TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringoje investuotojams sužibo viltis

2013 10 18 6:00
Neringos svečiai iki šiol mato sovietinio žuvininkystės ūkio sandėlių liekanas. LŽ archyvo nuotrauka

Šešerius metus leidimo statyti aukšto lygio viešbutį vietoj suklypusių sovietinio žuvininkystės ūkio sandėlių siekiantis verslininkas Gintas Bertašius teigia pagaliau įžvelgiantis teigiamų poslinkių. „Šiandien jau negaliu sakyti, kad su teritorijų apsaugos specialistais Neringoje neįmanoma bendradarbiauti“, - tvirtino jis.

Dar 2007-aisiais apleistą sovietinio žuvininkystės ūkio gamybos bazę, įsikūrusią vienoje gražiausių Nidos vietų, įsigijęs Šveicarijoje gyvenantis investicijų pritraukimo ir valdymo bendrovės „Agus Group“ direktorius, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino kantone G.Bertašius iki šiol laukia leidimo įgyvendinti seniai sumanytą projektą. Kai jis būtų baigtas, prie Kuršių marių iškiltų keturių žvaigždučių viešbutis su restoranu, konferencijų salėmis, parduotuvėmis, nedideliu SPA centru. Deja, investicinis planas ne vienus metus strigo dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų. „Šiandien belieka sulaukti paskutinio reglamentuojančio dokumento patvirtinimo. Manau, pagaliau čia susikaupė tiek kritinių dalykų, kad visi suvokė: jei nesiimsime veiksmų, padarysime Neringoje nusikaltimą“, - kalbėjo leidimų pradėti darbus besitikintis verslininkas.

Neringos meras Darius Jasaitis taip pat neslėpė laukiantis, kada bus įgyvendintas ir šis, ir kiti Kuršių nerijos patrauklumą didinantys projektai. „Mes „už“ visomis rankomis. Net nuėjęs į bažnyčią pasimeldžiu, kad tik šie Šveicarijos investuotojai nepabėgtų iš Nidos“, - LŽ prisipažino politikas.

Projektas pajudėjo

Investicijas Neringoje planuojantis Šveicarijos verslininkas tikino suprantantis, kad nė vieno didelio projekto per trumpą laiką įgyvendinti neįmanoma. Juo labiau – Kuršių nerijoje, kur galioja ne tik vietiniai, bet ir UNESCO, 2000-aisiais įtraukusios šią teritoriją į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą, reikalavimai. „Kai sumaniau apleistoje teritorijoje statyti viešbutį, pats blogiausias laikotarpis buvo iki 2011 metų, kol pasikeitė Neringos meras. Tada buvo visiška stagnacija ir interesų karai. Dabar procesas juda“, - sakė G.Bertašius.

Verslininkas G.Bertašius nepriekaištauja jo projektą lėtai tvirtinantiems pareigūnams: esą tokio masto idėjos per kelias dienas niekur neįgyvendinamos. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dar 2011 metų vasarą verslininkas žiniasklaidai pasakojo išgirdęs jį nustebinusį Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimą: įsigytoje teritorijoje, kur planuotas viešbutis, atkurti buvusią erdvę tarp žvejų uosto ir Naglių gatvės, t. y. rekonstruoti apleistus sovietinio žuvininkystės ūkio pastatus. Šiuose statiniuose, iškilusiuose 1948-aisiais, anksčiau veikė žvejų kolūkio „Pograničnik“, vėliau pervadinto „Pasieniečiu“, gamybos cechai, sandėliai. Paveldo saugotojų, kuriuos tada rėmė ir kitos už Kuršių nerijos priežiūrą atsakingos institucijos, pretenzijos buvo grindžiamos tuo metu galiojusia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta nepriklausomybės pradžioje, nors tarnybų specialistai sutiko, jog taikomas dokumentas – pasenęs ir nebeatitinka laikotarpio.

„Šiandien pagrindinis pasiekimas, kad daugelis reglamentuojančių dokumentų jau patvirtinti. Neringos miestas turi naują generalinį planą, naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo schemą. Beliko patvirtinti Nidos centrinės dalies koncepciją. Vyksta dialogas su šio plano rengėja – bendrove „Urbanistika“. Regis, konfrontacijos taip pat nėra. Žinoma, negaliu sakyti, kad mes ateiname, ir durys iš karto atsiveria. Tenka labai daug argumentuoti. Mes savo ruožtu siekdami bendro tikslo taip pat darome projekte įvairių pataisų, korekcijų", - kalbėdamas su LŽ neslėpė optimizmo G.Bertašius.

Siūlo neieškoti kaltų

Verslininko teigimu, neviltį kėlusi situacija Neringoje kardinaliai pasikeitė 2011-aisiais, kai meru tapo dabartinis premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus. „Jis sugebėjo padaryti esminį dalyką, kokio Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) dažnai trūksta: susodinti absoliučiai priešingų nuomonių besilaikančius žmones – Kultūros paveldo departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovus - prie vieno stalo. Juk puikiai žinome: jei kalbėsime apie bet kokį projektą Neringoje, rasime užprogramuotą problemą. A.Vinkus suteikė pirmą stiprų impulsą, kad situacija keistųsi“, - aiškino G.Bertašius.

Pasak verslininko, kad situacija pagerėtų, daug įtakos turėjo ir tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės 2011-ųjų liepą surengtas išvažiuojamasis posėdis pajūryje. Netrukus po jo sulaukta Neringos miesto tarybos ir atsakingų valstybės departamentų pritarimo siūlomai teritorijos plėtros idėjai. Dar vienu pozityviu dalyku investuotojas laiko Vyriausybės darbų tęstinumą - nors valdžia prieš metus pasikeitė, požiūris, jog Nidai reikia permainų, nepakito. „Vadinasi, yra tikimybė, kad jau kitais metais galėsime pradėti rengti suplanuoto objekto techninį projektą. Jeigu jį patvirtinsime per metus, 2015-ieji galėtų tapti darbų pradžia“, - dalijosi planais G.Bertašius.

Verslininkas per pastaruosius kelerius metus įsitikino: teigti, kaip kartais bandoma, jog dėl vieno ar kito trukdžio įgyvendinti planus kaltas vienas konkretus prieštaraujantis specialistas, tvirtinti, kad būtent tas žmogus kaltas dėl visų Nidos problemų, būtų neteisinga. „Ši problema - kompleksinė. Tik diskutuojant galima pasiekti sprendimus. 2011 metais tikrai buvau supykęs. Tada nemačiau jokios šviesos. Dabar atsirado viltis. Nesu nusiteikęs prieš sprendimus priimančias institucijas, nes jos jau prieš dvejus metus pritarė mūsų siūlymui. Svarbu, kad dabar neatsirastų pseudospecialistų, gal net neišmanančių reglamento, bet tvirtinančių, jog yra labai dideli Lietuvos patriotai, ir dėl to stabdančių plėtrą“, - nuogąstavo G.Bertašius.

Prieštaravimų negirdėti

Buvęs premjeras A.Kubilius, kalbėdamas su LŽ, sakė nebeprisimenantis prieš dvejus metus vykusio išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio detalių, tačiau tikino galintis patvirtinti, kad tuo metu buvo sprendžiami labai konkretūs klausimai, susiję ir su problemomis, kylančiomis bandant įgyvendinti naujus projektus pajūryje, ypač Palangoje bei Neringoje. Ten kartais neracionaliai ir neprotingai, remiantis nepagrįstais reikalavimais, buvo stabdomos investicijos.

„Vienas per tuometinį Vyriausybės posėdį pajūryje svarstytų klausimų buvo apleistos buvusios žuvininkystės įmonės teritorijos sutvarkymas. Tuo metu klaidingai buvo skelbiama, kad mes darome kliūtis projektui. Iš tiesų tuo metu teigėme, jog Nida, kaip Kuršių nerijos gyvenvietė, yra kultūros vertybių registre, bet tokie statiniai – seni sandėliukai – tikrai nėra saugomi. Buvo nesusipratimų lavina, bet po Vyriausybės posėdžio ieškojome įvairiausių variantų, palaikydami būtent tą idėją, kad Nidoje turi atsirasti viešbutis, galintis pratęsti Nerijoje paslaugų sezoniškumą“, - LŽ aiškino ir KPD vadovė Diana Varnaitė.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos viršininkė Rūta Baškytė irgi tikino nematanti kliūčių plėtoti prieš šešerius metus pristatytą projektą. „Mes jau seniai radome abiem šalims priimtinus sprendimus. Kartais viešumoje vis dar pasirodanti informacija, kad stabdome šį projektą, man atrodo labai keistai. Galiu pasakyti: jeigu visi verslininkai būtų tokio intelekto ir kultūros lygio kaip projektą pristatęs G.Bertašius, problemų apskritai kiltų gal penkis kartus mažiau“, - svarstė pareigūnė.

Nida laukia

Neringos meras D.Jasaitis: "Aukšto rango svečiams Nidoje nėra kur nakvoti." / LŽ archyvo nuotrauka

Dabartinis Neringos meras D.Jasaitis neslepia: aukšto lygio apgyvendinimo įstaigų poreikis Nidoje – didžiulis. „Šią vasarą Lietuvoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas būtų nakvojęs Nidoje, tačiau Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnyba nerado, kur jį būtų galima apgyvendinti pagal atitinkamus reikalavimus. Su Seimo kancleriu apvažiavome visą mūsų miestelį, nes mąstyta apie aukštų svečių apgyvendinimą, ir jis taip pat išvyko liūdnu veidu“, - LŽ pasakojo meras. Jo žodžiais, kelią G.Bertašiaus projektui įgyvendinti atvertų patvirtintas paskutinis dokumentas – Nidos centro plėtros koncepcija. „Ji turėtų būti patvirtinta iki spalio mėnesio pabaigos, bet, atvirai sakant, labai abejoju, ar bendrovė „Urbanistika“, laimėjusi šio darbo konkursą, spės iki numatyto laiko viską atlikti. Sakau: projektuojame projektuojame, šimtus tūkstančių išleidžiame planams, tačiau realiai statybų plytos nepadedame“, - skundėsi D.Jasaitis. Neringos meras aiškino, kad jei miesto centro koncepcija bus parengta laiku, o savivaldybės taryba jai pritars, leidimas verslininko iš Šveicarijos projektui bus pagaliau išduotas. „Skubame, kiek įmanoma“, - patikino meras.

Pats G.Bertašius įsitikinęs, kad jo projektui įgyvendinti suteiktas leidimas taptų teigiamu ženklu ir kitiems Neringoje investicijas plėtoti norintiems verslininkams. „Matyt, reikia, kad pajudėtų bent vienas projektas. Tada ir kitiems bus lengviau“, - sakė verslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"