TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringos gydyklos – kol kas miražas

2016 02 12 6:00
XX amžiaus pradžioje Juodkrantėje veikė visuose Rytprūsiuose garsios Luizės gydyklos su purvo ir mineralinio vandens voniomis. LŽ archyvo nuotrauka

Kuršių nerijoje niekaip nepavyksta iš mirties taško išjudinti reikalų dėl natūralių požeminių gamtos lobių panaudojimo žmonėms sveikatinti ir kurorto sezoniškumui mažinti.

Politikai tik skėsčioja rankomis, nes visi bandymai privilioti verslininkų, kad šie įkurtų geoterminio vandens ir dumblo gydyklas, kaskart griūva it kortų namelis. „Klaipėda gali pasigirti požeminiais karšto mineralinio vandens telkiniais, o mes turime ne tik jo, bet ir didžiules gydomojo dumblo sapropelio sankaupas. Deja, dėl drakoniškų įstatymų ir suvaržymų šie gamtos ištekliai taip ir lieka nepanaudoti. Siekis pajūryje, prie Nidos, pastatyti Jūros terapijos centrą irgi kol kas neduoda norimų rezultatų“, – LŽ tvirtino Neringos meras Darius Jasaitis. Jis teigė, jog ne kartą buvo kreiptasi tiek į Vyriausybę, tiek į Seimą, siūlyta taisyti teisės aktus ir leisti Neringai efektyviau išnaudoti rekreacinį bei sveikatinimo potencialą, bet padėtis nesikeičia.

Magiškas dumblas

Neseniai Klaipėdoje lankęsis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas žadėjo inicijuoti kai kurių įstatymų pakeitimus, kad klaipėdiečiai galėtų naudoti geoterminį vandenį žmonių sveikatinimo reikmėms. Tačiau Neringoje ši tema jau daugiau kaip 20 metų yra tarsi gyvas skaudulys, nes teritorijos potencialas teikti visus metus veikiančias sveikatinimo paslaugas – milžiniškas, o praktinės galimybės – minimalios.

Geoterminio vandens ištekliais gali pasigirti visa Vakarų Lietuva, bet gydomojo dumblo turi tik Kuršių nerija. Verta priminti ir tai, kad gamtos turtų panaudojimo tradicijos Neringoje siekia dar XX amžiaus pradžią. 1905 metais Juodkrantėje buvo pastatytas poilsio kompleksas „Luizės vonios“ (vok. „Luisenbad“). Jame įrengtos gydomosios vandens, angliarūgštės ir purvo vonios netrukus tapo savotiška Juodkrantės kurorto vizitine kortele. Manoma, kad gydomasis purvas gydykloms buvo imamas iš Kuršių marių dugno ir iš šlapgirės, vadinamos Griekų dauba bei esančios priešais Gintaro įlanką. Deja, dabar šio komplekso žvejų kaimelyje nelikę nė pėdsako.

Gydomasis dumblas galėtų būti išskirtinis Neringos sveikatinimo turizmo akcentas.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Kaip LŽ teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė ir Neringos tarybos narė Aušros Feser, net parko tvarkymo plane įrašyta, kad sapropelis – viena iš naudingųjų iškasenų. „Prieš keletą metų paimti to dumblo mėginiai ir Klaipėdos universiteto užsakymu vienoje Vokietijos laboratorijoje atlikti preliminarūs jo kokybės tyrimai parodė, kad sapropelis itin tinkamas žmonėms gydyti. Pašildytas jis geriau išlaiko šilumą, turi labai daug mineralinių medžiagų. Buvo atlikti ir geologiniai žvalgymai. Paaiškėjo, kad gydomojo dumblo klodai pusiasalyje yra 6–7 metrų gylyje po žeme, o marių dugne – 3–4 metrų gylyje“, – LŽ pasakojo parko vadovė. Anot A. Feser, turime tokius gamtos turtus, tačiau nesugebame jais pasinaudoti.

Sapropelis – dumblingos nuosėdos ar nuogulos, susidariusios gėlo, stovinčio vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, kūdrų) dugne. Kuo giliau tas dumblas glūdi, tuo geresnės jo savybės. Neringos savivaldybės gydytoja Virginija Gedžiuvienė LŽ sakė, kad sapropelis gali būti naudojamas ne tik odai gydyti. „Pašildytas jis efektyviai padeda gydyti sąnarių ligas“, – tikino ji.

Draudimų įkaitai

Pasidomėjus, ar savivaldybė stengiasi, kad būtų naudojami gydomieji gamtos ištekliai, paaiškėjo, jog kol kas tai – vien geri norai. „Parengta mokslinė kurortologinė studija neleidžia abejoti mūsų potencialu teikti sveikatinimo paslaugas naudojant tiek dumblą, tiek jūros vandenį, tiek geoterminius išteklius. Jūros terapijos centrui įkurti savivaldybė yra numačiusi ir žemės sklypą pajūryje, prie centrinio Nidos pliažo. Tačiau dėl itin griežtų įstatymų ir verslui daromų barjerų Kuršių Nerijos pusiasalyje norinčiųjų investuoti neatsiranda“, – kalbėjo D. Jasaitis.

2014 metais atliktoje Jūros terapijos studijoje atskleista, kad Neringoje taikoma labai daug griežtų apribojimų ir reikalavimų, todėl Jūros terapijos centras negalėtų būti kuriamas kaip sanatorija, reabilitacijos ar gydomojo SPA centras. Lieka vienintelis galimas jūros terapijos oazės variantas – gydykla. „Bet joje negalėtų būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos, tik maitinimo, o juk objektas – maždaug 14 tūkst. kv. metrų ploto! Verslininkai, investavę į gydyklas Druskininkuose, kituose miestuose, domėjosi tuo, tačiau sužinoję, kad čia nebus galima statyti viešbučio, teikti apnakvindinimo paslaugų, nepanoro investuoti milijonų. Juk tokiomis sąlygomis paslaugos gydykloje kainuotų brangiau negu nuvykus į sanatoriją Izraelyje“, – aiškino D. Jasaitis. Meras pabrėžė, kad atsiradus investuotojų savivaldybė savo lėšomis padarytų geoterminio vandens gręžinius, ištirtų jį laboratorijoje, gautų reikiamus sertifikatus.

„Tačiau kol kas situacija beviltiška. Turime tokius gamtos lobius, bet nėra objektų, kuriuose juos būtų galima panaudoti žmonėms sveikatinti. O pastatyta moderni gydykla su viešbučiu, kavine ar restoranu veiktų visus metus. Deja, suvaržymų yra tiek daug, kad niekas nenori investuoti“, – pripažino Neringos meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"