TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nida laikui matuoti pasitelks Mėnulį

2015 11 12 6:00
Prie Saulės laikrodžio yra tuščia, akmenukais nubarstyta vieta. Būtent čia ir turėtų rastis Mėnulio laikrodis. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Neringos valdžia traukia iš stalčiaus seniai puoselėtus, bet taip ir neįgyvendintus planus ant Parnidžio kopos greta Saulės laikrodžio pastatyti Mėnulio laikrodį.

Prieš kelis dešimtmečius suprojektuotas įrenginys šiemet prisimintas neatsitiktinai: sukanka lygiai 20 metų, kai pastatytas Saulės laikrodis.

„Mes, jaunesni nidiečiai, ilgus metus net nežinojome, kad greta 1995 metais pastatyto 12 metrų aukščio obelisko buvo suprojektuotas ir Mėnulio laikrodis. Tokio nėra visoje Rytų Europoje. Jis rodytų valandas naktį, todėl turistams Nida pateiktų tikrą staigmeną. Neatsisakome planų pastatyti Mėnulio laikrodį“, – LŽ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Tiesa, vietos politikus kiek gąsdina sumanymo kaina – ji gali siekti beveik 90 tūkst. eurų.

Ieškos rėmėjų

Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos Nidoje – vienas lankomiausių turistinių objektų visoje Kuršių nerijoje. Šį savaitgalį, minint Neringos miesto 54 metų sukaktį, speciali programa suplanuota ir dėl Saulės laikrodžio jubiliejaus.

„Aš pats tik prieš keletą metų sužinojau mažytę šio objekto paslaptį. Ją gerai žinojo senieji nidiečiai. Prieš kelis dešimtmečius buvo suprojektuotas ne tik Saulės, bet ir Mėnulio laikrodis. Todėl simboliška, kad minint Saulės laikrodžio jubiliejų ėmėme iš užmaršties kelti ir Mėnulio laikrodžio klausimą“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Jo teigimu, būtų garbinga užbaigti kūrėjų sumanymus, kurie nebuvo įgyvendinti ir dėl lėšų trūkumo, ir dėl nenumatytų aplinkybių.

„Pastabesni Parnidžio kopos lankytojai įsidėmėjo, kad į pietus nuo Saulės laikrodžio obelisko yra tarsi tuščia erdvė: plotas, kuriame pribarstyta akmenukų. Ši vieta buvo palikta būtent Mėnulio laikrodžiui pastatyti. Planus sujaukė 1999 metais praūžęs uraganas Anatolijus, jis nulaužė pusę Saulės laikrodžio obelisko. Tuomet reikėjo jį sutvarkyti, investuoti į objekto atstatymą. Mėnulio laikrodžio projektas kuriam laikui buvo pamirštas. Dabar manome, kad toks objektas tikrai padidintų Nidos patrauklumą“, – svarstė Neringos meras.

Buvo apskaičiuota, kad įrengti Mėnulio laikrodį kainuotų apie 90 tūkst. eurų.

„Manau, visi puikiai supranta, jog Neringos savivaldybė iš savo biudžeto tikrai negalės finansuoti tokių darbų. Mes ir taip turime problemų dėl teismo priteistos sumos už nugriautą restoraną Juodkrantėje. Baiminamės, kad tokių bylų nebūtų daugiau, todėl išlaidauti tikrai negalime. Tačiau vis drąsiau kalbama apie ketinimą įsteigti specialų fondą Mėnulio laikrodžiui, rėmėjų paiešką“, – pažymėjo D. Jasaitis.

Svarstoma, kad Parnidžio kopa, nors ir taip yra itin gausiai lankoma turistų, taptų dar įdomesnė, jei laikas būtų rodomas šviečiant Mėnuliui.

Neatrodytų griozdiškai

Saulės ir Mėnulio laikrodžių projekto autorius, architektas Ričardas Krištapavičius LŽ sutiko išsamiau papasakoti, kaip gi atrodytų mįslingasis naktinis laikrodis.

„Projektą sukūrėme dar 1984 metais. Pirmiausia reikėtų atskleisti, kaip suformuota aikštelė aplink Saulės laikrodį. Aikštelės spindulys yra 13,8 metro, ji – Žemės modelis. Pietinėje dalyje būtų sukurtas dar vienas apskritimas, 3,6 karto mažesnis už didįjį, kuris simbolizuotų Mėnulį, nes būtent tiek kartų šis palydovas yra mažesnis už Žemę. Mėnulio laikrodis būtų apie 80 centimetrų aukščio, kaip stalas, todėl tikrai negadintų kopos vaizdo, neatrodytų griozdiškai“, – pasakojo jis.

Vizualiai Mėnulio laikrodis primintų du vienas šalia kito esančius 1,8 metro spindulio apskritimus iš juodo granito.

„Vienoje „tabletėje“ šešėlis kristų tuomet, kai Mėnulis auga, t. y. iki 15 mėnesio dienos. Kitoje – kai dyla, po 15 dienos. Ant kiekvieno apskritimo – po strypą šešėliui mesti ir išraižytos skalės, pagal kurias kasnakt užkopus į Parnidžio kopą ir šviečiant Mėnuliui būtų galima tiksliai nustatyti laiką. Mėnulis aplink Žemę kiekvieną naktį skrieja skirtinga trajektorija, todėl kiekvienai nakčiai Mėnulio laikrodžio projekte numatyta atskira skalė“, – aiškino R. Krištapavičius.

Kuriant unikalų projektą architektui talkino senosios astronomijos žinovas, profesorius Libertas Klimka.

Pirmas Rytų Europoje

Tiek Neringos meras, tiek idėjos autorius neabejojo, kad toks objektas taptų tikra atrakcija turistams.

„Be to, Mėnulio laikrodžių yra tik Vakarų Europoje, o Šiaurės ir Rytų Europoje – nė vieno. Tad būtume pirmieji, pasistatę tokį įdomų laiko matavimo objektą. Jo kaina yra nemaža, nes norima parinkti kokybiškas medžiagas, monolitus. Brangiai kainuoja ir akmuo, ir jo apdirbimas, montavimas. Pavyzdžiui, Saulės laikrodžiui granitą ėmėme net iš Karelijos. Tik nulaužtoji dalis atstatyta naudojant kinišką akmenį. Mėnulio laikrodžiui vėl ieškotume kokybiško juodo granito, bazalto. Kodėl juodas? Nes Mėnulis mitologijoje – mirties simbolis, todėl ir spalva juoda“, – teigė R. Krištapavičius.

Mokslininkų tvirtinimu, astronominiu požiūriu būtent Parnidžio kopa yra ideali ir vienintelė tinkama tokiems laikrodžiams vieta Lietuvoje. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas, tik nuo Parnidžio kopos galima išvysti, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. Iš marių – į jūrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"