TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nemari A. Zuoko meilė menui

2015 02 17 6:00
Teritorijos dešiniajame Neries krante, kur anksčiau planuota statyti Guggenheimo muziejų, o dabar - vadinamąjį daugiafunkcį centrą, detalusis planas jau parengtas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kol kandidatai į Vilniaus merus rungiasi žodinėse dvikovose, dabartinis sostinės vadovas vėl gaivina dešimtmetį puoselėjamą Guggenheimo muziejaus idėją. Vilniaus savivaldybė formuoja sklypą vadinamajam daugiafunkciam kultūros, edukacijos ir inovacijų centrui statyti, kalbama ir apie pasirengimą pagaliau nupirkti daugiau kaip 2 mln. eurų vertinamą jo architektūrinį projektą.

„Tai, kad teritorijos dešiniajame Neries krante, kur anksčiau planuota statyti Guggenheimo muziejų, o dabar - vadinamąjį daugiafunkcį centrą, detalusis planas jau parengtas, girdėjau dar prieš Naujuosius metus. Tą informaciją gavau iš savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ darbuotojų, nors oficialiai jie, žinoma, nekalbės. Be to, šiai įmonei dar 2012 metais buvo pavesta nupirkti 2008-aisiais architektės Zahos Hadid parengtą Guggenheimo muziejaus architektūrinį projektą. Manau, idėja įgyvendinama per „Vilniaus planą“ todėl, kad viskas vyktų toliau nuo Vilniaus tarybos akių. Juk „Vilniaus plane“ - gerokai mažesnis kolektyvas ir gerokai didesnė jo kontrolė“, - LŽ tvirtino Vilniaus tarybos opozicijoje dirbantis konservatorius Vidas Urbonavičius.

Sostinės politikas neabejoja: kol kitų partijų atstovai rengiasi kovą vyksiantiems mero rinkimams, dabartinis miesto vadovas A. Zuokas tyliai styguoja tolesnius darbus, tarp kurių - ir statybų dešiniajame Neries krante, vilniečių pamėgtoje poilsio vietoje, įgyvendinimas.

Apie planus tęsti vadinamojo Guggenheimo muziejaus projektą Vilniaus savivaldybė kalba iki šiol - tik ne Lietuvoje. Praėjusių metų kovą Kanuose (Prancūzija) vykusioje tarptautinėje nekilnojamojo turto projektų parodoje MIPIM 2014, kurioje dalyvavo ir A. Zuokas, Vilniaus stende, be kitų idėjų, buvo pristatytas ir „multifunkcinio kultūros pastato, kurį suprojektavo pasaulinio garso Irano kilmės architektė Z. Hadid“ projektas, taip pat buvo nurodyta jo vertė - 80 mln. eurų. Stendo lankytojai buvo informuojami, kad daugelis iš reprezentuotų projektų „taps realybe per artimiausius porą metų“.

Planų neneigia

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktorius Marius Vaivada LŽ tikino neatsimenantis, ar jo vadovaujama bendrovė rengė detalųjį dešiniojo Neries kranto planą. „Aš galvoje visų planų, ką mes padarome, nelaikau. Reikėtų kreiptis į merijos Viešųjų ryšių skyrių, nes savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mes su spauda galime bendrauti tik per juos“, - nurodė vadovas.

Detalųjį teritorijos tarp Neries upės ir Upės gatvės, kur buvo numatoma statyti Guggenheimo muziejų, planą Vilniaus savivaldybė bandė parengti dar 2010 metais, tačiau šis darbas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Tuo metu, rengiant planavimo sąlygų sąvadą, miestas negavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Kultūros ministerijos valdomo Kultūros paveldo departamento pritarimo.

Kaip aiškėja iš šiuo metu LŽ pateikto Vilniaus savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus atsakymo, dabar planuojamos teritorijos ribos gerokai praplėstos. Šis detalusis planas turėtų apimti beveik 33 hektarų teritoriją tarp Kernavės gatvės, Konstitucijos prospekto, Kalvarijų gatvės, Neries upės ir A. Goštauto gatvės. Kaip informavo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja - Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė, savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 metų gegužės 9 dienos įsakymu pradėto rengti teritorijos detaliojo plano rengimo tikslas, be kita ko, ir suformuoti „žemės sklypus daugiafunkciam kultūros, edukacijos ir inovacijų centrui statyti“.

Tiesa, atsakymų į klausimus, ar savivaldybė arba jai pavaldžios įstaigos dar tęsia pokalbius su S. Guggenheimo centru dėl muziejaus statybos, taip pat - ar savivaldybė yra įsigijusi arba ketina pirkti architektės Z. Hadid kurtą projektą, valdininkė nepateikė. „Dėl antrosios klausimo dalies - neturime tokių duomenų“, - nurodyta R. Matonienės atsakyme.

Sprendimas - mero pasitarime

Išsiaiškinti savivaldybės planus dėl muziejaus statybų praėjusį rudenį bandė Seimo narys Linas Balsys, taip pat prezidentūra, į kurią kreipėsi grupė visuomenininkų, siekiančių išsaugoti žaliąsias sostinės erdves. Visiems klausiantiesiems buvo pateiktas tipinis atsakymas: detalusis planas rengiamas, visuomenė su sprendiniais bus supažindinta laikantis įstatymų nustatytų procedūrų.

„Tai, kad savivaldybė brandina idėją dešiniajame Neries krante statyti kažkokį centrą - akivaizdu. Tačiau ar tai bus vadinamasis Guggenheimo muziejus, ar kitas centras, kas jo užsakovai - iki šiol nepavyksta išsiaiškinti. Akivaizdu, kad A. Zuokas yra tiesiogiai suinteresuotas šio projekto įgyvendinimu. Ar čia nėra mero interesų, o gal ir konkrečių finansinių įsipareigojimų, turėtų nustatyti atitinkamos tarnybos“, - aiškino L. Balsys.

Iš LŽ turimų dokumentų matyti, kad sprendimas rengti naująjį detalųjį planą gimė praėjusių metų balandžio 28 dieną vykusiame mero A. Zuoko pasitarime Ekonomikos ir investicijų departamento ir Miesto plėtros departamento klausimais. Pasitarimo protokole nurodoma prievolė parengti teritorijos vystymo ekonominį ir socialinį pagrindimą. Ten pat įrašyta: „Atviras konkursas geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti: nereikalingas.“

Iš tiesų projektas Neries pakrantei užstatyti yra atrinktas dar 2008 metais, įgyvendinant A. Zuoko ir tuomečio Solomono R. Guggenheimo fondo vadovo Tomo Krenso susitarimą dėl Guggenheimo muziejaus Vilniuje statybų. Planuojamo muziejaus architektūrinio projekto konkurso nugalėtoja tais metais buvo išrinkta Didžiojoje Britanijoje gyvenanti architektė Z. Hadid.

Architektės komandai turėjo būti sumokėtas 6,5 mln. litų (1,9 mln. eurų) honoraras. Taip pat miestas prisiėmė įsipareigojimus nekoreguoti projekto ir nepradėti pagal jį darbų be architektės žinios. Vis dėlto pinigai Z. Hadid nebuvo sumokėti: dėl 2009-aisiais prasidėjusios ekonomikos krizės muziejaus statybos darbai buvo nukelti neapibrėžtam laikui. Maždaug 2010-aisiais pats A. Zuokas pasiūlė idėjai įvardyti nebevartoti „Guggenheimo“ pavadinimo - projektas buvo perkrikštytas Daugiafunkciu kultūros centru.

Sankcijos nepaklusniesiems

2012 metų pabaigoje paaiškėjo, kad Vilniui vėl vadovaujantis A. Zuokas toliau bando įgyvendinti centro statybos idėją - savivaldybė savo įmonei "Vilniaus planas" paslapčia pavedė nupirkti Z. Hadid projektą, o kartu ir darbų priežiūros vykdymo paslaugą, kurią pagal sutarties sąlygas gali suteikti tik projekto autorė. Tačiau sostinės vadovo planus sugriovė tuometis "Vilniaus plano" direktorius Justinas Kulakauskas. Nors savivaldybė teigė skirsianti įmonei lėšų projektui nupirkti, „Vilniaus plano“ vadovas pritarimo šiam sandoriui kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).

Po tokio sprendimo įmonėje susiklosčiusi situacija buvo aprašyta „Vilniaus plano“ darbuotojų anoniminiame skunde Seimo kontrolieriui. „Gavęs atsakymus (iš VPT – aut.) direktorius J. Kulakauskas suprato, kad įmonė, pirkdama šiuos darbus iš vieno tiekėjo, pasielgs neteisiškai bei turės sumokėti už šį darbą iš įmonės lėšų. Tokiu būdu paaiškėjo, kad meras A. Zuokas tikisi atlikti minėto Guggenheimo projekto pirkimą už įmonei priklausančias lėšas“, - teigta 2013-ųjų pavasarį pateiktame dokumente.

Ten pat buvo nurodyta, kad netrukus nepaklusniajame „Vilniaus plane“ savivaldybės nurodymu prasidėjo nuolatiniai patikrinimai. Skundo autorių teigimu, patys tikrintojai neneigė, kad tikrinimai yra „užsakomieji“, o jų tikslas - „kažką“ surasti. Netrukus auditoriai aptiko J. Kulakausko nusižengimą: buvo konstatuota, kad vadovas neteisėtai išmokėjo priedus darbuotojams. 2013-ųjų pradžioje J. Kulakauskas pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, netrukus darbo neteko dar 13 „Vilniaus plano“ darbuotojų.

Jau po šių įvykių, 2013-ųjų balandį, VPT suteikė leidimą „Vilniaus planui“ neskelbiamų derybų būdu iš architektų studijos „Zaha Hadid Architects“ įsigyti Daugiafunkcio kultūros centro koncepcinį architektūrinį projektą bei techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Šis sprendimas iki šiol galioja.

Vilniaus tarybos opozicijos atstovas V. Urbonavičius įsitikinęs, kad prie statybų projekto rengiamasi grįžti pasinaudojant jau patvirtintais leidimais.

„Rinkimai kaip kokia dūmų uždanga paslepia realiai vykstančius dalykus. Minimos statybos yra tarp darbų, kuriuos meras dėl vienokių ar kitokių priežasčių labai nori įgyvendinti, ir dabar jie juda į priekį. Savivaldybės darbuotojai, kaip niekada anksčiau, bijo apie juos teikti bet kokią informaciją: jie yra stipriai ir įvairiomis formomis įbauginti teigiant, kad A. Zuokas toliau liks meras, o tie, kurie dabar jam nepaklus ar dirbs kitiems, galės atsisveikinti su darbu“, - aiškino V. Urbonavičius.

***

Guggenheimo projekto chronologija

2006 metais Vilniaus meras Artūras Zuokas ir tuometis Solomono R. Guggenheimo fondo vadovas Tomas Krensas aptarė galimybę Vilniuje, šalia Baltojo tilto, pastatyti modernų Guggenheimo muziejų. Statybos turėjo būti pradėtos 2009-aisiais, baigtos - 2013 metais. Planuota, kad projekto įgyvendinimas kainuos apie 87 mln. eurų.

2007-aisiais Vilniaus savivaldybė įsteigė viešąją įstaigą Jono Meko vizualiųjų menų centrą. Tais pačiais metais per šį centrą buvo užsakyta Guggenheimo muziejaus kūrimo galimybių studija, kainavusi beveik 2 mln. litų (0,6 mln. eurų), bei Vilniaus savivaldybės lėšomis nupirkta kontroversiška Jurgio Mačiūno "Fluxus" kolekcija už 13 mln. litų (3,8 mln. eurų).

2008 metų balandį išrinkta būsimo Guggenheimo muziejaus architektūrinio projekto nugalėtoja – architektė Zaha Hadid. Jai įsipareigota sumokėti 6,5 mln. litų (1,9 mln. eurų) už projektą bei 1,5 mln. litų (0,4 mln. eurų) už jo parengimo ir vykdymo paslaugas.

2008 metais Vyriausybės strateginio planavimo komitetas planuojamam kurti Guggenheimo muziejui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą.

2010 metais Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Guggenheimo muziejaus projekto finansavimo, Valstybės kontrolei konstatavus, kad Vilniaus savivaldybė neteisėtai pervedė 810 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų Jono Meko vizualiųjų menų centrui. 2013 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Algirdas Kučinskas ir buhalterė Svajonė Piestienė padarė nusikaltimus, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės juos atleido.

2012-aisiais Vilniaus savivaldybė įpareigojo įmonę „Vilniaus planas“ neskelbiamų derybų būdu iš architektės Z. Hadid bendrovės pirkti muziejaus projektą bei jo vykdymo priežiūrą. „Vilniaus planas“ dėl leidimo pirkti kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

2013 metais Viešųjų pirkimų tarnyba suteikė leidimą pirkti.

2014 metų gegužės 9 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė parengti detalųjį planą tarp Kernavės gatvės, Konstitucijos prospekto, Kalvarijų gatvės, Neries upės ir A. Goštauto gatvės, be kita ko, suformuojant žemės sklypus daugiafunkciam kultūros, edukacijos ir inovacijų centrui statyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"