TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringos valdžia: "Oro gondolos - ne utopija"

2014 10 14 6:00
Manoma, kad įrengus oro gondolas turistai pasigrožėti nuostabiomis nerijos kopomis plūstų ir žiemą. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Neringos valdžia vis labiau plėtoja idėją vaizdingiausiose Kuršių nerijos vietose turistams įrengti oro gondolas. Esą dėl žmonių lankymosi gamtos rezervatuose nykstant kopoms galimybė pasigrožėti kraštovaizdžiu iš viršaus būtų ideali alternatyva.

„Tai nėra utopija. Prie šio projekto jau dirbame, kalbėta su tarybos komitetų pirmininkais, net kreiptasi į elektrikus dėl galimybės statyti pastotes. Manau, kad oro gondolos virš nuostabių nerijos kopų būtų įspūdingas turistų traukos objektas. Ir gamta nebūtų žalojama žmonių kojomis“, - LŽ teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Nušautų du zuikius

Šią vasarą mokslininkai atliko analizę, kuri atskleidė, kad didžiosios Kuršių nerijos kopos nyksta. Mat turistai, kuriuos rezervatuose kontroliuoti sudėtinga, lipa ant kopų ir jos slenka žemyn. Daugiausia žalos padaryta Naglių gamtos rezervatui, kur yra unikalios Mirusios kopos. Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovybė, įvertinusi grėsmingas mokslininkų įžvalgas, kad po šimtmečio didžiųjų kopų gali nebelikti, prabilo apie galimą žmonių lankymosi rezervate ribojimą.

„Todėl ėmėme svarstyti alternatyvas. Norime, kad žmonės matytų Neringos grožį, ypač - įstabiąsias kopas. Ir jei draudžiama jomis vaikščioti, o pažintinio tako žmonėms neužtenka, galima galvoti apie netikėtus projektus. Vienas jų - oro gondolos“, - sakė Neringos vadovas.

Anot jo, Naglių rezervate galima būtų ant aukštų stulpų įrengti gondolų liniją su savotišku pažintiniu apžvalgos ratu. „Įsivaizduokime, kokių įspūdžių žmonės parsivežtų iš Kuršių nerijos. Apžvalgos ratas galėtų veikti kiaurus metus, nes žiemą kopos, kai baltas sniegas susimaišo su rudu smėliu, atrodo dar įspūdingiau nei vasarą. Galimybė pasikelti aukštai ir apžvelgti iš gondolos kraštovaizdį būtų mokama, o pinigus galbūt naudotume aplinkosaugos darbams“, - svarstė D. Jasaitis.

Paklaustas, už kokias lėšas būtų įrengiamos gondolos, statomas apžvalgos ratas ir kiek tai galėtų kainuoti, meras į detales nesileido. Esą galimi įvairūs variantai: Europos Sąjungos fondų parama, privataus ir viešojo kapitalo partnerystė arba valstybės pinigai.

Pritaria merui

D. Jasaitis pripažino, kad dar reikia ir galimybių studijos, ir kitų analizių. "Jei nepavyktų pastatyti oro gondolų linijos, blogiausiu atveju įrengtume pažintinį taką ant medinių polių. Savo gamtos perlus reikia ir išsaugoti, ir rodyti žmonėms, todėl laikas galvoti apie netradicinius sprendimus“, - aiškino jis.

Merui pritarė Neringos tarybos Kurorto, turizmo plėtros ir verslo komiteto pirmininkas Dovydas Mikelis. Jis užsiminė, kad oro gondolų galbūt reikėtų ir virš Parnidžio kraštovaizdžio draustinio.

„Neringos pagrindinis pajamų šaltinis yra turizmas, todėl reikia jį plėtoti. Oro gondolos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti fantastika. Kaip utopija kadaise skambėjo žiemos sporto arenos statybos Druskininkuose, bet pastatė. Tad mes sparčiai judame oro gondolų projekto plėtojimo link“, - teigė D. Mikelis.

Invazijos nenori

KNNP direktorė Aušra Feser tikino tik iš LŽ išgirdusi apie idėją Naglių gamtos rezervate įrengti oro gondolas ir apžvalgos ratą.

„Sunku ką nors komentuoti, tačiau manau, kad tai būtų invazija į rezervato teritoriją. Supraskime, kad Kuršių nerijos kraštovaizdis turistus traukia būtent savo natūralumu“, - teigė ji.

Parko vadovės manymu, be sudėtingų derinimo procedūrų jokių panašių objektų rezervate nepastatysi. „Jie nenumatyti KNNP tvarkymo plane, tad pirmiausia reikėtų keisti jį, o tai gali padaryti tik Vyriausybė. Kitas dalykas - būtina atlikti galimybių studiją, poveikio aplinkai vertinimą. Juk gondoloms reikėtų aukštų stulpų, o jų statymas smėlyje gali būti komplikuotas. Be to, tai statiniai, kurie draudžiami rezervate“, - aiškino A. Feser.

Politikų svajones ji vertino atsargiai, esą ir dabar žmonės gali pamatyti panoraminį Mirusių kopų vaizdą plaukdami laiveliais ar baidarėmis per marias.

„Aš irgi galiu pasiūlyti visus didžiulės, išilgai pusiasalio nusidriekusios elektros linijos kabelius užkasti po žeme, o ant esamų aukštų stulpų įrengti oro traukinuką. Bet tai - tik fantazijos. Nemanau, kad Naglių rezervatui reikia gondolų. Žmonės turi ir smėlį pajusti, ir rankomis paliesti augaliją. Nerija žavi savo natūralumu, todėl bet kokia statybų invazija joje nėra sveikintina“, - reziumavo KNNP direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"