TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringai gresia investicijų boikotas

2016 01 28 6:00
Anot prokurorų, rekonstruojant šiuos pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas. LŽ archyvo nuotrauka

Teismų sprendimai ir toliau purto Neringą: šįkart nurodyta nugriauti turizmo paslaugų komplekso „Nidos seklyčia“ pastatus.

Prieš tai verslininkai buvo priversti su žeme sulyginti žuvų restoraną Juodkrantėje, o tai mokesčių mokėtojams jau atsiėjo 1,3 mln. eurų. „Teisingumo ministerija pervedė tuos pinigus. Dabar, kai yra nurodymas nugriauti „Nidos seklyčią“, istorija gali kartotis: žmonės iš valstybės per teismus išsireikalaus piniginę kompensaciją. Neringoje Temidės kirčiai gali paliesti dar ne vieną esą nelegaliai pastatytą pastatą. Ši situacija yra labai grėsminga, nes verslininkai jau atsisako investuoti, kelti koją į Kuršių neriją“, – LŽ pripažino Neringos meras Darius Jasaitis.

Savivaldybė, patvirtinusi strateginį turizmo planą, akcentuoja, kad kurorte reikia gerinti ir plėsti apgyvendinimo paslaugas. Tačiau dabar, kai nurodoma griauti vis daugiau objektų, apie naujus viešbučius esą kalbėti jau neverta.

Griaus ir vėl statys

Kompleksas „Nidos seklyčia“ pastatytas pietinėje Nidos dalyje, prie pat UNESCO pasaulio paveldo ženklo. Per metus jo statinių turės nebelikti. „Nidos seklyčią“ valdanti bendrovė „Robala“ turės nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus ir stoginę. Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmetęs įmonės ir Neringos savivaldybės skundus.

Visos bėdos kilo dėl 2004 metais atliktos komplekso rekonstrukcijos. „Statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje“, – rašoma neseniai priimtoje teismo nutartyje.

Darius Jasaitis: "Teisingumo ministerija jau pervedė 1,3 mln. eurų už Judkrantėje stovėjusį žuvų restoraną. Dabar, kai yra nurodymas nugriauti „Nidos seklyčią“, istorija gali kartotis."Alinos Ožič nuotrauka

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. O 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, plotį, tiek į aukštį. Taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais. Tokie statiniai, teismo nuomone, nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

Pasak D. Jasaičio, teismo sprendime nurodyta „atstatyti 2003 metų būvį“, o tai reiškia, kad privaloma viską nugriauti ir atstatyti namą, koks ten buvo anksčiau.

Nuo 2011 metų vienintelė „Robalos“ akcininkė yra bendrovė „Baltic Research“, o šios didžiausia akcininkė – Vokietijos kompanija „Abag Aktienmartk Beteiligungs“, valdanti 60,9 proc. akcijų.

Žala bus didesnė

„Nidos seklyčios“ atvejis gali būti dar sudėtingesnis nei restorano Juodkrantėje istorija. „Todėl, kad dėl augančių pušų ir baimės pakenkti gamtinei aplinkai kompleksą Nidoje gali tekti demontuoti rankomis, o ne statybine technika. Juodkrantėje buvo paprasčiau, nes restoranas stovėjo pamaryje, plynoje vietoje. Taigi pastatų Nidoje griovimas bus brangesnis, be to, reikės atstatyti tokį namą, koks buvo iki rekonstrukcijos, o tai – dvigubos išlaidos“, – skaičiavo D. Jasaitis.

Neringos mero teigimu, dabartiniai objekto savininkai patyrė šoką sužinoję, kad Lietuvos teismai liepė sunaikinti jų įsigytą turtą. „Jie net norėjo kreiptis į Strasbūrą. Tačiau to padaryti negalės, nes žalą patirs ne fizinis asmuo, o akcinė bendrovė. Kai pastatas bus nugriautas, pastatytas naujas, savininkai galės reikalauti iš pardavėjų (kaip minėta, savininkai pasikeitė 2011 metais) atlyginti patirtą žalą. Tačiau pastato pardavėjai, net neabejoju, dėl valdininkų klaidos vėl kreipsis į teismą, kad žala būtų atlyginta, ir vėl kompensacijas teks mokėti mokesčių mokėtojams, kaip ir Neringos atveju“, – teigė D. Jasaitis.

Jis taip pat užsiminė, jog Neringos valdžia dėl Juodkrantės restorano griovimo nesutinka mokėti pusę sumos kartu su Teisingumo ministerija. „Todėl, kad iš septynių parašų dėl statybų leidimo ir kitų reikiamų dokumentų tik vieną padėjo Neringos valdininkas. Viskas buvo suderinta, tai kaip mes galėjome nepasirašyti? Deramės su ministerija, kad Neringa kompensuotų 25 proc. visos sumos“, – aiškino politikas. Jis neabejojo, kad tokių atvejų daugės, nes teismuose nagrinėjami ir kitų statinių legalumo klausimai.

„Reikia imtis tų, kurie rodo iniciatyvą griauti ir neleidžia pakeisti Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas“, – įsitikinęs Neringos meras. Esą priešingu atveju Kuršių nerijoje bus nugriauta daugybė gražių pastatų vien dėl to, kad nesugebama atlikti elementarių biurokratinių procedūrų. „Nors visos institucijos buvo suderinusios statybas, jos prieštaravo parko generaliniam planui. Tai gal keiskime jį taip, kad būtų galima pasirašyti taikos sutartis ir nereikėtų nieko griauti. Juk tie žmonės, kurie statė ir kurie pirko pastatus, gavo visus valstybės tarnautojų parašus“, – pabrėžė meras.

Baiminasi sąstingio

Neringos meras dėl prastėjančio investicijų mikroklimato įžvelgė ir strateginių grėsmių. „Po tokių atvejų kaip Juodkrantėje ir Nidoje verslininkai nebenorės ką nors statyti Neringoje. Juk jie nėra tikri, ar pastatyto naujo viešbučio, poilsinės, restorano po kokių dešimties metų nereikės griauti, o vėliau bylinėtis su valstybe dėl jos pačios priimtų klaidingų sprendimų. Tai labai bloga tendencija“, – pripažino D. Jasaitis. Esą po teismo verdikto dėl „Nidos seklyčios“ keli investuotojai jau teiravosi, kas dedasi Neringoje. „Jie atvirai prabilo apie svarstymus pasitraukti, o tai kurortui gresia sąstingiu. Jau nekalbant apie tai, kad pati Neringos savivaldybė gali tapti prasiskolinusi dėl žalos atlyginimo“, – svarstė meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"