TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa jau rikiuoja kopų sargus

2015 05 26 6:00
Baltųjų kopų papėdėje yra įrengti nauji įspėjamieji ženklai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kuršių nerijoje poilsiautojus nuo šios savaitės drausmins oficialūs kopų sargai. Jie budės net 12 valandų per parą ir neleis laipioti saugomais smėliakalniais. Baudos tiems, kurie lips į baltąsias kopas ar čiuoš nuo jų, sieks net iki 173 eurų. Beje, nusižengusiems Seimo nariams, valstybės tarnautojams numatomos dvigubai didesnės piniginės sankcijos nei paprastiems piliečiams.

Poryt, gegužės 28 dieną, darbą pradėsiantys kopų sargai bus išlaikomi iš Neringos merijos skirtų lėšų. Jie iš baltųjų kopų turistų labiausiai lankomose vietose nesitrauks iki rugsėjo vidurio.

Išlikimo klausimas

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto pusiasalio baltosios kopos, jų didybė traukia turistus tarsi medus bites, tad dėl laipiojimo kopos kasmet vis labiau žemėja, nyksta. Plika akimi matyti, kaip drimba smėlis pačioje Nidoje, prie Tylos slėnio, į kurį leidžiasi Parnidžio kopos šlaitas. Šioje vietoje dėl pustymo ir žmonių laipiojimo smėlis slenka, kopa mažėja, ir ateities kartoms aukštųjų smėliakalnių grožis gali virsti tik prisiminimu.

Deja, įspėjamieji ženklai neniokoti kopų turistams įspūdžio nedaro, todėl aplinkosaugininkai ir Neringos merija ėmėsi gana egzotiškai skambančio kopų sargų eksperimento. Kelerių metų patirtis parodė, kad specialiai didžiosioms kopoms prižiūrėti nusamdytų žmonių darbas pasitvirtino, todėl ir šiemet į pagalbą bus pasitelkti atrinkti kopų sargai.

Baudos - nemenkos

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser LŽ sakė, kad prieš mėnesį paskelbus kopų sargų konkursą sulaukta nemažai susidomėjusiųjų. Daugiausia – jaunimo ne iš Neringos. „Kopų sargo profesija skamba egzotiškai, kai kas mano, jog tai svajonių darbas. Tačiau užsiėmimas toli gražu nėra lengvas. Šiems darbuotojams kepinant saulei ir purškiant lietui, vėjuotą ir giedrą dieną tenka po 12 valandų budėti turistų lankomiausiuose kopų masyvuose: Naglių gamtiniame rezervate, pažintinio tako teritorijoje, Parnidžio kopoje. Ne kiekvienas ištveria tokį fizinį krūvį, o kur dar psichologiniai iššūkiai“, - pasakojo A. Feser.

Šiemet buvo atrinkti keturi žmonės, jie poromis budės minėtose teritorijose ir drausmins savavaliautojus. Kopų sargų nemokamu apgyvendinimu pasirūpins KNNP direkcija. Šie darbuotojai per mėnesį gaus maždaug 300 eurų „į rankas“ atlyginimą, jų išlaikymą finansuos Neringos merija.

„Tam skirta 8 tūkst. eurų. Didžiosios kopos formuoja išskirtinį Kuršių nerijos kraštovaizdį, todėl jos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Atšilus orams daugėja ekskursijų, ypač moksleivių, bet mokytojai ne visada sudrausmina į kopas lipančius vaikus, nors tai daryti draudžiama. Dėl to merija suinteresuota kopų sargų išlaikymu“, - LŽ aiškino Neringos merijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

A. Feser savo ruožtu perspėjo, kad baudos už kopų niokojimą yra nemenkos. „Už laipiojimą arba leidimąsi baltosiomis kopomis draudžiamose vietose paprastiems žmonėms gresia bauda nuo 28 iki 86 eurų, o valstybės tarnautojams – nuo 57 iki 173 eurų. Jei nusižengimas daromas rezervate, turistams sumos išauga nuo 86 iki 144 eurų, valstybės tarnautojams – kone dvigubai. Taigi lengvabūdiškas noras nusifotografuoti ant pačios kopos viršūnės, pasipuikuoti prieš draugus gali kainuoti nepigiai“, - pabrėžė ji.

Aplinkosaugininkai teigia, jog net pilkosiomis kopomis, kurios apžėlusios augmenija, kerpėmis, reikėtų vaikščioti atsakingiau. „Labai dažna klaida - eiti pramintais takais, smėliu, voromis. Taip tik dar labiau darkomas kraštovaizdis. Siūlome eiti ne takais, o šalia jų ir ne vienas paskui kitą. Kai nuo nuolatinio vaikščiojimo susiformuoja smėlio serpantinai, takeliai, tose vietose prasideda smilčių pustymas. Palijus teka vanduo ir formuoja išgraužas. Taip dar labiau didėja pustomų vietų plotai, susidaro kraštovaizdžiui išsaugoti pavojingos griovos, ypač pamaryje, kur smėlis drimba į pakrantę, ir taip kopos nyksta“, - dėstė parko vadovė.

Pasitelks pasieniečius

Pastaruoju metu pastebima, kad savavaliauja ne tik po kopas pėsčiomis, bet ir vandens maršrutais keliaujantys turistai. „Nemažai jachtomis plaukiojančių žmonių išlipa Naglių rezervate, pakrantėje užsikuria laužą, kepa šašlykus ir laipioja kopomis. Sargai ne visada juos pamato, nes Naglių rezervatas didelis - driekiasi nuo Pervalkos iki Juodkrantės prieigų. Tačiau ten mums pagelbės pasieniečiai ir vandens turizmo entuziastai. Jie iš tolo fiksuos pažeidėjus, fotografuos jachtų, laivelių numerius, tad baudų išvengti nepavyks. Ypač noriai pasišovė padėti baidarėmis po marias turistus plukdantys nidiškiai, nes jie priplaukia prie pat kopų. Esame kalbėję ir su Kuršių nerijos žvejais, privačių laivų savininkais. Jie iš marių taip pat fiksuos pažeidėjus kopose“, - kalbėjo A. Feser.

Šiemet niekam nepavyks išsisukti ir dėl tariamo nežinojimo, kad vietovė – rezervatas, o kopomis laipioti draudžiama. Mat baltųjų kopų papėdėje jau įrengti nauji įspėjamieji ženklai. „Jų pastatėme kelias dešimtis. Kopų sargai turės švilpukus ir taip gėdins bei perspės nedrausmingus turistus, o jei šie nekreips dėmesio, žaibiškai iškvies KNNP darbuotojus. Jie baus pažeidėjus piniginėmis baudomis. Kopų sargai vilkės mūsų direkcijos išduotą specialią aprangą, tad skirsis nuo kitų žmonių kopose“, - teigė KNNP vadovė.

***

Pusiasalio vizitinė kortelė - baltosios kopos

Iki XIX amžiaus pradžios dėl beatodairiško miškų kirtimo Kuršių nerija buvo virtusi kone ištisa dykuma su stūksančiais milžiniškais, vėjo pustomais smėliakalniais. Jie kėlė nuolatinę grėsmę vietos gyventojams, kaimams, dalis jų buvo užpustyta.

Tik prieš šimtmetį apželdinus kopas kalnapušėmis iš dalies pavyko stabilizuoti baltąsias, vadinamąsias keliaujančias kopas, tačiau aukštų kalnų dar buvo likę nemažai. Tarpukariu turistams tie iki 70 metrų aukščio biraus smėlio kalnai buvo virtę didžiausia atrakcija: žmonės jais noriai laipiojo, leidosi žemyn. Yra nufilmuoti net Lietuvos pasieniečiai, tarsi vaikai užpakaliais čiuožiantys nuo balto smėlio kopos.

Dėl tokios veiklos didžiosios kopos ėmė nykti. Pavyzdžiui, prie Nidos esanti baltoji Sklandytojų kopa per šimtmetį sumažėjo net 20 metrų. Neapželdintų, atvirų smėliakalnių dabar Kuršių nerijos didžiajame kopagūbryje, palei marias, likę labai nedaug, todėl jie akylai saugomi. Lipti į baltąsias kopas ir leistis nuo jų griežtai draudžiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"