TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa valdžios buldozeriais netiki

Vyriausybės ryžtą nuo žemės paviršiaus nušluoti Kuršių nerijoje pažeidžiant įstatymus pastatytus objektus neringiškiai vadina politikavimu. Griovimo iniciatoriams jie siūlo skirti jėgas kilnesniems tikslams ir pirštais baksnoja į tikrai nelegalius statinius bei Neringą darkančius griuvėsius. 

Savaitės pradžioje Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad neteisėtos statybos Kuršių nerijoje nebus toleruojamos ir trys neteisėti statiniai turės būti nugriauti, kiti turės būti tobulinami, rekonstruojami. Turėtų būti griaunami Juodkrantėje, ant marių kranto stovintys viešbučiai ir restoranas, druskų sandėlis ir trys pastatai buvusioje Preilos automobilių stovėjimo aikštelėje. Kituose objektuose reikėtų pašalinti "smulkius" pažeidimus.

"Jeigu jie iki šiol negali nugriauti vienintelio Neringoje tikrai nelegalaus namuko, nesame tikri, ar sugebės nušluoti milijonus kainuojančius rūmus", - juokiasi neringiškiai. Įsiklausyti į šiuos žodžius verta ir todėl, kad buvusi viena didžiausių griovimo šalininkių, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė jau nėrė į krūmus. "VSTT nėra atsakinga už planavimo dokumentų rengimą, pastatų projektavimą, statybų priežiūrą ir nelegalių pastatų griovimą. Tai nėra mūsų tarnybos misija, tačiau dabar "visus arklius" kažkodėl verčia ant mūsų. Tačiau mes galime tik geranoriškai patarti, tai ir darėme. O statybų priežiūrą ir nelegalių statinių šalinimo procedūras vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI)", - atsakomybės kratosi R.Baškytė.

VTPSI atstovas spaudai Darius Babickas taip pat nesiryžo prognozuoti, kada Kuršių nerijoje suriaumos pirmieji buldozeriai. "Jei tų objektų, kuriuos numatyta griauti, savininkai patys neįvykdys šio reikalavimo, teks kreiptis į teismą. O teisinės procedūros paprastai užtrunka. Ką padarysi, juk gyvename teisinėje valstybėje. Teisinėmis spragomis naudojosi ir ponas Arvydas Lapinskas, nelegalaus statinio savininkas", - kalbėjo D.Babickas.

Pastatytas be projektų ir leidimų

Tai, kad buvusio dziudo imtynių trenerio A.Lapinsko sumanyta ir pastatyta poilsinė iš tiesų yra vienintelis nelegalus statinys visoje Kuršių nerijoje, pripažįsta ir neringiškiai, ir valstybės institucijos. Be jokių leidimų ir projektų unikalioje vietoje Nidoje, Skruzdynės gatvėje, šalia Thomo Manno namelio pradėjęs statybas treneris nepaiso jokių draudimų ir atvirai iš visų tyčiojasi. Žmonės mato, kaip į tuos nelegalius pastatus kviečiami poilsiautojai, jiems siūloma nakvynė su pusryčiais. Kalbama, kad tuos statinius ketinama parduoti užsieniečiams.

Neringiškiai piktinasi tokiu trenerio savavaliavimu. "Jo elgesio bei veikimo metodų nepateisinu ir netoleruoju. Visi mes piktinamės, o jam nors kuolą ant galvos tašyk, jis užsispyręs daro savo", - stebėjosi Nidos verslininkas Antanas Noreika.

Visi kiti statiniai, kuriuos taip karštai siūlo nugriauti ministrų kabinetas, lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje yra pastatyti gavus visu reikalingus leidimus, suderinti su visomis institucijomis ir net pripažinti tinkamais naudoti. Svarstoma, kiek milijonų kainuos tokių pastatų nugriovimas bei kiek dešimčių milijonų pareikalaus jų savininkai. Ar valstybės institucijos sugebės įvykdyti politikų nurodymą, jei iki šiol nesugebėta nugriauti A.Lapinsko namelio?

Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimą dėl trenerio pastatų nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo priėmė dar 2009 metų gegužės 25 dieną. Buvo išrinktas rangovas griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbams atlikti, net pasirašyta sutartis. Šių darbų vertė - 51,5 tūkst. litų, o lėšas tikėtasi išsireikalauti iš statybų šeimininko A.Lapinsko. 

Tačiau namelis tebestovi, o rangovai visai atsisakė atlikti prisiimtus įsipareigojimus. Mat skandalingasis treneris vis randa kokį nors motyvą atnaujinti procesą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad sustabdytų griovimo darbų vykdymą. 

A.Lapinskas nė neketina aiškintis dėl savo veiksmų ir mobiliuoju telefonu neatsiliepia.

Tegul pripažįsta klaidas

Vienas pirmųjų objektų, kuris pakliūtų po buldozerių vikšrais, yra Juodkrantėje - prie pat Kuršių marių stovintis restoranas ir du greta pastatyti poilsio nameliai. Pagal šiuo metu baigiamą derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planą, šioje vietoje naujų pastatų neturėtų likti.

Viename iš trijų pastatų įsikūrusio restorano direktorius Maksimas Vinogradovas grasinimų nugriauti šiuos statinius nekomentuoja. "Šia tema nekalbu. Mes tik nuomojamės patalpas, jų savininkai yra kiti, bet jų negaliu atskleisti", - nekalbus buvo verslininkas.

Užtat greta restorano esančiame pastate poilsio apartamentus įsigijęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Romualdas Ginevičius piktinosi, kad politikai paprastų piliečių sąskaita nori padaryti politinį šou. "Šie pastatai atsirado turint visus reikiamus leidimus. Jie net buvo pripažinti tinkamais naudoti. O dabar atpirkimo ožiais nori paversti juos įsigijusiuosius", - piktinosi profesorius, atskleidęs, kad jis šią nuosavybę įsigijo iš trečių rankų.

Profesorių taip pat stebina ir teisinė šios problemos pusė. "Juk sandorius tvirtino notarai, valstybės įgalioti asmenys. Jie privalėjo patikrinti, ar šis nekilnojamasis turtas pastatytas teisėtai. Jeigu jiems nekilo jokių abejonių, kodėl dabar tvirtinama, kad statybos buvo neteisėtos?" - stebėjosi R.Ginevičius.

Jo teigimu, išduodant leidimus ar kitaip kontroliuojant šias statybas dalyvavo net 12 valstybės institucijų, o tiek pareigūnų būtų sunku papirkti. Todėl galima manyti, kad jie tai darė įsitikinę savo teisumu. Profesoriaus manymu, Vyriausybė galėtų pademonstruoti išmintį ir pripažinti savo klaidą. "Būtų teisingiausia, jei valstybė pripažintų savo kaltę, užbrėžtų raudoną liniją ir pamirštų šį klausimą. Juk Lietuva nėra labai turtinga, kad galėtų skirti dešimtis milijonų litų ne tik nuostoliams atlyginti, bet ir moralinei žalai kompensuoti", - išeitį siūlė R.Ginevičius.

Sandėlis reikalingas

Šiaurinėje Gintaro įlankos dalyje, Juodkrantėje, stovintį druskos sandėlį R.Baškytė siūlo arba visiškai nugriauti, arba perkelti į kitą vietą. Šioje vietoje, anot VSTT vadovės, turi būti įrengta aikštelė masiniams žmonių pasilinksminimams. Architektai šaiposi iš tokio pasiūlymo. 

"Tikrasis visuomenės interesas yra saugūs keliai, tad ir toks sandėlis būtinas. Todėl neturi būti dangstomasi skambiomis frazėmis, juolab kad istoriškai šioje teritorijoje stovėjo net trys sandėliai", - kalbėjo architektas Alvydas Mituza.

Valstybės įmonei "Klaipėdos regiono keliai" priklausantis statinys, jos atstovų tvirtinimu, yra būtinas eismo saugumui Kuršių nerijoje užtikrinti. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Petro Kaučiko, jis nemato jokios kitos alternatyvos, tik palikti sandėlį ramybėje. "Šiuo metu mūsų byla dar yra teismuose. Manau, mums pavyks įrodyti, kad esame teisūs. Mat jokioje kitoje vietoje to sandėlio pastatyti nepavyktų", - LŽ aiškino P.Kaučikas.

Kam leido statyti?

Sovietmečiu Preiloje veikusioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastatyti trys neįprastos architektūros pastatai, vietos gyventojų vadinami vaiduokliais, taip pat turėtų būti nugriauti. Pagal KNNP tvarkymo planą, čia turėtų būti atkurta automobilių stovėjimo aikštelė arba įrengtas sporto aikštynas. "Tačiau koks poilsiautojas šiais laikais savo automobilį laikytų kur nors miške?" - nelogišku siūlymu stebisi preiliškiai.

Nidoje paveldo sergėtojams labiausiai kliūva netoli marių, senamiestyje rekonstruoto restorano pastatas. R.Baškytė reikalauja nugriauti jungtį tarp pagrindinio ir pagalbinio pastatų bei kiemą dengiantį stiklinį paviljoną.

Pastato savininką Romą Kvaselį tokia ateitis papiktino. "Absurdas, iškart reikėjo neleisti statyti, o ne reikalauti griauti, kai viskas pastatyta. Juk viskas atlikta pagal detalųjį planą. Ne tik visos institucijos suderino, bet ir bankas kreditus suteikė. To nebūtų daręs, jei būtų kilusi nors menkiausia abejonė", - karščiavosi verslininkas. 

Jis tvirtino sprendime griauti nematąs jokios logikos. "Kokią žalą daro atnaujinti statiniai? Kam niokoti tuos objektus, kurie Neringai sukuria pridėtinę vertę? Tegu sutvarko šiukšlynus, kurių pilna Kuršių nerijoje", - pyko R.Kvaselis.

Jo manymu, jei galiausiai išsipildytų juodžiausias scenarijus ir statiniai būtų nugriauti, reikėtų visą statybų dokumentaciją perduoti prokuratūrai. "Tegu papurto tuos valdininkus, kurie davė leidimus, derino projektus", - aiškino verslininkas.

Sukelia grėsmę

Aplinkosaugininkai ir paveldo sergėtojai argumentuoja, esą nenugriovus "grėsmę keliančių" pastatų Kuršių nerijai gresia patekti į Pavojuje esančių pasaulio paveldo objektų sąrašą.

UNESCO nacionalinės komisijos generalinė sekretorė Gintarė Tamašauskaitė sunkiai galėjo rasti paaiškinimų, kokią grėsmę Kuršių nerijai gali kelti keli nauji pastatai. "Tai labiau specialistų kompetencijos klausimas", - išsisukinėjo G.Tamašauskaitė.

Tačiau UNESCO nacionalinės komisijos pirmininkas Romas Pakalnis tvirtino, kad pavojus kyla tuomet, kai niokojamas kultūrinis kraštovaizdis, prarandamas išskirtinumas ir autentiškumas. "Aišku, jei tie keli pastatai liks stovėti, pasaulio pabaigos nebus. Tačiau UNESCO ekspertai vertins, ar šie objektai nepablogino kraštovaizdžio būklės, palyginti su ta, kai Kuršių nerija buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Jie stebės, ką mes stipriname - kultūrinę apsaugą ar netvarkingą naudojimą", - aiškino R.Pakalnis.

Pagrindiniu dokumentu, leidžiančiu palyginti, kaip Lietuva laikosi savo įsipareigojimų, anot R.Pakalnio, yra daugelio architektų kritikuojama 1994 metų Kuršių nerijos planavimo schema. Pasak pašnekovo, jei būtų nustatyta, kad Lietuva nesilaiko savo pačios patvirtintų dokumentų, Kuršių nerijai būtų sunku išlikti Pasaulio paveldo sąraše.

Šiurpūs griuvėsiai

Kuršių nerijos gyventojai stebisi neadekvačiu sostinės valdininkų noru draudimais reguliuoti šio krašto žmonių gyvenimą. "Didžiausia klaida buvo padaryta prieš du dešimtmečius, kai buvo privatizuoti ne tik žinybiniai poilsio namai, bet ir įvairūs sandėliai, pirtys ir valgyklos. Vieniems pavyko tuos pastatus išsaugoti ir rekonstruoti, kiti juos pertvarkė. Tačiau buvo ir tokių, kurie senus pastatus paliko likimo ir gamtos malonei, tad dabar valdo nekilnojamąjį turtą, su kuriuo nieko negali daryti", - pasakojo Nidos verslininkė Irma Baltrušaitienė.

Nidos gyvenvietėse iki šiol liko sovietmetį menančių griuvėsių, kurių negalima nei atstatyti, nei jų vietoje statyti ką nors nauja. "Žmonės apsigavo. Vieni privatizavo sandėlius, kuriuose tuo metu žvejai laikydavo tinklus. Dabar žvejybos verslas merdi, todėl šiam tikslui nebereikalingi ir pastatai. O perstatyti ir pritaikyti jų kitai veiklai negalima, nes to nenumatyta planuose", - dėstė I.Baltrušaitienė.

Vienas tokių objektų - kareivinių ir valgyklos pastatai Juodkrantės miške. Pagal visus planus šiuos statinius reikia nugriauti, tačiau jų savininkė UAB "Kristiana" laikosi kitos nuomonės.

Jono kalno, kur įrengta medinių skulptūrų ekspozicija, papėdėje riogso sovietinės kavinės griuvėsiai, Nidoje greta centrinio paplūdimio - neveikianti 400 vietų valgykla, panaši valgykla yra ir Smiltynėje. Juodkrantėje jau kelerius metus šiurpina sudegę poilsio namai. Tačiau nė vienas išvardytų objektų Kuršių nerijai nekelia jokios grėsmės, o UNESCO komisija bei VSTT vaizduoja, kad šių vaiduoklių nėra.

"Verčiau saugomų teritorijų atstovai rūpintųsi šių griuvėsių, o ne jau įrengtų ir leidimais patvirtintų pastatų likvidavimu", - svarsto neringiškiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"