Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Netoniuose siūlo įamžinti S. Dariaus ir S. Girėno atminimą

 
2016 12 08 10:53
Kauno rajono savivaldybės nuotrauka

Skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės dukra Aleksandra Orlova pasiryžusi padovanoti Kauno rajono savivaldybei mamos sukurtą skulptūrą „Lietuvos sakalai“ ir siūlo ją pastatyti Raudondvario seniūnijoje, ant Netonių kalno.

Ši vieta yra tampriai susijusi su Lietuvos oreivystės istorija. Vienas Lietuvos sklandymo sporto veteranų Juozapas Romas Liekis pasakojo, kad tarpukario laikais sklandytojai išnaudodavo stačius Nemuno šlaitus ties Netoniais ir šalia Kulautuvos, Virbaliūnuose, stūksantį Tamaros kalną.

Antrojo pasaulinio karo metais Kulautuvoje ir Netoniuose buvo sklandoma sklandytuvais „Varna“ ir „Šarka“. Nuo 1952 m. pakaunėje prasidėjo Lietuvos sklandymo renesansas. Didelį postūmį jam davė Jono Balčiūno veikla, ypač jo sukurtas sklandytuvų išvilkimo agregatas.

Lietuvos sklandytojai, tarp jų ir J. Liekis, yra pasiekę įspūdingų rezultatų Sovietų sąjungos ir tarptautinėse varžybose. Nepriklausomybės laikais Netonių kalną pamėgo parasparnininkai.

A.Orlova įsitikinusi, kad ant Netonių kalno pastatyti „Lietuvos sakalai“ puikiai derėtų su kraštovaizdžiu – jie būtų matomi dideliu spinduliu, nes abiejuose Nemuno krantuose driekiasi neseniai nutiesti dviračių takai. Skulptūra būtų atsigręžusi į pietvakarius – ten, iš kur turėjo atskristi legendiniai lakūnai.

„Manau, kad tai būtų graži dovana ne tik visiems oreiviams, bet ir artėjančiam Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui“, – kalbėjo A. Orlova.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo A. Orlovai už gražią pilietinę iniciatyvą. „Simboliška, bet netrukus, sausio mėnesį, į Australijoje vyksiantį pasaulio sklandymo čempionatą išvyks Lietuvos komanda, kurioje yra ir mūsų kraštietis, Zapyškio apylinkėse užaugęs Linas Miežlaiškis“, – sakė meras.

Netonių kalno teritoriją patikėjimo teise valdo Kauno technologijos universitetas, todėl šios vietos sutvarkymo darbus pirmiausia reikės suderinti su universiteto vadovybe.

Skulptorė N. Luščinaitė-Krinickienė (1905–1998) buvo Kajetono Sklėriaus ir Juozo Zikaro mokinė. Jos kūryboje, pasak menotyrininkų, romantiškumas persipynęs su secesijai būdingais stiliaus bruožais. Skulptūros pasižymi išskirtiniu gracingumu ir nepriekaištinga anatomine išraiška.

Kauno rajono savivaldybės informacija

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"