Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Nestabdomos statybos – grėsmė paveldui

 
2017 03 26 10:00
Nukasus dalį kalvos ir pradėjus statybų darbus Misionierių vienuolyno bažnyčiai iškilo grėsmė dėl čia pat keliamos vibracijos.
Nukasus dalį kalvos ir pradėjus statybų darbus Misionierių vienuolyno bažnyčiai iškilo grėsmė dėl čia pat keliamos vibracijos. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Sostinės Subačiaus gatvėje, ant Išganytojo kalno esančio Misionierių vienuolyno ansamblio teritorijoje, statomi prabangūs daugiabučiai, nors jau prieš metus paveldosaugininkai skambino pavojaus varpais dėl šio projekto. Praėjusią savaitę pradėjus kasti duobę požeminiams 122 vietų garažams iškilo grėsmė vienuolyno bažnyčiai, mat jos pamatai – nelabai tvirti, o kalva – ne itin stabili.

Misionierių vienuolyno ansamblis priskiriamas reikšmingiausiems Vilniaus senamiesčio – UNESCO paveldo – objektams, tačiau šiuo metu ten vyksta pokyčiai, sunkiai suderinami su paveldosauga. Nors 2011 metais šioje teritorijoje buvo numatyta atkurti buvusius vaismedžių sodus, 2015-aisiais tuometis kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kuriame atsirado užstatymo galimybė. UAB „Misionierių namai“ greitai suplanavo daugiabučių statybas.

Priminsime, kad XVII amžiuje minimoje vietoje įsikūrė Šv. Vincento Pauliečio kongregacijos vienuoliai misionieriai, o po šimtmečio šalia – jos moteriškoji atšaka šaritės. Valdą joms dovanojo kunigaikštienė Jadvyga Oginskienė, drauge patikėdama misionieriams per amžius globoti šaričių Vaikelio Jėzaus prieglaudos namus.

Sovietmečiu, nugriovus dalį prieglaudos, buvo pastatyta ligoninė. Dabar ją leista naikinti ir bažnyčios pašonėje statyti daugiabučius. Norint įteisinti būsimas statybas specialiajame plane vietoj vieno sklypo, įtraukto į Kultūros vertybių registrą, atsirado du, nors akivaizdu, kad valstybės saugoma Misionierių vienuolyno ansamblio teritorija – vientisa.

Misionierių vienuolyno bažnyčia.
Misionierių vienuolyno bažnyčia.

Kritikuoja tyrimus

Du atskiri sklypai specialiajame plane suprojektuoti remiantis moksliniais tyrimais. Pažvelkime, į ką tyrėjai atkreipė dėmesį ir ką nutylėjo.

Iš archyvinių dokumentų matyti, kad didesnė dalis ligoninės stovėjo ne prieglaudos, bet Misionierių vienuolyno sodo žemėje. Siekiant priskirti prieglaudai didesnę teritoriją, tyrimuose tvirtinama, esą sodas visą laiką priklausė jai. Tačiau yra žinoma, kad tik carinės Rusijos laikais uždarius vienuolyną ir konfiskavus jo turtą, misionierių sodas atiteko prieglaudai, atimtai iš šaričių.

Tyrimuose nutylėta tikroji sodo perėjimo į kitas rankas priežastis – Rusijos imperijos Lietuvoje vykdytas Katalikų bažnyčios persekiojimas. Misionierių sodas prieglaudai priklausė tik laikinai.

UNESCO patariamosios organizacijos ICOMOS narė Jūratė Markevičienė teigė, jog minėti istoriniai faktai tyrėjams neabejotinai buvo žinomi, tačiau tyrimuose ir išvadose jie arba visai nutylėti, arba pateikti tendencingai. „Matyt, dėl šių istorinės tiesos iškraipymų specialiajame plane patvirtinta ne autentiška skiriamoji riba (buvusi vienuolyno gyvavimo laikotarpiu), bet laikinoji – carinės valdžios persekiojimo padarinys, – spėjo ji. – Į registrą šis ansamblis įtrauktas kaip vienuolijos gyvavimo laikų architektūros ir urbanistikos šedevras, labdaringos ir šviečiamosios misionierių veiklos istorijos paminklas. Dabar Lietuvos paveldu faktiškai pripažintas carinės aneksijos laikotarpiu sužalotas, išdarkytas Misionierių vienuolyno ansamblis.“

J. Markevičienė pabrėžė, kad nekokybiškų tyrimų ir išvadų pagrindu buvo priimtas sprendimas suformuoti dirbtinį, istoriškai niekada neegzistavusį sklypą ansamblio teritorijoje ir leisti jame naujas statybas. „Sunku suprasti, kodėl valstybė, teisiškai pripažinusi, jog ansamblis turi bendrą teritoriją, vėliau specialiuoju planu padalijo ją į du skirtingus sklypus“, – stebėjosi ji.

Jau iškastos duobės keturių daugiabučių požeminiams garažams įrengti.
Jau iškastos duobės keturių daugiabučių požeminiams garažams įrengti.

Statybų poveikis

Šiuo metu ekskavatoriai buvusiame Misionierių vienuolyno sode rausia didelę ir gilią duobę keturių daugiabučių požeminei automobilių aikštelei įrengti. Įvažiavimas į sklypą – labai arti aukščiau stovinčios bažnyčios. Šlaitą numatyta žeminti beveik 2 metrais. UAB „Misionierių namai“ turi užtikrinti vienuolyno pastatų ansamblio apsaugą. Bet nematyti, jog tai būtų daroma. Niekas netiria ir vibracijos poveikio. Tokių statybų atveju ant bažnyčios turėtų būti pritvirtinti virpesių matavimo detektoriai.

Inžineriniai geologiniai tyrimai atlikti. Tačiau tik tose vietose, kurias nurodė užsakovas. J. Markevičienės nuomone, tirtas per mažas plotas, reikėjo vertinti poveikį visai kalvai. Nevykdoma jos dinamikos stebėsena, neatliekami hidrologiniai tyrimai, nors apie Misionierių šaltinius žinoma jau kelis šimtus metų. „Kad nebūtų kaip Gedimino kalno atveju“, – perspėjo ICOMOS narė. Tam pritarė ir Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas. Hidrogeologo manymu, atlikti tyrimai – kokybiški, tačiau jų reikėtų daugiau, ir kur kas didesniame plote.

Pažeisti nuostatai

Kaip „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė, idealiausia būtų buvę nugriauti 1968 metais statytą ligoninę ir atkurti buvusią aplinką – vaismedžių sodus. Pernai komisija kreipėsi į ICOMOS specialistus, kad šie įvertintų, ar planuojami pokyčiai nepažeidžia paveldo apsaugos reikalavimų.

Dėl statybų sostinės senamiestyje gali tekti kviestis tarptautinius ekspertus, o Vilniaus istoriniam centrui gresia būti įrašytam į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas (LNK) išvadas pateikė. Tačiau, J. Markevičienės žodžiais, šių teiginių negalima laikyti ICOMOS LNK išvadomis, nes jos parengtos šiurkščiai pažeidžiant procedūras – ICOMOS Lietuvos LNK 2015 metais patvirtintus ICOMOS LNK ekspertizių nuostatus.

„Teisės požiūriu tas išvadas reikėtų laikyti tik jų rengėjų – ICOMOS narių Gintaro Zabielos, Irenos Kliobavičiūtės ir Dainos Fergiuson – nuomone. O juk organizacijoje – per 50 narių. Taigi nuomonių gali būti daug. Statybos vienuolyno sode vienareikšmiškai negalimos, nes sunaikina ansamblį, – tvirtino J. Markevičienė. – Išganytojo kalvą vainikuoja unikalus, vizualiai itin vientisas ansamblis. Jį sudaro dvi nacionalinio lygmens vertybės – Vilniaus gynybinės sienos likučiai su bastėja ir Misionierių vienuolyno ansamblis. Vaikelio Jėzaus namai – neatsiejama to ansamblio dalis. Vienuolynas ir prieglauda turi net bendrą mūro tvorą palei Subačiaus gatvę. Ji taip pat įrašyta į saugomų vertybių registrą, kaip ir Misionierių vienuolyno ansamblio dalis.“

Be to, kaip tikino J. Markevičienė, išvadą rengę ir ICOMOS LNK vardu ją pasirašę trys asmenys dėl to objekto turi tiesioginių interesų konfliktų, todėl pagal ICOMOS etikos principus ir ICOMOS LNK ekspertizių nuostatus negalėjo imtis šio darbo, privalėjo nusišalinti.

Melsva ir rausva spalva pažymėta valstybės iki šiol saugota bendra Misionierių vienuolyno ansamblio teritorija. Nors istoriškai vienuolėms šaritėms priklausė tik tas sklypas, kuris yra į kairę nuo žalios linijos, kultūros ministras savo parašu priskyrė daugiau - visa, kas į kairę už raudonos linijos. Remtasi carinių laikų "istorine tiesa".
Melsva ir rausva spalva pažymėta valstybės iki šiol saugota bendra Misionierių vienuolyno ansamblio teritorija. Nors istoriškai vienuolėms šaritėms priklausė tik tas sklypas, kuris yra į kairę nuo žalios linijos, kultūros ministras savo parašu priskyrė daugiau - visa, kas į kairę už raudonos linijos. Remtasi carinių laikų "istorine tiesa".

Norint suformuoti du atskirus sklypus rengiant specialųjį planą remtasi klaidinamais tyrimais, esą buvęs kažkoks takelis per teritoriją jau reiškia ribą tarp dviejų skirtingų sklypų – Misionierių vienuolyno ir Vaikelio Jėzaus prieglaudos. „Iš tiesų senieji miesto planai ir istoriniai aprašai nepatvirtina, jog kada nors tarp vienuolyno ir sodo driekėsi kelias. Priešingai, nurodoma, kad į sodą buvo patenkama pro vienuolyno vartus“, – aiškino J. Markevičienė.

Anot jos, akligatvio būta kitur – tarp sodo ir prieglaudos. „Tai aiškiai rodo senieji planai. Jeigu tyrėjai abejojo Vilniaus archyvuose saugomais planais ir aprašais, būtinai reikėjo atlikti papildomus mokslinius tyrimus istorinei tiesai nustatyti. Juk jei trūksta duomenų, galima nuvažiuoti į Krokuvos misionierių vienuolyną. Jame saugomas ir Vilniaus misionierių archyvas, išlikęs per aneksijų bei karų negandas“, – pažymėjo J. Markevičienė.

Ką prarandame?

Iš vizitacijų ir 1844 metų inventoriaus dokumentų yra žinoma, kaip atrodė sodas. Aiški ir jo kraštovaizdžio struktūra, turinti vėlyvojo baroko bei klasicizmo elementų. Toks pat didelis, tik kitokios formos sodas išlikęs Krokuvos misionierių vienuolyne. Ten pabuvus galima įsivaizduoti, ko netenka Vilnius.

Kaip pasakojo J. Markevičienė, istoriniuose šaltiniuose minima, kad net caro valdžia nedrįso užstatyti sodo, nors tokių prašymų buvo gavusi. Misionieriai jį atgavo 1926 metais. Sodas buvo miesto garsenybė. 1936-aisiais žymus Vilniaus fotografas Jonas Bulhakas rašė: „Misionierių sodas per obelų šventę gegužį – tai kvepianti baltai rausva purių žiedynų simfonija, besidriekianti nuožulniu šlaitu link tamsiai mėlynų dviejų tvenkinių akių, kurias rėmina seni klevai. Sodas srūva vis žemiau (...) ir sukuria šviesų pagrindą miesto bokštų strėlių tolimam paveikslui.“ Sodą pradėta užstatyti tik 1968 metais, kai jo dalyje iškilo ligoninė. Kaip matyti iš planų, naujosios statybos užims kur kas daugiau ploto.

Sodų apsuptame Krokuvos misionierių vienuolyne saugomas ir Vilniaus misionierių archyvas.
Sodų apsuptame Krokuvos misionierių vienuolyne saugomas ir Vilniaus misionierių archyvas.

Paveldas pavojuje

Dėl šių statybų „Lietuvos žinios“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ji dienraščiui atsakė: „Statybos darbai vykdomi turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 metų sausio 11 dieną išduotą statybos leidimą pagal projektą. Kadangi šio ypatingo statinio statyba vykdoma Vilniaus senamiesčio teritorijoje, inspekcija tikrina leidimo išdavimo teisėtumą. Dėl to kreipėmės į Kultūros ministeriją ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar išduotas leidimas ir statyba pagal nurodytą projektą nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“

Inspekcija kreipėsi ir į Lietuvos geologijos tarnybą, kad ši pateiktų išvadas, ar statybos nesukels grėsmės ansambliui. Tačiau statybos nesustabdytos nė laikinai.

Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) išplatino pranešimą, kuriame svarstoma, ar dėl praėjusią savaitę prasidėjusių statybos darbų neteks aiškintis Pasaulio paveldo komitetui. Apeliuojama į kai kurių institucijų (taip pat paveldosaugos) ir asmenų sąžinę dėl ciniško požiūrio į kultūros paveldo svarbą bei jo išsaugojimą. „Nukasta didelė Išganytojo kalvos dalis. Nerimauti verčia ir tai, jog statybos darbų metu sukelta vibracija gali neigiamai paveikti šalia stovinčią barokinę bažnyčią, – rašoma VKPK pranešime. – Komisija pernai nepritarė buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijoje Subačiaus g. 20, 22 statomo daugiabučio gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele projektiniams pasiūlymams. Paveldo komisija konstatavo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramai ir siluetui, o numatytas užstatymo tankumas daryti žalingą įtaką vietos charakteriui.“

Šiai nuomonei pritarė ir UNESCO nacionalinės komisijos sekretoriatas. Pasaulio paveldo komitetas jau 2005 metais įspėjo Lietuvą dėl nepatenkinamos Vilniaus senamiesčio apsaugos būklės. „Dėl nekontroliuojamų statybų sostinės senamiestyje gali kilti būtinybė pakviesti tarptautinius ekspertus, o Vilniaus istoriniam centrui gresia būti įrašytam į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą“, – įspėja VKPK.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"