TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa tiesia oro kelią

2014 02 22 6:00
Nidos pakilimo takas nebus aptvertas jokiomis tvoromis net ir tada, kai juo naudosis orlaiviai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nuo šios vasaros gali būti pradėtas eksploatuoti vadinamasis Nidos oro uostas, tad kurortą vasarotojai pasiektų ir orlaiviais.

Iki pavasario pradžios turi būti iškirsti saugiai orlaivystei trukdantys medžiai Bulvikio rage. Šiuo metu darbai pačiame įkarštyje. Orlaiviams skirtas nusileidimo takas nebus aptvertas jokiomis tvoromis, todėl pilotams teks nuolat saugotis žvėrių. Neringos valdžios manymu, atgaivinta aviacijos aikštelė į neriją galėtų pritraukti dar daugiau turistų ir sumažinti automobilių srautą.

Pakeitė statusą

Dabar Nidos oro uostas formaliai registruotas kaip kilimo ir tūpimo takas, tačiau sovietmečiu jis turėjo mažo regioninio oro uosto statusą. Pakilimo takas, nutiestas 1967 metais, yra už trijų kilometrų į šiaurę nuo Nidos, Bulvikio rage, vadinamojoje Platumoje – plačiausioje Lietuvos teritorijoje esančioje Kuršių nerijos dalyje. Nuo 1970 iki 1975 metų iš Nidos tiesiai į Palangą, Kauną ir Vilnių reguliariai skraidė An-2 tipo lėktuvai.

Tačiau atkūrus nepriklausomybę Nidos oro uostu beveik nustota naudotis, o nuo 1999 metų jį uždrausta eksploatuoti dėl neatitikimo saugos reikalavimams, dėl aukštų medžių, augančių per arti kilimo ir tūpimo tako. Tiesa, 1998-aisiais į jo rekonstrukciją dar sugebėta investuoti 5,6 mln. litų.

Daug metų trukusių diskusijų ir nesutarimų priežastis buvo būtent medžiai. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos draudė liesti žaliąjį nerijos drabužį Bulvikio rage. O kai Kuršių nerijos nacionaliniam parkui (KNNP) vadovavo Aurelija Stancikienė, buvo mesta ir į vieversius panašių dirvoninių kalviukų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, korta. Esą kylantys ir besileidžiantys lėktuvai trukdys perėti šiems plačias miško aikšteles pamėgusiems paukščiams.

Vis dėlto šiemet pakilimo tako klausimas, regis, pajudėjo iš mirties taško. Pirmiausia imtasi šalinti visus orlaiviams kilti ir leistis trukdančius medžius.

Kirtimai – 20 hektarų

Veikiantis orlaivių pakilimo takas numatytas Neringos savivaldybės bendrajame plane. O KNNP miškotvarkos planuose įvardytus ir jau intensyviai atliekamus medžių šalinimo darbus galima pamatyti šiuo metu nuvykus į Bulvikio ragą. Anot KNNP direktorės Aušros Feser, ten atkuriamos natūralios pievos, palvė.

„Vykdomi kompleksiniai trijų rūšių kirtimai. 3,8 hektaro plote bus šalinamos tik paprastosios pušys, o kalnapušės paliekamos arba atsodinamos. Maždaug 10 hektarų plote bus šalinami tik tie medžiai, kurie aukštesni nei 10 metrų. 6 hektarų plote atliekamas valymas, plyni kirtimai. Iškirtus aukščiausius medžius bus sudarytos sąlygos kilti ir leistis orlaiviams“, - LŽ aiškino ji. Medžiai prie pakilimo tako šalinami specifiškai: visai šalia - žemesni, toliau – aukštesni, paskui - aukščiausi. Taip siekiama sudaryti saugias sąlygas pilotams naudotis pakilimo taku.

„XX amžiaus pradžios nuotraukose matyti, kad iš pietinės pusės Bulvikio rage ir marių pakrantėje bolavo kopos. Tad dabar atkuriame buvusį natūralų landšaftą. Darbai turėtų būti baigti iki kovo 1-osios“, - teigė parko vadovė. Paklausta apie drumsčiamą dirvoninių kalviukų ramybę, A.Feser patikino, kad šie paukščiai tikrai nebus ignoruojami.

„Triukšmo netrūksta ir dabar: atšilus orams tuo pakilimo taku jaunimas mėgsta važinėtis galingais motociklais, mašinomis, mariomis plaukia didžiulį triukšmą skleidžiantys kateriai. Tai jau veikia kalviukus, tad orlaiviai tikrai nėra lemiamas veiksnys vertinant šių retų paukščių gyvenimo sąlygas. Be to, jų perėjimo metu pakilimo taku būtų uždrausta naudotis“, - pasakojo KNNP direktorė. A.Feser pabrėžė, kad orlaiviai prie Nidos turėtų tik tūpti ir leistis, bet ne skraidyti virš poilsiaviečių ir drumsti vasarotojų ramybę.

Susidomėjo rusai

Apie Nidos pakilimo tako naudojimo galimybes diskutuota ir prieš keletą metų, kai Neringos savivaldybei vadovavo Antanas Vinkus. „Yra poreikis pasiekti Neringą nedideliais lėktuvais, tad šios diskusijos iškyla kasmet. Merija buvo skatinama ieškoti galimybių priimti sraigtasparniu į Nidą atskraidinamus turistus iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Naujų paslaugų atsiradimas tik padidintų Neringos, kaip kurorto, pridėtinę vertę, pritrauktų tam tikrą grupę turistų, mėgstančių būtent tokį keliavimo būdą, juolab kad jis vis labiau populiarėja“, - kalbėjo A.Vinkus.

Dabartinis Neringos meras Darius Jasaitis LŽ aiškino, kad minėto pakilimo tako negalima vadinti oro uostu. „Jei Registrų centre jis būtų įregistruotas kaip oro uostas, teritoriją reikėtų aptverti, įrengti švyturius, administracinius pastatus, skrydžių kontrolės postą, degalinę, angarą ir kita. Tai kainuotų milijonus. Todėl pasiekėme, kad pakilimo takas turėtų tik nusileidimo aikštelės statusą“, - sakė jis.

Anot mero, orlaivių pilotai, prieš leisdamiesi, turės apsukti ratą aplink pakilimo taką ir įsitikinti, kad ant jo ar šalia nėra laukinių žvėrių. „Taigi sprendimą dėl tūpimo teks priimti pačiam pilotui. Mes turime pasirūpinti, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai leistis ir kilti, o tam reikia iškirsti dalį medžių. Dėl pakilimo tako naudojimo jau kalbėjomės su civilinės aviacijos administracija, aviatorių klubais. Susidomėjimas yra, todėl ten galėtų būti įkurta ir sklandymo bazė, kokia nuo seno buvo šalia Nidos, tik pietinėje jos dalyje“, - dėstė D.Jasaitis. Meras viliasi, kad pakilimo taku bus galima pradėti naudotis jau nuo šios vasaros.

„Nida bus pasiekiama ne tik vandens keliu, nauja visuomeninio kelto linija, bet ir oru. Tikimės, kad tai dar labiau paskatins žmones vykti į neriją ne mašinomis, jas raginame palikti žemyne. O ar bus siūloma už pinigus paskraidyti virš Nidos, priklausys nuo aviatorių, nuo to, ar jie matys tokią galimybę ir ryšis plėtoti panoramines keliones orlaiviais“, - svarstė D.Jasaitis.

Šiuo metu kilimo ir tūpimo taku naudojasi pakrančių apsaugos sraigtasparnis, skirtas atvykstančioms Lietuvos ir užsienio delegacijoms skraidinti bei gelbėjimo tikslams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"