TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringą okupuoja keturkojai „banditai“

2016 08 30 6:00
Meškėnai yra itin agresyvūs, vislūs ir naikinantys kitas rūšis gyvūnai. www.jeffwendorff.com nuotrauka

Aplinkos ministerija skambina pavojaus varpais: Kuršių nerijoje pradėjo kurtis ir net daugintis grėsminga, visoje Europoje invazine laikoma rūšis – paprastieji meškėnai.

Pirmieji signalai apie meiliai atrodančius, tačiau gamtos chuliganais vadinamus gyvūnus gauti dar 2013 metais. Dabar paaiškėjo, kad skirtingose pusiasalio vietose meškėnai stebimi jau ketvirti metai.

„Pats mačiau netoli Juodkrantės suvažinėtą jauniklį. Jei leisime meškėnams toliau ramiai gyventi, bus baisu. Nerijos miškuose nebegirdėsime paukščių giesmių, nebematysime rudųjų voverių. Todėl prašome žmonių, kad jie nebūtų abejingi ir teiktų informaciją apie bet kokius meškėnų, kuriuos reikia naikinti, fiksavimo atvejus. Kol kas invazinė rūšis ėmė plisti tik Kuršių nerijoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.

Spėjama, kad meškėnus pusiasalyje galėjo paleisti neatsakingi žmonės, ir gyvūnai pradėjo daugintis.

Aliarmo signalas

Po pirmųjų pranešimų apie meškėnus Kuršių nerijoje svarstyta, kad žmonės gyvūnus supainiojo su usūriniais šunimis. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ten išties būta meškėnų.

„Vienas meškėnas dar 2013 metais buvo apsigyvenęs Nidos dailininkų kolonijoje. Jis net daržoves vogė, bet po kurio laiko buvo pagautas. O 2014-aisiais jau Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos, apsigyveno dar du. Vietos žmonės pasakojo, kad patelė – „išsipūtusi“, vaikinga, o tai jau labai blogai. Jei meškėnai pradėtų daugintis, grėstų daug nemalonumų tiek poilsiautojams, tiek Neringos gamtai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Neseniai Aplinkos ministerija išsiuntė pamario ir pajūrio saugomų teritorijų direkcijoms nurodymą fiksuoti bet kokius meškėnų pasirodymo atvejus ir apie juos pranešti.

„Ministerija vis gauna duomenų, kad Kuršių nerijoje yra stebima invazinė gyvūnų rūšis – paprastieji meškėnai. Šie gyvūnai dėl didelio savo plėšrumo ir vislumo, geros adaptacijos naujose teritorijose yra paskelbti invazine rūšimi visoje Europos Sąjungoje (ES). Tokias rūšis laikyti, veisti, mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama“, – teigiama laiške.

KNNP direkcija atsakė, jog meškėnai skirtingose pusiasalio vietose stebimi kasmet nuo 2013-ųjų. Šiemet pavasarį vienas meškėnas stebėtas Juodkrantės didžiųjų kormoranų kolonijoje. „Tai grėsminga situacija. Jokiais būdais negalima leisti šiems gamtos „banditams“ įsikurti mūsų pusiasalyje. Imamės visų priemonių: renkame informaciją, kreipėmės į medžiotojus“, – sakė A. Feser.

Kodėl jie blogi?

Meškėnai dėl simpatiškos savo išvaizdos žmonėms dažniausiai kelia teigiamų, o ne blogų emocijų. Tačiau ši rūšis turi juodąją savo pusę, apie ją papasakojo garsus gamtininkas S. Paltanavičius.

„Tai yra tartum gangsteriai. Ne be reikalo paprastieji meškėnai visoje ES paskelbti invazine, nepageidaujama, naikinama rūšimi. Tai nėra svečiai, o užkariautojai, svetimžemiai gyvūnai. Itin agresyvūs, nes jie ne įsilieja į ekosistemą, o ją nustelbia. Naikina vietines rūšis“, – kalbėjo jis.

Gamta meškėnus apdovanojo tokiomis savybėmis, kurios jiems leidžia būti pranašesniems už kitas rūšis.

„Tai yra Šiaurės Amerikos gyvūnai, o ten žmonės nuo jų kenčia daugybę metų. Mūsų kraštuose meškėnai yra pranašesni už vietines rūšis, kurios nebesugeba konkuruoti. Meškėnai – visaėdžiai, universalūs medžiotojai. Jie ir į medžius įlipa, ir miega juose, ir po vandeniu gali nerti, ieškodami maisto puikiai plaukioja. Na, ir priekinės letenėlės... Jos net žmogaus rankas primena. Jomis meškėnai iškrapšto paukščių jauniklius iš uoksų, inkilų, išdrasko voverių lizdus su palikuonimis, kuriuos suėda“, – teigė S. Paltanavičius.

Todėl jei leistume meškėnams laisvai gyventi Lietuvoje, pasmerktume nebūčiai daugybę vietinių gyvūnų rūšių.

„Tame miške, kuriame gyvens meškėnai, nebegirdėsime paukščių giesmininkų. Nebematysime mūsų rudųjų voverių. Istorijoje yra ne vienas atvejis, kai invazinės, agresyvios rūšys jau išstūmė vietines. Pavyzdžiui, kanadinė audinė. Europinė dabar yra saugoma ir beveik išnykusi. Meškėnai gali tą patį padaryti su kitais gyvūnais. Ar bus malonu Juodkrantėje vaikščioti po Karališkąją sengirę, kurioje neseniai pastatyta garsų gaudyklė, ir negirdėti sparnuočių giesmių?“ – retoriškai klausė S. Paltanavičius.

Anot jo, jau ne vienus metus su meškėnų invazija kovoja Vokietija. „Ten meškėnai net ganomų gyvulių pašarą vagia ir užkrečia visokiomis ligomis galvijus. Turėtų susimąstyti ir patys neringiškiai. Nes meškėnai ateis į jų kiemus ieškoti maisto. Todėl prašome tik pamačius šiuos gyvūnus skambinti arba į KNNP direkciją, arba į Neringos savivaldybę“, – rekomendavo jis.

Žemyne nestebėti

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius irgi gavo Aplinkos ministerijos raštą.

„Bent jau kol kas galime džiaugtis, kad mūsų parko teritorijoje meškėnų niekas nematė. Nėra informacijos, faktų. Tačiau, žinoma, aplinkybės Kuršių nerijos atveju yra grėsmingos. Todėl akylai stebėsime, ar ta rūšis neįsiskverbs ir į žemyninę pajūrio dalį. Bus imtasi atitinkamų priemonių, jei situacija keisis“, – teigė jis.

Savo ruožtu KNNP direkcija jau išplatino pranešimus tiek savo tinklalapyje, tiek socialiniuose tinkluose.

„Prašome vietos gyventojų, poilsiautojų atkreipti dėmesį į tokio dydžio laukinius gyvūnus, tačiau būti atidiems ir nesupainioti su ūsuriniu šunimi. Paprastojo meškėno uodega dryžuota, apie 20–25 cm ilgio, svoris 5–16 kg, gerai laipioja medžiais. Pastebėjus rašyti ir nuotraukas siųsti (jei pavyksta nufotografuoti) el. paštu emilija.razmiene@nerija.lt„, – rašoma juose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"