TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringos užmojis – jūrinis tiltas

2014 10 17 6:00
Ties Nidos paplūdimiu užsimota pastatyti ir jachtų, katerių uostelį, ir jūrinį tiltą. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Politikai pastaruoju metu vieną po kitos brėžia originalias ir net drastiškas vizijas, susijusias su turizmo plėtra Kuršių nerijoje - gavus per 9,6 mln. litų žvejų valčių prieplaukų statyboms prie jūros Nidoje ir Juodkrantėje, prabilta ir apie planus Nidoje pastatyti jūrinį tiltą bei naują jachtų uostelį.

Tokiais politikų užmojais ne itin sužavėti aplinkosaugininkai: svarstoma, kad ėmus betonuoti nerijoje jūros pakrantes būtų griaunama tai, kas labiausiai žavi turistus: natūrali aplinka.

Pradžia - žvejams

Iki 2016-ųjų Neringos savivaldybė turės įrengti dvi žvejybos produktų iškrovimo vietas Nidos ir Juodkrantės paplūdimiuose prie jūros. Šiems darbams bus skirta maždaug po 4,8 mln. litų. Esą iki šiol jūroje žvejojantys neringiškiai vargsta norėdami nuleisti savo valtis į jūrą ar iš jos ištempti. Sugautą laimikį tenka nešti per klampų smėlį iki automobilių, nėra kur nusiprausti, pailsėti ir pan.

Darius Jasaitis /Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Todėl šiemet Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komisijoje patvirtinta Neringos savivaldybės teikta paraiška dėl žvejybos produktų iškrovimo vietų įrengimo Baltijos jūroje ir suteiktas finansavimas numatytiems darbams įgyvendinti. Jie turės būti baigti 2015 metais. „Tai labai trumpas laikas. Žvejams tikrai reikėjo ir reikia tokių iškrovimo vietų, todėl bus įrengta jiems būtina infrastruktūra, žuvų sandėliavimo namelis, tualetas ir kita. Tai bus valčių nuleidimo vieta, bet ne centriniame paplūdimyje, o netoli jo, tad žmonėms ilsėtis tai neturėtų trukdyti“, - LŽ pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis. Anot jo, jei pavyktų laiku sėkmingai įgyvendinti šį projektą, būtų galima galvoti ir apie ambicingesnius planus 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos perspektyvoje.

„Tos prieplaukos mums atvertų kelius, nes būtų pirmas žingsnis gerinant infratruktūrą paplūdimiuose. Šį kartą – žvejams, kurie būtų konkurencingesni. Kiek žinau, Neringoje veikia apie 12 įmonių, kurių žvejai plaukia į jūrą. Mažai, bet dėl to tiek ir tėra, nes nebuvo įrengta valčių nuleidimo vietų. O paskui galėtų vykti ir kiti projektai, susiję jau su turizmo gerinimu“, - sakė meras.

Tiltas ir uostelis

Pradėjus gerinti infrastruktūrą paplūdimiuose numatoma ir didesnių projektų. „Pagal ES reikalavimus pajūryje jachtų uosteliai turi būti kas 50 kilometrų, o pas mus, nerijoje, taip nėra. Tačiau tuomet tiesiog nesaugu plaukioti. Jūros pusėje per visus Kuršių nerijos 90 kilometrų nėra nė vieno jachtų uostelio. Todėl turime planų tokį uostelį įrengti Nidoje. Patikėkite, tuomet tikrai atplauktų buriuotojų ir iš Skandinavijos, ir iš Rusijos, ir iš Vokietijos ar kitų šalių“, - teigė D. Jasaitis.

Uostelis būtų panašus į tą, koks jau seniai veikia Nidoje Kuršių marių pusėje: su lenktu bangolaužiu. „Ir pramoginiai kateriai galėtų ten švartuotis. Dar nenusprendėme, kurioje vietoje uostelį statytume: į Preilos ar į Rusijos pusę. Tačiau ten – nudistų pliažas...“ – svarstė meras.

Neką mažiau ambicingai skamba ir ketinimai prie Nidos centrinio paplūdimio pastatyti apie 70 metrų ilgio jūrinį tiltą. „Iš pradžių, kai buvo svarstomi žvejų prieplaukos Nidoje statybos projektiniai pasiūlymai, bandėme įtraukti ir tilto statybą. Tačiau paaiškėjo, kad nutiesti metrą jūrinio tilto kainuoja apie 30 tūkst. litų, todėl neužteks lėšų. Manau, tilto projektą reikės rengti atskirai, nes Neringai reikia tokio objekto. Tai būtų gražus, jaukus, ant polių pastatytas tiltas. Panašus kaip Palangoje“, - sakė politikas. Esą pastačius tiltą galima būtų galvoti ir apie kavinės įrengimą paplūdimyje arba ant kopų.

Kyla abejonių

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser LŽ teigė sutinkanti tik su vienu projektu - žvejų valčių nuleidimo vietos. „Žvejams tokių tikrai reikėjo. Be to, sutarta, kad jokios betono invazijos ten nebus. Tik tam tikri įrenginiai valtims nuleisti ir laikini takai žvejybos sezonu. Mokslininkai seniai yra nustatę, kad Nidos paplūdimys – labai nestabilus, nuolat pustomas smėlio, graužiamas jūros bangų, todėl bet kokia statyba jame yra rizikinga“, - aiškino direkcijos vadovė.

Aušra Feser /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nei jūrinio tilto, nei jachtų uostelio statybai ji, kaip prisipažino, nepritarianti. „Neseniai mus gyrė daug po Europą keliaujančių vokiečių turistų delegacijos. Užsieniečiai žavėjosi, stebėjosi, kad nerijoje yra tiek daug nepaliestos gamtos, paplūdimiai – švarūs, be statinių, be jūrinių hidrotechninių įrenginių. O dabar norima betonuoti krantus! Taip būtų sunaikinta tai, kas taip traukia žmones atvykti į Kuršių neriją“, - dėstė ji.

A. Feser manymu, paplūdimiuose reikia statyti tik būtinus objektus. „Įvertinkime ir tai, kad jūroje prie kranto pastačius hidrotechninius įrenginius gali pasikeisti srovės, bangolaužiai gali turėti įtakos ir krantų formavimuisi, ekosistemai. Nei tiltas, nei jachtų uostelis nėra pažymėti KNNP planavimo schemoje, todėl norint ką nors daryti reikėtų keisti tą planą. Ar to reikia, jau kitas klausimas“, - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"