TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidoje paaugo kryžių kalnas

2013 10 12 6:00
Šis susideginusiam skulptoriui R.Dauginčiui skirtas kryžius kopose traukia tikinčiuosius. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Nidoje, Parnidžio kopos papėdėje, vėl padaugėjo žmonių pagamintų ir pastatytų kryžių.

Netoli Saulės laikrodžio, atokesnėje vietoje, po 1990-ųjų buvo pastatytas atminimo kryžius Vengrijoje už Lietuvos nepriklausomybės siekį susideginusiam skulptoriui Rimantui Dauginčiui.

Ilgainiui aplink jam skirtą medinį kelių metrų aukščio kryžių ėmė augti kalnelis ir jis vis plečiasi, mat žmonės, prašydami Dievo pagalbos, nepaliauja statę savo mažesnius kryželius.

Pasirinko kopas

Apie kretingiškiui skulptoriui R.Dauginčiui (1944-1990 m.) kopose pastatytą atminimo kryžių informacijos nėra jokiuose turistiniuose leidiniuose, skirtuose ekskursijoms po Nidą ir jos apylinkes. Tačiau šis kryžius lankomas piligrimų ir užsienio turistų, nors be vietinio gido šios menininko pagerbimo vietos jie nerastų. Didelis medinis kryžius pastatytas Parnidžio kopos šlaite ir nuo keliuko prie Saulės laikrodžio slepiamas medžių, kopagūbrių.

Retas kuris turistas žino ir šios atmintinos vietos ištakas, kurios susijusios su mūsų valstybės nepriklausomybės kovų sąjūdžiu. Vyresni menininkai dar prisimena visą Lietuvą sukrėtusią susideginimo už laisvę bangą šaliai bandant išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos gniaužtų. O R.Daugintis stovi vienoje gretoje su „gyvais fakelais“ virtusiais laisvuoju menininku Romu Kalanta, tautodailininku Vytautu Vičiuliu.

Tais 1990-aisiais kretingiškis R.Daugintis vyko į simpoziumą Vengrijoje, menininkas vežėsi savo darbų. Pasienyje įvykus konfliktui su SSRS pasieniečiais, R.Daugintis sureagavo ūmiai: į aną sienos pusę bėgo jau degdamas gyvu fakelu. Jis mirė ligoninėje. Viešas menininko susideginimas buvo nepasitenkinimo prieš sovietų valdžią išraiška.

„Nuo Nidos juk ir prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio judėjimas. Būtent per rašytojo Tomo Manno seminarus Nida buvo tuometė laisvės šauklė. Vėliau, pagerbdami skulptoriaus auką, broliai pranciškonai kartu su menininkais pastatė ir kryžių kopose. Juk kopos ir ta erdvė, atsiverianti nuo Parnidžio, simbolizuoja laisvę. Dabar žmonės neša ir stato aplink tą kryžių savo kryžiukus. Jie supūva, bet auga kalnelis. Kryžiukai sustabdo smėlio pustymą, tad kauburys vis didės“, - LŽ pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Ji patvirtino, kad dailininkai medinį, iš jūros išmestų rąstų kryžių pastatė gavę tam leidimą.

Stato patyliukais

Neringos savivaldybės vicemeras Vigantas Giedraitis LŽ teigė, kad žmonių kryžiukai ir augantis kalnelis gali tapti dar vienu, nauju traukos tašku Nidoje. „Tų kryžiukų visada padaugėja rudeniop, po vasaros sezono. Tiesiog žmonės lanko tą vietą, iš šakų suriša savo kryžiukus, juos pastato, įtvirtina. Ir nieko blogo čia nematau. Kopos apskritai, bent jau man, yra šventa vieta, tad ir kryžius jose labai tinka“, - teigė jis.

A.Feser žiniomis, prie skulptoriaus atminimui skirto kryžiaus žmonės eina patyliukais, niekam nepranešę. „Kiekvienas jų vedamas savo intencijų... Kas pagalbos prašo, kas padėkoti nori, kas pagerbti laisvės kovų atmintį“, - svarstė ji.

Baiminasi prietarų

Jauniausias vyskupas augziliaras pasaulyje, nidiškis brolis pranciškonas Genadijus Vodopjanovas LŽ sakė atsargiai vertinantis tikinčiųjų iniciatyvą statyti kryžius. „Negalima lyginti Kryžių kalno netoli Šiaulių ir šio besiformuojančio kalnelio Nidoje. Nors jie abu susiję su kovomis už laisvę: Šiauliuose – su 1861 metų sukilimu, Nidoje – su Sąjūdžio laikais. Tačiau kryžiai turi būti statomi su tam tikra intencija, jie negali būti bet kokie, pavyzdžiui, paskubomis supinti iš vielučių, šakų ar žolių. Svarbu, kad tas kalnelis Nidoje netaptų šamanizmo, prietarų vieta“, - perspėjo vyskupas.

Anot G.Vodopjanovo, žmonėms reikėtų vengti noro be gilesnių įsitikinimų statyti kryžiukus.

„Žinote, kai kas ir į bažnyčią ateina, uždega žvakutę ir išeina manydamas, kad jau „užsidėjo pliusą“. Taip ir kryžiukų statymo negalima paversti banaliu veiksmu. Žmogus negali šiaip sau pastatyti, nepuoselėdamas ryšio su tuo kryželiu... Kitaip tai išties gali virsti burtininkų vieta. Juk ir kaimuose kryžiai būdavo statomi kaip auka, paaukojus medį. Kryžius – tai ir skulptoriaus darbas, ir Dievo prašymas padėti, apsaugoti to kaimo žmones, giminę“, - LŽ pabrėžė vyskupas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"