TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringiškių galvos skausmas – butus nusipirkę, bet juose negyvenantys kaimynai

Neringos merijos nuotrauka

Nekilnojamąjį turtą Neringoje įsigiję, bet gyvenantys didmiesčiuose žmonės kelia nemažą galvos skausmą Neringos gyventojams. Pastarieji teigia šąlantys dėl kaimynų nešildomų butų ir mokantys dideles sąskaitas už komunalines paslaugas.

Savivaldybė teigia neturinti galių priversti žmones šildyti negyvenamus namus ar butus, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Nidoje gyvenanti Rita sako, kad kantrybė išseko. Šią žiemą jos šeimai teko gerokai pašalti, nors troboje kūrenamas ir židinys, ir krosnis. 

„Šita sienos pusė būna pas mane ledu apėjusi. Iš jo pusės eina šaltis, iš mano – karštis ir va čia susidaro ledas“, – pasakojo Rita Eičinienė.

Moters bėdos prasidėjo, kai pusę namo prieš du dešimtmečius nusipirkęs ir prieš penkerius metus remontą pradėjęs Vilniuje gyvenantis verslininkas jo niekaip nebaigia.

„Išgriovė visas sienas, neapšildė iš mano pusės, o siena vidinė, ir pradėjo šaltis eiti. Vienerius metus prašiau, antrus metus prašiau, jau trečius metus prašau. Man ir malkų daugiau sukūrenti, ir elektros daugiau sudeginti reikia. O jis tik žada padaryti, bet nieko nedaro“, – skundėsi nidiškė.

Seniūnaitis sako, kad su panašiomis problemomis susiduria ne vienas Neringos gyventojas. Iš daugiau kaip keturių tūkstančių gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, realiai Neringoje gyvena tik kiek daugiau nei pusė.

„Daugelis, kurie nusipirkę čia nekilnojamojo turto, butus daugiabučiuose ar atskirai tokiuose namuose, vasarą gyvena savaitę ar dvi, o žiemą palieka likimo valiai. Yra daugiabučiuose pastogėje butus išsipirkę. Ten ir prisninga, ir prilyja, o niekas netvarko. Dėl to kenčia apatinių butų gyventojai“, – tvirtina seniūnaitis Regimantas Drungilas.

Dalis vietos gyventojų ne tik šąla dėl turtingų kaimynų, gyvenančių kitur, ir Neringoje nešildomų butų, bet jiems tenka mokėti ir didesnius vandens bei kitus mokesčius.

Tuo metu Neringos meras sako, kad esą įsigijusieji nekilnojamojo turto ir čia deklaravusieji gyvenamąją vietą gelbsti puoselėjant miestą. 15 proc. pajamų mokesčio nuo tokių asmenų keliauja į  Neringos biudžetą.

„Nemanau, kad savivaldybė turi tokius svertus priversti žmogų didesnę ar mažesnę kambario temperatūrą laikyti. Ypač dabar, pakilus šildymo kainoms, visi skatinami įsigyti savo apskaitos reguliavimo prietaisus, kurie leidžia primažinti ar padidinti šildymą kambariuose. Tai netgi žmogus, gaunantis mažiau pajamų, gali prisisukęs šalčiau gyventi, šilčiau apsirengęs“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.

Meras sako, kad neringiškiams pagelbėti galėtų nebent įstatymo pataisos, nurodančios, kokią temperatūrą privalu palaikyti bute, jei jame ir negyvenama. Dabar pagal higienos normas nustatyta, kad tik butuose, kuriuose negalima patiems reguliuoti šildymo, turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių temperatūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"