelis veda į žemutinį pylimą. Būtent šioje atokiausioje VII forto vietoje palaidoti tūkstančiai žmonių.

Nuo kareivinių iki masinės kapavietės – apie septynios minutės kelio pėsčiomis. Ši vieta nuo pagrindinio pastato nematoma.

„Rūpintis istoriniu palikimu galėtume ir be viešų pareiškimų, skandalų“, - sakė V. Orlovas. Tačiau jis džiaugėsi suteikta proga viešai priminti, kad masinės žudynių vietos nežymi joks paminklas, nors jau kelerius metus įvairių valstybinių institucijų prašoma jį pastatyti.

„Gyvename šalyje, kurioje palyginti neseniai būta daug skaudžių įvykių. Viskas dar prisimenama, opu, tačiau kaltinimai, kad forte vykdoma kapavietei nederama veikla, yra nepagrįsti“, - pabrėžė Kauno tvirtovės VII forto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"