Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringiškius puola alkanos varnos

 
2015 04 14 6:00
Kuršių nerijoje varnos jau atiminėja maistą tiesiog gyventojams iš rankų.
Kuršių nerijoje varnos jau atiminėja maistą tiesiog gyventojams iš rankų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kuršių nerijos gyventojai juokauja, kad į pusiasalį galima būtų kviesti kinematografus ir siūlyti jiems filmuoti legendinės Alfredo Hitchcocko juostos „Paukščiai“ tęsinį. Mat Neringos merija išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigia, kad Nidoje varnos pradėjo medžioti net prekybos centro slenkstį peržengusius pirkėjus.

„Ne viena kolegė skundėsi, kad varnos tyko iš parduotuvės išeinančių žmonių. Paukščiai tiesiog iš rankų išplėšia ledus ar traškučių pakelį ir nuskrenda. Taip ir nelaimės galime sulaukti, ypač kai jų atakos objektas yra mūsų mažieji. Tačiau dėl suįžūlėjusių ir drąsių varnų kalti patys žmonės, pirmiausia – vietiniai“, - LŽ sakė Neringos merijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kolokšanskis.

Jis savo akimis yra matęs, kaip Nidos centre žmonės pro namų langus į kiemus pila košes, grūdus ir maitina pilkąsias skrajūnes.

„Žvejai, išvalę žuvis, dažnai atliekas palieka lauke. Arba išpila pilną žvynų vandenį kur nors po obelimi. Užuodusios kvapą suskrenda varnos, ateina šernai. Maitina varnas Kuršių marių promenadoje ir turistai, todėl šių paukščių pastaruoju metu Kuršių nerijoje labai padaugėjo. Ir tai nėra gerai“, - teigė specialistas.

Pilkosios varnos yra visaėdžiai paukščiai, kurie gaudo jaunus kiškučius, voveriukus, kitų paukščių jauniklius. Leidus itin išplisti varnų populiacijai Kuršių nerijoje gali būti sutrikdyta natūrali gamtinė pusiausvyra.

„Pajutusios, kad maisto nepristigs, varnos dauginasi nenatūraliai dideliais tempais. Taip galime sulaukti laikų, kai gyvenvietėse nebeliks paukščių giesmininkų, voveraičių, gatvėje ramiai nebevalgysime ledų, bandelių, visos atliekos iš šiukšlių dėžių atsidurs ant žemės. Kad taip neatsitiktų, nesikiškime į natūralius gamtos procesus - nesudarykime išskirtinių sąlygų vienai rūšiai pasmerkdami kelias kitas, tegul kiekvienas padaras gyvena savo jam skirtą gyvenimą“, - teigė V. Kolokšanskis.

Jis patikino, kad šaudyti varnų gyvenvietės teritorijoje negalima, neketinama ir ardyti jų lizdų. Mat varnos, kitaip nei kovarniai, neperi didelėmis kolonijomis, jų gūžtos būna aukštai medžiuose ir po vieną, tad lizdų šalinimas būtų labai komplikuotas.

Vis dėlto senieji neringiškiai, prieškariu gyvenę kuršininkai tikrai žinotų, ką daryti su įžūliomis varnomis: jos atsidurtų virimo puoduose. Kuršių nerijos gyventojai garsėjo kaip dideli varnienos gurmanai, jie gaudydavo pilkuosius plunksnuočius per rudens ir pavasario migracijas specialiais tinkliniais spąstais. Prieš tai tekdavo namie užsiauginti varnas viliokes, kurios būdavo pririšamos prie kuoliukų ir garsiai karksėdamos viliodavo nutūpti greta kitas gentaines. Kaip masalą naudodavo žuvis arba degtinėje mirkytus grūdus. Per dieną įgudęs varnų gaudytojas sumedžiodavo mažiausiai 100 paukščių.

Varnų pūkus naudodavo pagalvėms, čiužiniams prikimšti, o mėsą virdavo, troškindavo, sūdydavo. Anuometiniame Mėmelyje varniena būdavo įtraukta net į gurmaniškų restoranų meniu. Išdarinėtas varnas pardavinėdavo ir turguje: klaipėdiečiai jas vadindavo „bulundėliais“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"