TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringai peršamas tik sąstingis

2011 11 24 9:00

Jei būtų patvirtintas toks Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planas, kokį visuomenei pristatė jo užsakovai, Neringą jau kelerius metus kaustantis sąstingis tęstųsi net keletą dešimtmečių.

Dalies architektų manymu, naujajame KNNP tvarkymo plane, iš kurio tikėtasi plėtros Neringoje perspektyvų, nematyti jokių naujovių. Dokumento pristatyme dalyvavęs architektas Alvydas Mituza neslėpė pasipiktinimo. "Manau, kad šiuo planu norima tik pridengti esamas bėdas ir neketinama žengti į priekį", - pareiškė jis.

Plane nenumatyta galimybė rekonstruoti kelią Smiltynė-Nida, bet reikalaujama nugriauti keliui prižiūrėti būtiną druskos sandėlį Juodkrantėje. Nesvarstyta tilto per Kuršių marias perspektyva, atmestas siūlymas įrengti kalnų slidinėjimo trasas, apie naujas statybas apskritai neužsimenama, užtat raginama panaikinti Juodkrantėje esančią Raganų kalno skulptūrų ekspoziciją.

Neringai reikalingas?

Tačiau plano užsakovės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), vadovė Rūta Baškytė aiškina, kad šis planas yra labiau reikalingas vietos žmonėms nei VSTT. "Mes būtume galėję toliau vadovautis 1994 metais patvirtinta planavimo schema. Tačiau einame į priekį. Todėl mūsų parengtas planas ir Neringos savivaldybės bendrasis planas jau yra kone identiški, juose beveik nebeliko radikalių prieštaravimų", - LŽ tikino R.Baškytė.

Nepaisydamas diplomatinių R.Baškytės ir UNESCO nacionalinės komisijos generalinės sekretorės Gintarės Tamašauskaitės kalbų, neringiškių interesus karštai gynė Neringos meras Antanas Vinkus. Į nuolat kartojamus argumentus, kad Kuršių nerija gali būti išbraukta iš Pasaulio paveldo sąrašo, jei nepaisys UNESCO rekomendacijų, kurorto vadovas atsakė: "Ne tik mums yra garbė būti tame sąraše, bet ir UNESCO turi didžiuotis, kad sutikome jame būti."

Eismo saugumo negarantuotų

Ir architektą A.Mituzą, ir profesorių Vilių Kavaliauską suglumino KNNP tvarkymo plane įrašyta nuostata nugriauti greta Gintaro įlankos pastatytą druskos, kuri naudojama keliams barstyti žiemą, sandėlį. "Prisidengiama nežinia kokiu mistiniu visuomenės interesu, tačiau tikrasis visuomenės interesas - saugūs keliai. Todėl neturi būti dangstomasi skambiomis frazėmis, juolab kad istoriškai šioje teritorijoje stovėjo net trys sandėliai", - kalbėjo A.Mituza.

Jam pritarė ir profesorius V.Kavaliauskas, priminęs, kad sandėliai čia buvo pirmieji statiniai.

Valstybės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" generalinis direktorius Petras Kaučikas net pagrasino "atiduosiąs" respublikinės reikšmės kelią Smiltynė-Nida Klaipėdos ir Neringos savivaldybėms. "Negalime žiemą siųsti smėlio ir druskos barstytuvų iš uostamiesčio. Jie visą parą turi budėti pačioje Kuršių nerijoje. Kitaip negalėsime garantuoti eismo saugumo", - pareiškė P.Kaučikas. Į R.Baškytės siūlymą sandėlį statyti kitoje vietoje jis replikavo, esą toks procesas truktų 5-6 metus.

Gins Raganų kalną

Audringos neringiškių reakcijos sulaukė siūlymas panaikinti Juodkrantėje, ant Raganų kalno, esančią medinių skulptūrų ekspoziciją arba ją perkelti į kitą vietą. Anot R.Baškytės, tikrasis Raganų kalnas yra šiaurinėje Juodkrantės dalyje, o šis turėtų būti vadinamas Jono kalnu. Esą tokiu veiksmu būtų atkurta istorinė tiesa.

Tačiau meras A.Vinkus šiai iniciatyvai paprieštaravo. "Neleisime naikinti Raganų kalno. Gal galėtume grąžinti senąjį pavadinimą, tačiau čia jau istoriškai susiformavo turistų srautai, su tomis skulptūromis užaugo ištisos vaikų kartos, todėl su tokiu siūlymu nesutiksime", - žadėjo meras.

Kas atlygins?

Plano rengėjai sulaukė ir paprastų žmonių, įsigijusių būstus vadinamuosiuose probleminiuose pastatuose, kuriuos plano rengėjai rekomenduoja šluoti nuo žemės paviršiaus, klausimų. Svarbiausias jų - kas turėtų atlyginti dėl griovimo atsirasiančią materialinę žalą?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Romualdas Ginevičius, įsigijęs patalpas Juodkrantėje, pirkdamas šį būstą nežinojo, kad jo statytojai kažką pažeidė. "Aš - teisėtas įgijėjas. Tikrai nesu atsakingas už statytojų padarytas klaidas, jei tokių ir buvo. Kas atlygins man materialinę ir moralinę žalą?" - klausė vilnietis. R.Baškytė tegalėjo paaiškinti, kad visus tokius atvejus turėtų nagrinėti Vyriausybės sudaryta speciali darbo grupė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"