TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringoje nyksta viešbučiai

2013 02 07 6:00
Dar vasarą poilsiautojus priiminėję svečių namai "Palvė" Nidoje dabar parduodami apartamentais. /Deniso Nikitenkos nuotrauka  

Unikalioji Kuršių nerija praranda apgyvendinimo įstaigas, kurios tiesiog uždaromos arba išskaidomos ir išparduodamos kaip paprasčiausi gyvenamieji būstai. 

Vien per pastaruosius kelerius metus spynomis "pasipuošė" mažiausiai trys dideli viešbučiai, naujų nestatoma jau dešimtmečius, o statybų projektų plėtotojai nepramuša derinančių institucijų ledų. Vis garsiau apie itin nepalankias jiems sąlygas kalbantys verslininkai tikina, kad tęsiant daug metų vykdomą draudimų, biurokratinių barjerų statymo politiką žavingoji Kuršių nerija taps užkampiu, nepatraukliu turistams. Esą trūkstant lankstumo, lengvatų, naujų turistų traukos objektų ir populiarių renginių reprezentacinių viešbučių verslas vejamas lauk iš Neringos.

Išparduoda atskirais apartamentais

Tai, kad iš prabangiausio krašto kurorto Neringos vis sparčiau traukiasi viešbučių verslas, atrodo paradoksalu, tačiau faktai labai iškalbingi.

Prieš keletą metų veiklą Nidoje nutraukė 37 kambarių trijų žvaigždučių viešbutis "Linėja", kuris buvo įsikūręs 1980 metais statytame ir prieš trejus metus renovuotame pastate. Buvusio viešbučio interneto svetainėje nurodoma, kad jis veikė ištisus metus, o tokių Nidoje yra vos keletas.

Praėjusią vasarą poilsiautojų nebepriėmė ir garsūs poilsio namai "Auksinės kopos", kurių vasaros estradoje dar prieš penkerius ir daugiau metų vykdavo legendinis tarptautinis Nidos džiazo festivalis. Šiuose poilsio namuose šalia jūros - net 90 kambarių ir apartamentų. "Auksinių kopų" savininkais prieš šešerius metus buvo dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis, buvęs Palangos meras Vytautas Stalmokas ir verslininkas Raimundas Šyvys, kuris pernai kartu su partneriais įsigijo viešbutį pilyje Škotijoje. V.Stalmokas LŽ paaiškino, kad akcijos buvo parduotos investuotojui, ir tikino nežinantis priežasčių, kodėl poilsio namai žlugo.

Prieš porą metų bankrutavo poilsio namai "Baltija" Pervalkoje. Iš turistinio žemėlapio artimiausiu metu, matyt, išnyks ir trijų žvaigždučių svečių namai Nidoje "Palvė", kuriuose yra 28 apartamentai. Ši apgyvendinimo įstaiga praėjusią vasarą dar priiminėjo poilsiautojus, tačiau nuo rudens nuspręsta pasielgti drastiškai - išparduoti svečių namuose esančius apartamentus.

LŽ susisiekus su "Palvės" kompleksą parduodančia nekilnojamojo turto agentūra paaiškėjo, jog dabar apartamentai parduodami kaip svečių namų patalpos, tačiau agentūra iki kovo 1-osios įsipareigoja pakeisti turto paskirtį į gyvenamąją. Kitaip tariant, įsigijus apartamentus bus galima juose legaliai gyventi ir užsiregistruoti Neringos savivaldybėje. Vieno parduodamo su baldais kvadratinio metro kaina - 10 tūkst. litų.

Pasak "Palvę" administruojančios bendrovės "Aidila" direktoriaus Algimanto Bružo, svečių namų savininkams labiau apsimoka išparduoti apartamentus, nei juos išlaikyti ir toliau plėtoti apgyvendinimo verslą. "Tie apartamentai, kurie iki sezono pradžios nebus parduoti, bus nuomojami poilsiautojams, tačiau dabar siekiame parduoti patalpas. Priežastis - Neringoje naikinamas turizmo verslas tiek Vyriausybės, tiek vietiniu lygiu. Kalbu ir apie PVM lengvatų viešbučiams panaikinimą, ir įvairiausius draudimus Neringoje, naujų traukos objektų nebuvimą, sezoniškumą. Čia net pastato fasado remonto lengvai nepadarysi", - tikino A.Bružas.

Neringos savivaldybės administracijos Verslo ir strateginės plėtros skyrius LŽ informavo, kad tiek "Linėjos", tiek "Auksinių kopų" savininkai savo veiklą šiuose objektuose oficialiai jau yra išregistravę. Skyriaus duomenimis, "Linėjos" pastatas šiuo metu priklauso bankui.

Kaip skelbiama, 2010 metais Neringos viešbučiuose turistų apgyvendinta 2,8 tūkst., o iš viso Neringos savivaldybėje jų apgyvendinta 6 tūkstančiai. Tad akivaizdu, kad privačiame sektoriuje žmonės apsistoja dvigubai gausiau nei viešbučiuose.

Virsta rezervatu

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė, buvusi Neringos tarybos narė Irma Baltrušaitienė LŽ pasakojo, kad šiuo metu Kuršių nerijoje esą likę vos trys ar keturi viešbučiai, kurie nedarytų gėdos jų šeimininkams ir galėtų priimti svečius aukščiausiu lygiu. "Stambių apgyvendinimo įstaigų žlugimo tendencija matoma jau maždaug penkerius metus, ir ji vis stiprėja. Mes, Nidos verslininkai, seniai skelbėme pavojų ir šaukėme, kad Neringai reikia investicijų, kapitalo pritraukimo. Juk veikę ar dabar veikiantys viešbučiai įsikūrę sovietiniuose nepatraukliuose, jokių europinių estetikos standartų neatitinkančiuose pastatuose. Tačiau bandymai mėginti juos renovuoti, perstatyti, atsimuša į daugybę kliūčių, taikomų tik Kuršių nerijoje", - sakė verslininkė. Iš pagalius į ratus verslininkams neva kaišiojančių įstaigų I.Baltrušaitienė minėjo Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kuriai priklauso Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Kultūros paveldo departamentą, vietinę valdžią.

"Kad ir kur esi, ten viskas saugoma, neliečiama. Pamėgink namo langines pakeisti - metus užtruksi, kol suderinsi (jei tikrai suderinsi) savo projektą. Draudimų yra daugiau nei leidimų, todėl verslas, ypač po nekilnojamojo turto skandalų, bijo investuoti. O be investicijų nėra ir viešbučių patrauklumo. Viešbučiams, įsikūrusiems Nidos centre, neleidžiama net privažiuojamojo kelio autobusams su turistais pasidaryti. Apgyvendinimo verslo sektoriaus Neringoje padėtis tikrai kritinė", - tvirtino I.Baltrušaitienė. Tad esą nieko nuostabaus, kad seni viešbučiai uždaromi, naujų nestatoma, o pastatų rekonstrukcija - labai reta.

"Netikiu, kad atsitiesime... Verslas norėtų investuoti, bet dokumentų derinimas trunka metų metus. Net gavus patikinimą, kad gali kažką daryti, negali būti tikras, jog po pusmečio tai nebus uždrausta. Valdininkai dėl profesionalumo stokos, o galbūt piktybiškai ar iš baimės nuolat stabdo procesus, kaišioja pagalius į ratus. Tad verslininkai, plėtojantys viešbučių verslą, numoja ranka ir investuoja kitur, pavyzdžiui, Druskininkuose, Birštone. Neringa tikrai greitu laiku taps ne aukščiausios klasės kurortu su gerais viešbučiais, o rezervatu su nakvyne pas vietinius žmones jų trobose", - apgailestavo ji.

Žlugdo derintojai

Kitos verslininkų asociacijos "Neringos vėtrungės" valdybos pirmininkas ir dabartinis kurorto savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas LŽ tikino, kad didelę įtaką verslui Kuršių nerijoje daro sezoniškumo problema. "Bėda, kad Lietuvoje taikoma tvarka Neringoje beveik negalioja. Čia apgyvendinimo įstaigos privalo užsidirbti ateinantiems metams per trumpą vasaros sezoną, o žiemą merdėja arba neveikia. Tačiau mums galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir Vilniuje ar kitur. Įsivaizduokite, kaip sunku tik porą mėnesių veiklą vystančiam viešbučiui išgyventi, jei mokami didžiuliai metiniai nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, išlaikomi darbuotojai, mokamas iki 21 proc. padidintas PVM", - pasakojo jis. Verslininkas pabrėžė ir tai, kad dešimtmečiais nesugebama sukurti populiarių ir visus metus veikiančių traukos objektų turistams. "Žmonės čia turėtų važiuoti sveikatintis, mėgautis vandens pramogomis, pirtimis, bet visus planus griauna tai, kad čia - Kuršių nerija. Mėginome inicijuoti vandens pramogų parko statybą, bet nuo statybą kontroliuojančių ar jas derinančių institucijų gavome per nagus taip smarkiai, kad optimizmas išblėso. Verslininkai gąsdinami tikrinimais - jei viešbučiuose žmonės dirba puse etato, neva nemokami mokesčiai. Tačiau taip stengiamasi išlaikyti žmones, nepaleisti jų į gatvę", - teigė A.Burkšas.

Jis tikino, kad Nidoje norėta atidaryti ir vieno garsiausių pasaulyje viešbučių tinklų "Kempinski" viešbutį, tačiau investuotojai, sužinoję apie liūdną naujų statybų praktiką Neringoje, greitai pasitraukė.

Nėra ką veikti

Iš tiesų žmogui, žiemą nutarusiam savaitgalį apsistoti ir ramiai praleisti laiką vaizdingoje Juodkrantėje, verta gerai pagalvoti. Mat dabar vargu ar pavyks rasti bent vieną veikiančią viešojo maitinimo įstaigą, nedirba ir viešbučiai.

LŽ paklausta, ar neketina pasekti kolegų Nidoje pavyzdžiu ir poilsio namus uždaryti ar parduoti juos atskirais apartamentais, vieno didžiausių apgyvendinimo kompleksų Neringoje "Ąžuolynas" savininkė Violeta Mikelienė atsakė dviprasmiškai. "Jei kas pirktų visą viešbutį - parduočiau... Tačiau konkrečių planų nėra. Mes gyvuojame, bet žiemą nedirbame, nes šaltuoju metų laiku poilsiautojams Neringoje nėra ką veikti. Savivaldybė įvairius festivalius rengia vasarą, tačiau jie - vietinio lygio, įdomūs nedaugeliui žmonių. Štai ir turtingi, jauni rusų turistai pas mus neturi ką veikti, todėl viešbučiuose apsistoja nebent parai ar dviem. Ką ir kalbėti, jei net normalių taksi paslaugų Neringoje nėra, dirba vos keli taksistai, vežiojantys turtingus rusus į Kaliningrdo sritį ar į Palangą už 300 litų", - pasakojo V.Mikelienė. Jos manymu, dėl itin griežtų draudimų verslininkams šie bėga iš Neringos. Juolab ir patalpų išlaikymas vis brangsta.

"Turėtų būti sukurta ir bendra vietos valdžios politika, dabar jos nėra. Reikėtų suteikti ir daugiau lengvatų viešbučiams, skatinti konferencijų turizmą, rengti daugiau populiarių muzikos, kultūros, sporto renginių, merijai imtis įgyvendinti europinius investicinius projektus. Tačiau valdininkai miega", - kritikos pažėrė verslininkė.

Merija žada permainas

Naujasis Neringos meras Darius Jasaitis LŽ pripažino, kad pastarąjį dešimtmetį visapusiška kurorto plėtra buvo sustojusi dėl nesusikalbėjimo tarp įvairių institucijų ir nepatvirtintų naujų teritorijos planavimo dokumentų. "Per visą radikalių socialinių, ekonominių ir politinių pasikeitimų laikotarpį teko vadovautis 1994 metais patvirtintu Kuršių nerijos generaliniu planu, kuris neatitiko šiandienos poreikių. Praėjusiais metais buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas bei Kuršių nerijos tvarkymo planas. Šie dokumentai numato galimybes pertvarkyti teritorijas, pakeisti jų naudojimo paskirtį ir įgyvendinti naujus projektus", - ramino meras.

D.Jasaitis neneigia, kad per pastarąjį dešimtmetį Neringos plėtra buvo sustojusi. /Sandros Vaišvilaitės (Neringos merija) nuotrauka

Tačiau D.Jasaitis prisipažino, kad jam kelia nerimą apgyvendinimo paslaugų teikimo sektoriuje susiklosčiusi padėtis, kai uždaromi viešbučiai arba jų patalpos atskirais apartamentais parduodamos kaip gyvenamosios.

"Ieškome būdų tą tendenciją pakeisti... Neseniai kalbėjomės su vieno nebeveikiančio poilsio namų komplekso savininkais, kad pastatas nebūtų skaidomas atskirais nekilnojamojo turto objektais, o išliktų kompleksas, kuriame būtų išlaikyta pirminė objekto funkcija. Manome, kad ir nauji planavimo dokumentai leis savivaldybei įgyvendinti projektus, prisidėsiančius prie kurortinio sezono ilginimo, atvers naujas galimybes investicijomis", - teigė meras. Pavyzdžiui, Nidoje, prie autobusų stoties, vietoj ant marių kranto esančių neišvaizdžių žuvininkystės įmonės pastatų ketinama statyti keturių žvaigždučių viešbutį su SPA centru, konferencijų salėmis, scena koncertams ant vandens. Tačiau ir šis projektas iki šiol nesuderintas, vis dar vyksta planavimo procedūros. D.Jasaitis atrėmė verslininkų priekaištus dėl esą merijos nesuteikiamų lengvatų viešbučiams. "Verslo subjektams kasmet skiriama parama iš savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programos. 2012-2013 metais nustatytas SVV lėšų dydis - 0,3 proc. nuo Neringos savivaldybės biudžeto asignavimų. Mokesčių lengvatos suteikiamos daugiausia tiems viešbučiams, kurie veikia visus metus arba remia merijos vykdomus projektus, pvz., apgyvendina kokio nors festivalio svečius. O štai poilsio namams "Ąžuolynas" 2012 metais pritaikyta per 36 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio lengvata", - dėstė Neringos meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"