TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringoje statys antras Rumšiškes

2013 02 02 9:26
Neringoje pastačius kuršių buities muziejų turistai galėtų senoviniu būdu žvejoti iš kurėnų. /Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje Kuršių nerijoje brandinami grandioziniai planai - Pervalkos gyvenvietėje pastatyti autentišką kuršių kaimelį su visus metus veikiančiu buities muziejumi.

Neringos savivaldybė jau gavo Europos Sąjungos (ES) finansavimą muziejaus galimybių studijai atlikti ir techninei dokumentacijai rengti. Apie hektaro dydžio plote Pervalkoje pastatytame muziejuje po atviru dangumi, panašiame į Rumšiškėse esantį, vyktų ne tik šventės, bet ir teatralizuotos kuršių bei vikingų kovos, o turistai galėtų senoviniais metodais žvejoti mariose iš burvalčių kurėnų, pasigaminti unikalių vėtrungių, stebėti maistui naudotų varnų gaudymą.

Duoklė kuršiams

Kuršių nerija vadinama krašto gamtos perlu, tačiau tokioje įstabioje vietovėje turizmo galimybės išnaudojamos palyginti menkai, lankytojams trūksta atrakcijų, veiklos.

Dar 1994 metais patvirtintame Kuršių nerijos generaliniame plane buvo numatyta ties Pervalkos įlanka, buvusioje senojoje žvejų laivų prieplaukoje, pastatyti kuršių buities muziejų po atviru dangumi. Šiuo metu įlankos teritorija apleista.

Idėja apie savotiškas antrąsias Rumšiškes ilgai "kabojo ore", ji pradėta įgyvendinti tik prieš keletą metų. Tačiau šiemet gautos ES lėšos muziejaus galimybių studijai atlikti, techninei dokumentacijai parengti. Anot vieno iš muziejaus kūrimo iniciatorių, anksčiau buvusio Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo, dabar dirbančio Klaipėdos miesto savivaldybėje neringiškio Narūno Lendraičio, kuršių kultūros palikimas išties primirštas, mažai demonstruojamas. "Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje po atviru dangumi yra reprezentuojami visi krašto etnografiniai regionai, išskyrus Kuršių neriją ir kuršius. Tačiau ši kadaise klestėjusi gentis tikrai nusipelno didesnio dėmesio, todėl kuršių buities muziejus Neringoje būtų unikalus, išsamiau supažindintų su šia įdomia etnografine gyventojų grupe", - LŽ sakė N.Lendraitis.

Mažintų sezoniškumą

Naujasis Neringos meras Darius Jasaitis LŽ taip pat sakė, kad dabar nepakankamai atspindima Kuršių nerijos praeitis, joje gyvenusių kuršių ir kuršininkų kultūra, formavusi į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą kultūrinį pusiasalio kraštovaizdį. "Muziejus prisidėtų ir prie sezoniškumo sprendimo problemų. Daugelis Neringos lankytojų kurorte apsilanko pavilioti švarių smėlėtų paplūdimių, jūros ir gražios gamtos, o muziejaus atsiradimas paįvairintų jų poilsį", - LŽ sakė meras. Jo pavaduotojas Vigantas Giedraitis taip pat tikino, kad Neringai seniai reikėjo tokio objekto. "Kuršių kaimas turistus trauktų visus metus, jame galima būtų susipažinti su senąja kuršių kultūra, buitimi, patiems išmėginti kai kuriuos amatus", - LŽ teigė vicemeras.

Nuo vikingų iki varnų

Muziejaus idėjos entuziastai tikina, kad Pervalkoje galima būtų sukurti išties unikalų visose Baltijos šalyse turistų traukos centrą. Pasak neringiškio N.Lendraičio, įlankoje būtų ne tik pastatytos autentiškos kuršių žvejų V-XIII a., XIV-XX a. vidurio laikų trobos, kuriose nuolat veiktų ekspozicijos. "Planuojama, kad kaimelyje būtų statomi ir senoviniai kuršių plokščiadugniai laivai kurėnai. Būtų pristatoma ir kuršių karybos pažinimo programa, apimanti teatralizuotas kuršių bei vikingų mūšių demonstracijas Pervalkos įlankoje ir sausumoje. Juk žinome, kad senovėje Kuršių nerijoje vikingai buvo dažni svečiai, o kuršiai - labai karinga, stipri ir turtinga gentis. Vyko ir kovos, ir karai, o vėliau prekyba, net santuokos tarp kuršaičių ir vikingų", - pasakojo neringiškis.

Dar viena ne mažiau egzotiška ir laukinė numatoma pramoga - varnų gaudymo ir paruošimo maistui stebėjimas, mat senieji kuršiai paukščių migracijos metu išties gaudydavo kovarnius ir jų mėsą sūdydavo, naudodavo maistui iš pradžių vaduodamiesi nuo bado, o vėliau - kaip delikatesą.

Net XIX amžiuje tarp kuršių dar buvo išlikusi varnų gaudytojo profesija. Lankantis muziejuje nebūtų apsieita ir be tradicinio žuvų gaudymo iš kurėnų pačiose Kuršių mariose, žuvų ruošimo maistui pagal senąsias tradicijas.

"Svarbiausia, kad muziejus nuolat veiktų, jame vos ne kas savaitę vyktų įvairūs kultūriniai pramoginiai renginiai. Taip pavyktų sumažinti ir turistinio sezoniškumo problemą, nes, pavyzdžiui, žiemą dažniau galėtų būti organizuojamos teatralizuotos poledinės, vadinamosios bumbinamosios žvejybos pristatymai", - dėstė N.Lendraitis.

Pervalkos kuršių buities muziejus būtų statomas įgyvendinant bendrą ES finansuojamą projektą kartu su Lenkija ir Kaliningrado sritimi, kur taip pat ketinama steigti panašius etninius buities muziejus po atviru dangumi. Dėl idėjos įgyvendinimo neringiškiai ketina konsultuotis su skandinavų muziejininkais.

"Ne tik dėl teatralizuotų vikingų kovų su kuršiais organizavimo, bet ir dėl to, kad Skandinavijoje jau įrengta nemažai veikiančių etnografinių buities muziejų po atviru dangumi, vadinamųjų skansenų", - idėjomis dalijosi neringiškis.

Manoma, kad muziejus Pervalkoje galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip 2015 metais. Svarstoma, kad jis galėtų būti nacionalinis ir priklausyti vienam iš jau veikiančių muziejų - Rumšiškių arba Lietuvos jūrų muziejui. Beje, Kuršių nerijoje, Kopgalyje jau yra atkurta autentiška etnografinė žvejo sodyba, tačiau ji pastatyta pagal Šventosios žvejo sodybos pavyzdį, o ne kuršių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"