TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nelsono Mandelos bosas iš Lietuvos

2013 07 01 6:00
N.Mandela (iš kairės) su teisininku L.Sidelskiu, kilusiu iš Lietuvos. AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulis seka sunkiai sergančio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento ir buvusio kovotojo su apartheidu Nelsono Mandelos būklę ir yra pasiruošęs su juo atsisveikinti. 94-erių Nobelio taikos premijos laureato N.Mandelos įspūdingas gyvenimas mūsų krašto žmonėms gali būti įdomus ir tuo, kad viena jo siužetinė linija driekiasi į Lietuvą.

Dviem garbioms Musninkų miestelio, esančio 13 km nuo Širvintų, moteriškėms šių metų pradžioje paštu atkeliavo banderolės iš Jeruzalės. Marytė Galvosienė ir Filomena Vaicekauskienė siuntinukuose rado po knygą „The Shtetl Of Musnik. The story of Zilber family and Their Descedants“ ("Musninkų štetlas. Zilberių šeimos ir jų palikuonių istorija").

Siuntinys moterų nenustebino. Su knygos autoriumi Dovu Sidelskiu jos susirašinėjo seniai. Pirmasis laiškas iš Izraelio miestelio seniūniją pasiekė prieš dešimt metų. D.Sidelskis tuomet prašė atsiųsti miestelio gyventojų prisiminimų apie prieškario lietuvių ir žydų bendruomenės gyvenimą, papročius, senąsias žydų kapines, išlikusius pastatus. O mokytojos M.Galvosienė ir F.Vaicekauskienė buvo kaip tik tokios pagalbininkės, kokių reikėjo būsimos knygos autoriui. Mat šios moterys puikiai žinojo vietos apylinkių istoriją, dalyvavo kraštotyros ekspedicijose, rinko istorinę medžiagą, bendravo su kartkartėmis čia užsukdavusiais iš Musninkų kilusių žydų palikuonimis.

Izraelyje anglų kalba išleista knyga apie mažą Lietuvos miestelį jau gerą pusmetį keliauja per pasaulio interneto knygynus ir vėl primena apie mūsų tėvynainius, kurie save protėvių gimtinės garbei iki šiol vadina musnikieriais – žmonėmis iš Musninkų štetlo.

Gyvenimas štetle

Štetl - jidiš kalba reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetl, nes toks pavadinimas būdavo suteikiamas gyvenvietei, kurioje žydai sudarė didelę gyventojų dalį, nuspalvindami visą miestelio gyvenimą. Lietuvoje tokių miestelių, kur žydai sudarė pusę, o neretai ir gerokai daugiau gyventojų, buvo daug. Tarp jų - ir Musninkai. Kaip lietuvių tautos šaknys buvo kaime, taip Lietuvos žydų – štetle.

Tokių prieškario žydų namų Musninkuose išlikę iki šiol.

„Musninkų štetlo pavadinimą išgirdau dar būdamas vaikas, - rašo D.Sidelskis neseniai pasirodžiusioje miestelio bendruomenės iniciatyva nedideliu tiražu išleistoje lietuviškoje šios knygos versijoje. - Mano močiutė Leah Berman gimė Zadoko ir Saros Blumos Zilberių šeimoje ir turėjo septynis brolius ir seseris, jie visi užaugo Musninkuose.“

Štetlai pradėjo formuotis, matyt, apie XVIII amžių. Vietos bajorai, siekdami pagyvinti apylinkių gyvenimą, ugdyti verslą, skatino žydus apsigyventi arba net kurti miestelius. Žydai buvo tarpininkai tarp kaimo ir miesto. Kaimo žmonės tradiciniuose miestelių turguose žydams galėjo parduoti ūkio gaminius, o iš jų pirkti žibalo, druskos, vinių, įvairiausių buities reikmenų, gaminamų čia pat miestelyje įsikūrusiose dirbtuvėse. Bajorai išnuomodavo žydams žemės plotą, šie statėsi namus, miestelis plėtėsi. Sinagogai pastatyti, taip pat kapinėms žemės sklypą dovanodavo. Taip atsirado daugybė tokių miestelių Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje.

Tarpukario laikotarpiu 3600 iš 8000 Vilkaviškio gyventojų buvo žydai, Ukmergėje - 5000 iš 10000, Jonavoje - daugiau kaip pusė - 5500 gyventojų. 1923 metais iš 556 gyventojų Musninkuose 380 buvo žydai. Šiuose mažuose miesteliuose žydai su katalikais gyveno čia pat - tarsi kartu, bet ir atskirai. Pagal susiklosčiusias tradicijas santuoka buvo toleruotina tik tarp tą patį tikėjimą išpažįstančių žmonių, košerinio maisto paprotys žydams draudė sėsti prie to paties stalo su krikščionimis. Šabo dieną, kai krikščionys dirbo, žydams nebuvo leidžiama dirbti absoliučiai nieko. Matyt, todėl Dovo Sidelskio knygoje, kurioje išsamiai pasakojama apie Musninkuose gyvenusias ištisas žydų kartas, nedaug žinių apie ten šimtmečiais kaimynystėje gyvenusius lietuvius. Išskyrus didžiosios tragedijos dienas, kai 1941 rugpjūčio 27-ąją 180 miestelio žydų (tai, kas liko iš bendruomenės atėjus vokiečių kariuomenei) buvo išvaryti iš savo namų. Musninkiečiai žydai kartu su likimo draugais iš Gelvonų bei Širvintų netrukus, rugsėjo 5 dieną, buvo sušaudyti Pivonijos šile prie Ukmergės.

Šiandien Musninkuose žydų nebėra. Tačiau nėra ir to, kas buvo prieškariu: gal dešimties įvairiausios paskirties dirbtuvių, kelių dešimčių parduotuvių, banko, kooperatyvo, kirpyklos, vaistinės. Beveik perpus mažiau ir gyventojų...

Nuo Musninkų štetlo iki Pietų Afrikos

Musninkuose ir Jeruzalėje gyvenančių savo gimtojo miestelio patriotų bendras darbas - atsiminimų knyga anglų ir lietuvių kalbomis "Musninkų štetlas. Zilberių šeimos ir jų palikuonių istorija".

Knygos apie Musninkus autorius yra tiesioginis šiame miestelyje gyvenusios Zilberių šeimos palikuonis. D.Sidelskis, kaip rašo apie save, gimė Pietų Afrikos Respublikoje, kur yra didžiulė lietuviškos kilmės žydų – litvakų - kolonija. Knygos autoriaus tėvas labai išgarsėjo kadaise į savo advokatų kontorą pagalbininku priėmęs vietos gyventoją afrikietį. Tuomet tai buvo neįtikėtinai drąsus žingsnis, nes vietos gyventojų baltieji vengdavo ir bendravimas su jais buvo visokeriopai smerkiamas.

Lazerio Sidelskio (toks buvo knygos autoriaus tėvo vardas) įžūlumas ir apartheido nepaisymas, kaip paaiškėjo vėliau, buvo pagrįstas. Tuomet buvusi niekam neįdomi jaunojo pagalbininko pavardė praėjus dešimtmečiams tapo žinoma visam pasauliui. Tai buvo N.Mandela, vėliau tapęs PAR prezidentu, Nobelio taikos premijos laureatu. N.Mandelos biografijoje, užrašytoje Anthonio Simpsono, yra ir PAR prezidento prisiminimai apie žmogų, nepabijojusį pasipriešinti tuomet vyravusiai rasistinei nuostatai. „L.Sidelskis buvo pirmas baltaodis, kuris su manimi elgėsi pagarbiai. Jis buvo įžvalgus žmogus ir priėmė mane į darbą, - teigė N.Mandela. - L.Sidelskis su manimi elgėsi kaip su broliu ar kitu sau lygiu žmogumi. Jis mane gynė ir buvo mano mokytojas." N.Mandelos autobiografinėje knygoje "Ilgas kelias į laisvę" L.Sidelskis apibūdinamas kaip "linksmas, gyvas, jaunas žydų advokatas, kuris nepritarė to meto politikai, buvo griežtai nusiteikęs prieš juodaodžių diskriminaciją". N.Mandela rašė, kad L.Sidelskis siekė perteikti ne tik teisės subtilybes, bet ir jos filosofiją. Teisė jam tebuvo įrankis visuomenei tobulinti. "Jis nuolat man patarinėdavo vengti politikos ", - prisiminė N.Mandela. Prezidentas dažnai minėjo bičiulišką žydų šeimą, tad ir D.Sidelskis ne kartą bendravo su N.Mandela.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"