TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa priešinasi gintaro kasimui

2016 05 26 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Jau kitą mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba skelbs viešą gintaro telkinio ties Juodkrante žvalgybos ir jo gavybos konkursą.

Tačiau Neringos valdžia teigia nesuprantanti, kodėl konkurso nuostatai nebuvo derinti su savivaldybe, ir svarsto galimybę blokuoti gintaro išgavimą verslo reikmėms. „Iš 84 ha teritorijos turizmui plėtoti paliko vos 5 hektarus. Mano manymu, visas telkinys turi būti skirtas valstybei garsinti, o ne siauriems verslo interesams. Neatmetu galimybės, kad miesto savivaldybės taryboje netvirtinsime Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos, ir telkinys bus įšaldytas. Kitaip iškas tą gintarą ir parduos kinams, o rekreacijai klodus galėtume naudoti 100 metų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Kaip teigė jis, neguodžia net ta aplinkybė, kad 20 proc. mokesčių už iškastą gintarą keliaus į Neringos savivaldybės biudžetą.

Nustatė grafiką

Aistros dėl didžiausio Lietuvoje gintaro telkinio (112 tonų), slūgsančio Kuršių mariose ties Juodkrante, verda jau antri metai. Iš pradžių norėta visą gyslą atiduoti verslininkams, bet vėliau nuspręsta 5 ha palikti turizmo plėtrai.

Gintaro gysla Kuršių marių dugne, kelių metrų gylyje po žeme, buvo aptikta dar XIX amžiaus viduryje, gilinant farvaterį ties Juodkrante. Nuo 1862 metų beveik tris dešimtmečius gintarą kasė vokiečių verslininkai Friedrichas Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris. Tačiau vėliau gintaras pramoniniu būdu mariose nebebuvo išgaunamas. 2014-aisiais aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pranešė, kad pradėti eksploatuoti savo klodus reikia dėl užsidariusios gintaro žaliavos rinkos šalia esančioje Rusijoje. Daugiau nei metus buvo rengiami gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso nuostatai, dabar jie jau patvirtinti.

Pagal planą atvirą tarptautinį konkursą Lietuvos geologijos tarnyba skelbs jau šį birželį, o rugsėjį bus laukiama konkursinių pasiūlymų. Laimėtojas bus nustatomas lapkričio mėnesį, o sutartis su juo pasirašoma gruodį. Remiantis išankstiniu grafiku, vėliau tris mėnesius vyktų žvalgymo darbai ir išteklių aprobavimas, mėnesį – archeologiniai tyrimai. PAV atlikimo terminas – metai, tad geriausiu atveju gintaro gavyba galėtų prasidėti tik 2018-aisiais. Manoma, kad ji truktų 5–6 metus (priklausomai nuo gintaro kiekio). Konkursą laimėjusi įmonė ar jų grupė už 1 kg iki 40 mm skersmenso gintaro valstybei turės sumokėti 280 eurų, žaliavos frakcijai esant per 40 mm – 900 eurų.

Neringos valdžia mano, kad mariose ties Juodkrante slūgsantį gintarą reikėtų maksimaliai išnaudoti turizmui.Deniso Nikitenkos nuotrauka.

Dėl paukščių, žuvų migracijos gintaro gavyba negalės būti vykdoma ištisus metus. Taip pat bus nustatytos kvotos: pavyzdžiui, per metus išgauti ne daugiau kaip 20–30 tonų gintaro.

Nori viso ploto

Gintaro klodų eksploatavimo planams pasiekus finišo tiesiąją aistros Neringoje ir toliau nerimsta. Politiniuose kuluaruose vis garsiau piktinamasi, kad toks svarbus pusiasaliui, o ir visam regionui klausimas nė nebuvo derintas su savivaldybės taryba. „Mūsų teritorijoje bus vykdoma žvalgyba ir gavyba, tačiau su savivalda konkurso nuostatai net nebuvo derinami. Tai – mažų mažiausiai keista. Tenka praryti šį sprangų kąsnį, bet rankų nenuleisime. Ir toliau pasisakau už tai, kad visas 84 ha plotas, o ne tie 5 ha, būtų palikta turizmui plėtoti“, – LŽ stebėjosi Neringos meras D. Jasaitis.

Jis priminė, kad ir Rusija uždarė visus kelius eksportuoti gintarą į svečias šalis iš Karaliaučiaus srities kasyklų. „Rusai sakė: parduosime gintarą, jei jūs apdirbsite, gaminsite papuošalus, žaliava neiškeliaus iš mūsų regiono. Bet verslininkai pasidavė pagundai dvigubai brangiau išparduoti Baltijos auksą kinams. Tas pats gali atsitikti ir Juodkrantės telkiniui – gintaras iš Lietuvos iškeliaus į Aziją. Taip prarasime dar vieną galimybę garsinti Lietuvą pasaulyje“, – teigė jis.

stebėjosi Neringos meras Darius Jasaitis./Mariaus Šverebo nuotrauka

Kuršių nerijos nacionalinis parkas seniai puoselėja planus Gintaro įlankoje įrengti naują lankytojų centrą, kurio pagrindinė ekspozicija būtų susijusi su gintaru: parodomąja jo gavyba, rūšiavimu, kasimo istorija, būtų numatytas ir turistų plukdymas į gavybos vietą. Parko direkcija yra nusižiūrėjusi net žemkasę. „Kas tie 5 ha, kuriuos mums paliko Aplinkos ministerija? Plotas jau paskirtas net nežinant, ar ten apskritai esama gintaro. Turizmui reikia palikti visus 84 ha, tuomet ne 50 kruizinių laivų, o 150 jų atplauktų į Klaipėdą per sezoną vien tam, kad pamatytų Neringos gintaro gavybos vietą. Žmonės turėtų unikalią progą išvysti tai, ko kitur pasaulyje nėra: kaip gintaras kasamas, rūšiuojamas, kaip gaminami papuošalai, galėtų parsivežti suvenyrų. Tos kasyklos galėtų veikti 100 metų, o ne 5–6 metus, kaip dabar planuojama“, – pabrėžė Neringos meras.

Tačiau naudingųjų iškasenų išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso komisijos pirmininkė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė „Lietuvos žinioms sakė, kad kol kas planų keisti neketinama, tad 5 ha turizmui paliekama. „Neringos valdžia neturėtų piktintis, nes dėl to tarsi ir sutarėme. Juoba kai 20 proc. verslininkų sumokėtų mokesčių bus skirta būtent šiai savivaldybei“, – teigė ji.

Pasaulio gintaro tarybos narys ir keliautojas Kazimieras Mizgiris „Lietuvos žinioms“ sakė, kad gintaro gavybos išnaudojimas turizmui autentiškoje gysloje būtų unikalus visame pasaulyje. „Lankiausi daugelyje šalių ir vietų, kuriose išgaunamas gintaras. Indonezijoje vietos gintaro kasyklos saugomos kulkosvaidžiais, Kolumbijoje šį verslą kontroliuoja mafija. Dominikoje turistams vos įžengus į gintaro kasyklas reikalaujama mokėti duoklę už tai, kad jie pateko į tas žemes. Taigi pasaulyje iki šiol nebuvo tokios praktikos, kad žmonėms organizuotai būtų rodomas gintaro kasimas“, – teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"