TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neries krantinė kelia ginčus

Daugelis jonaviečių žavisi mieste renovuotais namais, nusidriekusiais asfaltuotais dviračių takais, sutvarkyta Neries pakrante abipus miesto tilto. Tačiau jonavietis Jonas Praškevičius, ilgus metus dirbęs tuometinės rajono žemėtvarkos tarnybos viršininku, sako, kad dirbant elgiamasi labai neatsakingai, pažeidžiami galiojantys įstatymai ir nežinia, kaip upės pakrantės atrodys kitų metų pavasarį. Priekaištų turi ir kiti valdininkai.

Nesilaikoma Vyriausybės nutarimo?

„Yra išleistas ir iki šiol galiojo Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai nustatyta, kad palei kiekvieną vandens telkinį turi būti įrengtos apsauginės vandens juostos ir zonos. Taip pat šiose teritorijose kategoriškai draudžiama rauti krūmus, važinėti“, – sako J.Praškevičius.

Šiuo metu iki pat Neries upės viskas iškirsta, išrauti ir pašalinti net krūmai.

J.Praškevičius prisiminė, kad Rukloje, tvirtinant Neries krantinę, buvo klojami stambūs akmenys, gelžbetoninės plokštės, tačiau pavasarį patvinę upės vandenys šią užkardą vis tiek praardydavo.

Nesutvirtinti upės šlaitai

„Augalija išnaikinta ne tik žemutinėje, bet ir aukštutinėje upės „terasoje“. Gal tai ir gražu, bet pavasarį ledonešis, kai jam nebus jokio trikdžio, „eis“ per tą pievą ir ją sudarkys“, – teigia jonavietis.

Jo nuomone, kilus stambesniam potvyniui, visas dabar atliktas darbas nueis perniek. Upės šlaitus buvo būtina sutvirtinti, nes, anot patarlės, „pigią mėsą šunys ėda“.

Ilgamečiam žemėtvarkos specialistui teko kalbėtis ir su projektą vykdančiais hidrotechnikais. Šie pripažino nesilaikantys Vyriausybės nutarimo dėl pakrančių apsaugos juostų, bet teisinosi, kad kaltas „toks parengtas projektas“.

„Defektas užprogramuotas. Juk ledas „eina“ paviršiumi ir šluoja viską ant savo kelio, – tikino jonavietis. – Neris galinga, srauni, antra pagal vandens kiekį Lietuvoje upė ir jos krantinėje atlikinėti eksperimentus yra rizikinga. Juk čia ir augmenija turi būti pritaikyta įvairiems kataklizmams“.

Piktina darbo brokas

Tarybos narys Gintautas Brukas, rytais mankštindamasis Neries pakrantėje, piktinasi paliktu broku.

„Ir kaip tarybos narys, ir kaip eilinis pilietis ne kartą savivaldybės vadovams minėjau, kad renovuojant krantinę padaryta daug broko. Kai kirto krūmus, medelius, paliko didžiausias alksnių ir gluosnių ataugas ir kelmus. Po mano pastabų, mačiau, pakapojo kirvuku, „paslėpė“. Kas gali garantuoti, kad pavasarį ar po kelerių metų jos vėl nesuvešės – ir vėl turėsime „pirmykštį vaizdelį“. O juk į šį objektą sudėti nemaži pinigai“, – kalbėjo G.Brukas.

Anot jo, buvo kalbama, kad šioje vietoje vandens turistai galės išsilaipinti, išsidžiovinti baidares, bet tam nepadaryta jokio nuvažiavimo paplūdimio link. Tarybos narys sakė rajono vadovams pateikęs ir daugiau pastabų.

Seniūnui daug kas nepatinka

Jonavos miesto seniūnas Valerijus Krugliakovas sako, kad jis nėra šio projekto vadovas ir jam žinoma tik tai, kad darbai yra suderinti su aplinkos apsaugos ir kitomis atsakingomis institucijomis.

„Rangovai šį darbą atliko laikydamiesi techninio projekto reikalavimų. Ar nuplaus pakrantę, ar nenuplaus? Kiek prisimenu, prieš dvylika metų toje vietoje buvo paplūdimys. Ir jo Neries vanduo nenuplaudavo, jis nė karto nebuvo prapuolęs. Vėliau, kai buvo įrengti tvenkiniai, paplūdimyje sumažėjo žmonių srautas – toje vietoje pradėjo vešėti krūmynai“, – sakė mieste gimęs ir užaugęs V.Krugliakovas.

Jam nepatinka, kad net nenumatyta, kaip su transportu nuvažiuoti į pačią pakrantę, todėl kitais metais gali būti sudėtinga tą plotą šienauti. „Plotas didelis, dalgiais šienauti – netikslinga, o traktoriui reikėtų skersai kirsti dviračių taką. Nėra nei sustiprintų vietų, nei nuvažiavimo – technika turės nusileisti šlaitu. Tai tikrai didelė problema. Aišku, kad turėtų būti pašalintos visos medžių ir krūmynų šaknys, nes trukdys šienauti – gadins peilius“, – rūpesčiais pasidalijo miesto seniūnas.

V.Krugliakovas prisimena laikus, kai Neries vanduo buvo pakilęs iki dabartinio „Armos“ baro. „Vanduo ir ledas toks dalykas – jis visur prasiskverbia. Pakrantės augmenija vandens srauto tikrai nesustabdys, gali tik kiek pristabdyti ledonešį”, – įsitikinęs miesto seniūnas.

Tiesiog gerinamas upės pakrantės įvaizdis

Jonavos rajono mero pavaduotojas Vytautas Venckūnas:

„Visame pasaulyje miesto ribose esančių upių pakrantės yra prižiūrimos ir tvarkomos. Šiandien nesame tokie turtingi, kad galėtume įrengti krantinę ir įrėminti upės vagą gelžbetoniu ar granitu. Ką galim, tą darom.

Kas atsitiks, kai panaikinom krūmus, meldynus? Nieko.

Gal pavasarinio polaidžio metu bus užtvindyta šalia upės esanti pieva, atsiras sąnašų. Bet vasarą ji bus šienaujama, palaikoma švara ir tvarka.

Tai, ką mes darom, – tik upės pakrantės sukultūrinimas, įvaizdžio pagerinimas. Nuogąstavimai, kad dabar vandeniui pakilti iki gatvės lygio nebus jokių kliūčių, yra nepagrįsti. Projektuotojai sako, kad į dviejų metrų ar dar didesnį aukštį upė tikrai neužkops.

Dėl paliktų „kelmukų“, manyčiau, taip pat nereikėtų labai sielotis. „Jonavos hidrotechnika“, vykdanti darbus, yra įsipareigojusi vienerius metus teikti garantinį aptarnavimą. Jei prireiks, pakviesim ir darbuotojai pašalins galbūt atžėlusią augmeniją.“

Kol kas Neries krantai – tik poilsio zona

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius:

„Esu sulaukęs ir tarybos narių nusiskundimų dėl ne iki galo pašalintos augmenijos, likusių šaknų, kelmų. Priekaištus išsakiau savivaldybės administracijai: pažadėjo prižiūrėti, kad pakrantė būtų tinkamai sutvarkyta. Aišku, viskas paaiškės po pavasarinio polaidžio.

Neprieštarauju, kad toje vietoje atsirastų sezoninis paplūdimys, būtų galima atvežti ir smėlio. Bet manau, kad Neries vanduo nėra pats švariausias, tad ir poilsiautojų, tikėtina, nedaug pritrauks.

Visi puikiai žinom, kad pavasarį vanduo toje vietoje vis tiek pakils, todėl daryti dideles investicijas į pakrantės sutvarkymą dabar didžiulė rizika.

Užsienyje esu matęs ant panašaus kaip mūsų upės kranto pastatytą didžiulį „laivą“, o jame įrengtas vaikų žaidimų aikšteles. Nufotografavau ir miesto seniūnui parodžiau, kaip galima būtų įdomiai sutvarkyti krantinę.

Dabar ji tvarkoma už Europos Sąjungos lėšas, aišku, su savivaldybės indėliu. Visa kita – paplūdimys, vaikų žaidimų aikštelės – gultų ant mūsų vietinio biudžeto.

Kaip laisvalaikio zona šiuo metu krantinė mane tenkina: galima prisėsti, pažiūrėti į tekantį vandenį ir t.t. Bet, kaip sakoma, tobulybei ribų nėra.”

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"