TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringos miškai tapo ginčų įkaitais

2013 10 11 6:00
Daug kas piktinasi, kad iš Neringos miškų nešalinamos išvartos, esą ligoti ir nestabilūs medžiai grasina turistams. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerijoje (AM) kuriamas planas iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos atimti miškų priežiūrą, mat taip rekomendavo neseniai tyrimą atlikę auditoriai.

Teigiama, kad dabar Neringos žaliasis rūbas prižiūrimas prastai, todėl siekiama pakeisti jo šeimininką kitu - miškų urėdija. Tokie užmojai tarsi ant adatų pasodino keliasdešimt KNNP direkcijos miškininkų ir girininkų. Vyriausybei savo nuogąstavimus išdėstė nacionalinio parko vadovybė.

Tačiau nepelningų Kuršių nerijos miškų nė viena iš pelno siekiančių urėdijų nenori. Be to, KNNP kreipėsi į Vyriausybės kanclerį, aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) dėl papildomo finansavimo miškų priežiūrai.

Kliūva išvartos

KNNP direkcija būtų paskutinė iš Lietuvos nacionalinių parkų direkcijų, iš kurios būtų atimta teisė ir prievolė rūpintis saugomos teritorijos miškų masyvais. Skundais AM ir Valstybinę miškų tarnybą apipylė Neringos merija. Jai kliūva tai, kad pusiasalio miškai esą tvarkomi prastai.

„Susitikau su Kuršių nerijos miškininkais, girininkais, jie teigė esantys nepatenkinti savo darbu, nes jo tiesiog nėra dėl menko finansavimo. Anksčiau jie ir kopas tvirtindavo, ir kirtimus atlikdavo, valydavo miškus. Dabar šių darbų nebereikia, nes pagal naujausias Europos Sąjungos direktyvas saugomoje teritorijoje gali būti iki 50 proc. krituolių. Miškuose privisę medienos kenkėjų, plinta ligos, vos stovintys medžiai kelia grėsmę turistams, vietos žmonėms“, - bėdas LŽ vardijos Neringos meras Darius Jasaitis.

Esą tokia situacija susiklostė dėl ydingo vadovavimo KNNP direkcijai iki parko direktore paskiriant Aušrą Feser. „Dabar situacija geresnė, bet esminės problemos neišspręstos. Pavyzdžiui, parko direkcijoje net nėra direktoriaus pavaduotojo miškininkystei, trūksta lėšų tiek miškininkų algoms didinti, tiek esamiems ir neužimtiems etatams išlaikyti“, - teigė meras.

LŽ kalbintas vienos KNNP miškų girininkijos girininkas atskleidė, kad miškininkai gyvena nežinioje. „Neaišku, ar pasikeitus valdžiai būsime reikalingi, ar jie savo žmones paskirs. Jei neteksime darbo, tikriausiai reikės emigruoti. Susirasti naują darbą Neringoje labai sudėtinga“, - sakė jis.

Nenori trečio žaidėjo

KNNP direkcija pažymi, kad Neringos miškai nėra ir niekada nebuvo pelningi, todėl jiems prižiūrėti būtinas papildomas finansavimas.

„Kuršių nerijos miškai nėra ūkiniai. Miškai - neatsiejama kultūrinio kraštovaizdžio dalis, jie tą kraštovaizdį formuoja. Direkcijos miškininkams tenka rūpintis ne tik pačių miškų priežiūra, bet ir vykdyti urėdijoms apskritai nebūdingas funkcijas: prižiūrėti smėlynus, tvirtinti apsauginį pajūrio kopagūbrį, pamario ir pajūrio krantus“, - teigė A.Feser.

Jos manymu, perduoti Neringos miškų priežiūrą urėdijai yra netikslinga, nes taip atsirastų dar vienas prievaizdas.

„Ir dabar mums tenka derinti darbus su Neringos merija, o urėdijai perėmus miškų priežiūrą biurokratinių procedūrų tik padaugėtų. Tikėtina, kad miškų naujųjų šeimininkų būstinė nepersikeltų į Neringą, tad būtų tvarkomasi ne kaip savame krašte, gal net formaliai. Mūsų miškai yra itin specifiniai, juos prižiūrėti turi čia gyvenantys žmonės“, - pažymėjo KNNP direktorė.

Mažos algos

Šiuo metu KNNP direkcijoje yra užimti du trečdaliai miškininkų ir girininkų etatų, iš viso miškininkystės sektoriuje dirba 25 žmonės.

Miško darbininkas gauna 1586 litus neatskaičius mokesčių. Pavyzdžiui, Kretingos miškų urėdijos miškininkas „į rankas“ gauna apie 3 tūkst. litų. Šioje urėdijoje pinigai mokami už nuveiktą darbą, o ne už darbo valandas, kaip KNNP direkcijoje.

„Metinis direkcijos biudžetas - apie 1,2 mln. litų, tačiau norint užtikrinti efektyvų darbą, miškų priežiūrą reikėtų apie 2 mln. litų. Be to, negavę papildomo finansavimo negalėsime įgyvendinti naujo miškotvarkos projekto. Paradoksalu, kad Kuršių nerijos miškai - lyg ir unikalūs, teritorija - išskirtinė, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o finansavimas jai skiriamas kaip ir kitiems nacionaliniams parkams“, - LŽ sakė KNNP direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Kaip šuniui penkta koja

VSTT direktorė Rūta Baškytė taip pat yra įsitikinusi, kad į Neringos miškų priežiūrą negalima žvelgti formaliai ir nekreipti dėmesio į teritorijos specifiką.

„Ar urėdija, iki šiol nesusijusi su Kuršių nerija, tvarkysis geriau? Abejoju. O jei KNNP bus skirtas papildomas finansavimas, kam perduoti miškų priežiūrą kitiems?“ - svarstė ji.

LŽ paklaustas, ar norėtų perimti Kuršių nerijos miškus, Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas atsakė dvejopai. „Jei skirs papildomą finansavimą, tada viskas gerai. O be jo mums tai būtų kaip šuniui penkta koja. 10 tūkst. hektarų išlaikyti... Tie miškai nepelningi, jų priežiūra - sudėtinga“, - kalbėjo jis.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikino, kad po auditorių, tikrinusių, kaip KNNP direkcija prižiūri miškus, neigiamų ataskaitų tikrai „reikės kažką daryti, nes su Neringos miškais nėra labai gera situacija“. Jo teigimu, kol kas šiuo klausimu dar tik vyksta diskusijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"