TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Netoli Nidos vėl leisis lėktuvai

2015 11 07 6:00
Netrukus bus uždegta žalia šviesa leistis ir tūpti orlaiviams lauko aikštelėje Bulvikio rage prie Nidos. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Neringos merija sparčiais žingsniais artėja užsibrėžto tikslo link – nuo kitų metų pavasario pradėti eksploatuoti vadinamąjį Nidos aerodromą. Užlygintos pakilimo tako duobės, iškirsti lėktuvams trukdę medžiai, tad paskutinį žodį belieka tarti Civilinės aviacijos administracijai (CAA).

Vyriausybė jau perdavė Nidos aerodromą Neringos savivaldybei. „Pašalinome beveik visas fizines kliūtis. Artimiausiu metu kviesime specialistus ir tikimės, kad bus išduotas leidimas leisti naudoti Nidos kilimo ir tūpimo taką. Paskyrus jo administratorių orlaiviai galės pradėti leistis ir kilti“, – LŽ teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Svarstoma, kad pradėjus eksploatuoti orlaivių lauko aikštelę Bulvikio rage į Nidą norės atskristi ne tik mažųjų lėktuvų turintys lietuviai, bet ir rusai, skandinavai, vokiečiai. Kartu tai dar labiau paskatintų žmones vykti į neriją ne automobiliais.

Pašalino kliūtis

Dabar neformaliai Nidos aerodromu vadinama vieta prie Nidos yra registruota kaip kilimo ir tūpimo takas, orlaiviams skirta lauko aikštelė, tačiau sovietmečiu ji turėjo mažo regioninio oro uosto statusą.

Pakilimo takas, nutiestas 1967 metais, yra už trijų kilometrų į šiaurę nuo Nidos, Bulvikio rage, vadinamojoje Platumoje – plačiausioje Lietuvos teritorijoje esančioje Kuršių nerijos dalyje. Nuo 1970-ųjų iki 1975 metų iš Nidos tiesiai į Palangą, Kauną ir Vilnių reguliariai skraidė An-2 tipo lėktuvai.

Darius Jasaitis: "Norinčiųjų skristi, patikėkite, tikrai bus. Esame ne kartą gavę paklausimų ir iš vokiečių, ir iš skandinavų." /Alinos Ožič nuotrauka

Atkūrus nepriklausomybę Nidos aerodromu beveik nustota naudotis, o nuo 1999 metų jį uždrausta eksploatuoti dėl to, kad neatitinka saugos reikalavimų – aukšti medžiai auga per arti kilimo ir tūpimo tako. Tiesa, 1998-aisiais į jo rekonstrukciją dar sugebėta investuoti apie 1,6 mln. eurų.

Daug metų trukusių diskusijų ir nesutarimų priežastis buvo būtent medžiai. Pernai Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas ėmė laužti ledus: Bulvikio rage pagal parengtą miškotvarkos planą pradėti kirsti orlaiviams trukdę medžiai.

„Nidos orlaivių kilimo ir tūpimo takas ilgą laiką buvo Vyriausybės žinioje, ir tik neseniai šis objektas buvo perduotas Neringos savivaldybei, todėl mums buvo atrištos rankos. Pagal reikalavimus buvo iškirsti orlaiviams trukdę medžiai, užlygintos pakilimo tako dangos duobės, sudėti kanalizacijos dangčiai (ankstesni buvo pavogti – aut.) ir atlikti kiti darbai. Dabar liko tik išvežti prie pakilimo tako paliktus medžių rąstus. Netrukus kviesime CAA specialistus į apžiūrą“, – informavo D. Jasaitis.

Jis vylėsi, kad gavus leidimą pradėti eksploatuoti taką pirmieji orlaiviai Bulvikio rage legaliai galės leistis jau šį pavasarį.

Lauks turistų

Kalbėdamas apie galimybes pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pradėti naudoti Nidos aerodromą, CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas buvo optimistiškas.

„Mūsų specialistai jau vyko į Nidą ir apžiūrėjo pakilimo taką. Viskas ten gerai, reikia tik tuos rąstus išvežti. Dabar diskutuojama tik dėl statuso: oro uostu tai niekaip negalės vadintis, nes tam reikia visos infrastruktūros. Žemesnė pakopa – aerodromas, tačiau jame turi dirbti skrydžių koordinatorius. Realiausias variantas – lauko aikštelės statusas“, – LŽ sakė jis.

Būtent tokio statuso ir siekia Neringos merija.

„Tai reikštų, kad orlaivio pilotas, apsukęs ratą aplink Bulvikio ragą ir įsitikinęs, kad pakilimo take nėra kliūčių, pats priimtų sprendimą leistis. Jam nereikėtų to derinti nei su savivaldybės administracija, nei su kitomis institucijomis. Būtent tokia informacija ir būtų paskelbta internete, kviečiant turistus į Neringą atvykti oro keliu. Norinčiųjų, patikėkite, tikrai bus. Esame ne kartą gavę paklausimų ir iš vokiečių, ir iš skandinavų“, – teigė meras D. Jasaitis.

Savo ruožtu A. Šumskas užtikrino, kad mažųjų, lengvųjų orlaivių Lietuvoje tikrai netrūksta.

„Jei manoma, kad Nidoje nebus kam leistis ir kilti, tai klystama. Lietuviai yra prisipirkę mažųjų lėktuvų. Kai tik išduosime pažymėjimą, lauko aikštele Neringoje bus galima pradėti naudotis. Ja yra susidomėję ir aeroklubai. Viskas vyksta į gera, kamuolys dabar – Neringos merijos rankose“, – komentavo CAA direktoriaus pavaduotojas.

Norėtų sklandymo mokyklos

Atverti vartus į oro erdvę Neringai naudinga ir dar dėl vienos priežasties.

„Tikimės, kad tai dar labiau paskatins žmones vykti į neriją ne mašinomis, jas raginame palikti žemyne. O ar bus siūloma už pinigus paskraidyti virš Nidos, priklausys nuo aviatorių, nuo to, ar jie matys tokią galimybę ir ryšis plėtoti panoramines keliones orlaiviais“, – svarstė D. Jasaitis.

Bulvikio rage taip pat brandinama idėja įsteigti sklandymo mokyklą. Tokia Nidoje veikė 1933–1939 metais ir per trumpą gyvavimo laikotarpį tapo žinoma visoje Europoje dėl sklandytojų rekordų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"