TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringos kurortams grasina smegduobės

2014 09 26 6:00
Prieš pusę amžiaus suręstos marių krantinės Nidoje tampa vis labiau pažeidžiamos. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Jei per artimiausius metus nebus pradėtos kapitališkai tvarkyti Nidos, Preilos ir Pervalkos krantinės prie Kuršių marių, vietos gyventojams ir poilsiautojams šiuose kurortuose bus nebesaugu.

Tokią žinią premjerui Algirdui Butkevičiui šią savaitę perdavė Neringos meras Darius Jasaitis. Jo teigimu, Nidoje krantinės jau pradėjo griūti pėsčiųjų ir dviratininkų zonoje atverdamos smegduobes.

Žmonės gali būti tik Juodkrantėje, mat šio žvejų kaimelio apie 2 kilometrų ilgio krantinės prieš 16 metų buvo sutvirtintos. Kituose trijose Neringos savivaldybės gyvenvietėse marios vis labiau plauna ir glemžiasi pakrančių įtvirtinimus. Jie suręsti dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje naudojant sovietines technologijas.

D. Jasaitis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lopymo nebepakanka

Neringos meras D. Jasaitis premjerą A. Butkevičių pakvietė artimiausiu metu atvykti į Kuršių neriją ir savo akimis įsitikinti, kokia yra krantinių būklė.

„Ji tragiška. Kaip tik šiuo metu merijos užsakymu atliekama krantinių Nidoje, Preiloje ir Pervalkoje tachninė ekspertizė. Tiriama, koks yra nusidėvėjimo lygis, kokios grėsmės iškilo žmonių saugumui. Nidoje jau bent porą kartų ties maestro Vytauto Kernagio skulptūra ir kitur betoninės krantinės buvo įgriuvusios prie pat dviračių ir pėsčiųjų tako. Tas skyles užlopome, bet tai - ne sprendimas“, - LŽ teigė jis.

Meras būgštavo, kad artėjančios rudens ir žiemos audros, pavasario ledonešiai dar labiau apgadins krantines, tad atsivers smegduobės. „Norime gauti oficialias ekspertų išvadas, ar nėra pavojinga tomis krantinėmis vaikščioti žmonėms ir važinėti dviratininkams. Akivaizdžiai matome, kad pagilinus farvaterį mariose iš Nemuno ištekantis vanduo nebeužsilaiko. Jis juda ir išeina pro uosto vartus, dėl to kuršmarės senka. Tai reiškia, kad vis labiau plaunamos, bangų ardomos krantinės. Vanduo išdaužo jas, išplauna žvyrą“, - pasakojo D. Jasaitis.

ajame

Jis priminė, kad Nidoje, Preiloje ir Pervalkoje krantinės tvirtintos dar septintajame dešimtmetyje. „Padarė kiauravidures dėžutes iš gelžbetonio, o vidų pripildė žvyro. Nenaudojo jokių polių. Laikui bėgant gelžbetonis ėmė skilinėti, rūdyti strypai, o žvyras pateko į marias. Tad dabar tos krantinės tampa vis labiau pažeidžiamos“, - sakė jis.

Preiloje gyvenantis D. Jasaitis prisiminė, kaip šiame kaimelyje tik po kone katastrofos valdžia skyrė milžiniškas sumas ir sutvirtino krantines.

„Bet tai buvo dar sovietmečiu. Įsivaizduojate, dabar promenada yra 12 metrų, ir jie „atkovoti“ iš marių. Buvo laikai, kai vanduo skalavo dabartinių trobesių pamatus, galėjo juos visiškai paplauti, sugriauti žmonių namus. Tik po tokios situacijos centrinė valdžia skyrė lėšų, ir Preiloje buvo sutvirtintos krantinės. Bet jos jau pasenusios ir morališkai, ir fiziškai“, - teigė jis.

Sumos - pasakiškos

Pasak mero, Juodkrantės apie 2 kilometrų promenados projektas atsiėjo apie 16 mln. litų. Šiuo metu tokie patys darbai esą kainuotų keliskart brangiau.

„Prieš 16 metų rekonstruojant Juodkrantės krantines ir degalai mažiau kainavo, ir medžiagos, ir darbo jėga. Vien Nidos jachtų uostelio rekonstrukcijos sąmata siekia apie 15 mln. litų. Dabar kalbame apie 2 kilometrų ruožą Nidoje ir po 1 kilometrą Preiloje ir Pervalkoje. Mat šiuose dviejuose kaimeliuose reikia krantines ne tik sutvarkyti, bet ir pratęsti. Preiloje - iki botelių. O Nidoje norėtume ir porą metrų praplėsti promenadą marių sąskaita, kad žmonėms būtų dar saugiau vaikščioti, jie nebetrudytų dviratininkams“, - pasakojo D. Jasaitis.

Esą pati merija niekaip negalėtų finansauoti tokių darbų, mat visos Neringos savivaldybės metinis biudžetas tėra apie 28 mln. litų, o vien Juodkrantėje krantinėms reikėjo 40 mln. litų

„Mums reikia centrinės valdžios paramos, būtų bandoma pritraukti europinių investicijų. Jei nieko nedarysime, vieną dieną gali atsitikti nelaimė. Nenorėkime, kad kartotųsi XIX amžiaus istorijos“, - priminė Neringos vadovas.

Prieš šimtmetį ir seniau neringiškiai nuolat kovojo su krantų erozija. Per rudens audras, ledonešius kentėjo ir žmonių sodybos, jos buvo tiesiog sutraiškomos ledų, ir vienintelis bei itin svarbus pašto kelias per neriją.

Anuomet krantai tvirtinti primityviai: kuršininkės moterys brisdavo į marias ir savo rankomis sodino nendres, jų šakniastiebiai sutvirtindavo kranto liniją.

Pritaria ne viskam

Planams tvirtinti krantines, jas rekonstruoti iš dalies pritarė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

„Tikrai galiu patvirtinti, kad tiek Nidoje, tiek kituose kaimeliuose betoninės krantinės griūva, atsiveria smegduobės, ypač pavasarį. Tos krantinės tikrai nepuošia mūsų kurortų. Tačiau susilaikyčiau nuo vertinimų, ar reikia statyti naujas krantines Preiloje, pratęsiant promenadą iki botelių“, - LŽ sakė ji.

Mat Preiloje, tarp kaimelio ir botelių, planuojama įrenti Vėjų parką su skulptūromis, lauko amfiteatru, vėtrungių alėja. Esą todėl betoninės krantinės toje vietoje atrodytų neestetiškai.

„Bet čia reikia dar diskutuoti. Faktas, kad mūsų krantines būtina atnaujinti, jas sutvirtinti. Dabar vaikštant prie marių matyti lopas po lopo. Smegduobių tik daugės“, - teigė A. Feser.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"