TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidos jachtų uostelis atgims

2016 04 14 6:00
Nidos uoste dirbanti žemsiurbė pumpuoja per dešimtmečius susikaupusį dumblą. Sandros Vaišvilaitės nuotrauka

Buriuotojai ir pramoginių laivų savininkai daug metų skundėsi, kad jachtų uostelis Nidoje tampa vis mažiau tinkamas naudoti dėl susikaupusio dumblo. Dabar jis valomas, o vėliau planuojama pastatyti naujas pontonines prieplaukas ir taip dvigubai padidinti švartavimosi vietų skaičių – iki 120.

Neringos savivaldybės lėšomis prieš kelias savaitės pirmąkart per uostelio gyvavimo istoriją pradėti jo valymo darbai. Paaiškėjo, kad dumblo sluoksnis dugne siekia net metrą. Be to, ėmusis valymo į paviršių iškilo šimtai alkoholinių gėrimų butelių. Visi darbai uostelyje turėtų būti baigti kito mėnesio pradžioje.

Pumpuoja dumblą

Formaliai Nidos tarptautinis keleivinis uostas yra kurortinio miestelio pietinėje dalyje, istorinio Atragio kaimo teritorijoje. Jachtų uostelis pradėtas formuoti 1975–1976 metais, kai prie esamo žvejų uosto buvo pastatyta prieplauka, o 1991-aisiais įrengtas antras molas ir taip sukurta akvatorija keleiviniams laivams švartuotis.

Nidos keleiviniam uostui Vyriausybės nutarimu 1999 metais suteiktas tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas. Tačiau šis poilsiautojams itin svarbus Kuršių nerijos objektas nė karto nėra iš esmės tvarkytas.

„Projektinis uosto gylis turi būti trys metrai, bet per ilgą laiką iš marių buvo prinešta dumblo. Dabar vietoj trijų metrų likę tik du. Dumblo sluoksnis dugne siekia apie metrą. Buriuotojai, laivų savininkai ne kartą skundėsi bloga situacija. Jei įplaukdavo didesnės grimzlės jachta, jos variklis imdavo suktis dumble. Tokie dalykai gadina laivus“, – LŽ pasakojo Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Nidos keleivinio uosto akvatorijos valymo ir grunto tvarkymo darbų konkursą laimėjo UAB „Datavla“. Rangovai įsipareigojo atlikti parengiamuosius, uosto akvatorijos ir grunto valymo darbus bei batimetrinius tyrimus. Sutarties vertė – beveik 90 400 eurų.

Šiuo metu į uostelį laivai įplaukti negali, nes kone ištisą parą dirba žemsiurbė, pumpuojanti dumblą. „Prie žemsiurbės pritvirtinta stora žarna. Ji nutiesta už maždaug pusantro kilometro nuo Nidos gilyn į marių akvatoriją. Ten dumblas ir išpumpuojamas. Darbai truks dar mažiausiai dvi savaites, todėl laivų savininkų prašome kantrybės. Išvalius uostelį į jį galės atplaukti didesni laivai, bus kur kas saugiau“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

Štai tokį vaizdą išvydo nidiškiai vos pradėjus valyti uostelį. /Arūno Burkšo nuotrauka

Gausybė butelių

Prieš pradėdami pumpuoti dumblą darbininkai kaušu kabino uostelio dugną ir šalino įvairiausias stambias šiukšles. „Ištraukė kone visko. Ir senų inkarų, tinklų, padangų, net betono nuolaužų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Tačiau labiausiai nidiškius pribloškė į vandens paviršių iškilusių alkoholinių gėrimų butelių gausa. Entuziastingas buriuotojas ir Neringos tarybos narys Arūnas Burkšas net juokavo, kad tarą reikėtų nešti į supirktuvę, o gautus pinigus panaudoti uosteliui valyti.

„Šimtai senų butelių. Atrodė kraupiai. Tačiau turėkime galvoje, kad uostas nevalytas du dešimtmečius. Žinoma, išvydus tokią gausybę butelių susidarė nekoks įspūdis: neva buriuotojai, laivų savininkai girtauja ir mėto stiklo tarą tiesiai į vandenį“, – kalbėjo A. Burkšas.

Jo manymu, dabar daugelio lietuvių ir svečių kultūra yra gerokai aukštesnio lygio nei prieš dešimtmetį ar seniau. Todėl esą tikėtina, jog išvalius uostelį jis nebebus taip teršiamas.

„Juk kadaise net važiuojant mašina išmesti pro langą alaus butelį kai kuriems žmonėms buvo norma. Dabar mažai kas taip elgiasi. Mes, buriuotojų atstovai, labai džiaugiamės, kad uostelis pagaliau bus išvalytas. Juk čia Nida. Vyksta Kuršių marių regatos, atplaukia užsienio svečių“, – dėstė pašnekovas.

Žada daugiau vietų

Neringos politikai užsiminė, kad vien jachtų uostelio valymo darbais nebus apsiribota. Jau rengiamas papildomų švartavimosi vietų projektas.

„Dabar čia gali glaustis 50–60 laivų. Tačiau norime įrengti papildomas pontonines prieplaukas ir padidinti vietų skaičių iki 120. Vasarą jachtos tiesiog nebetelpa Nidoje, todėl mėginsime gerinti padėtį“, – žadėjo Neringos savivaldybės administracijos direktorius.

Nidiškiai įsitikinę, kad Lietuvoje gausėja žmonių, turinčių jachtas, todėl papildomos švartavimosi vietos Nidoje leis pritraukti dar daugiau pasiturinčių buriuotojų. Kitas niuansas – žmonės iš rytinio kranto mėgsta atplaukti į Nidą tiesiog išgerti kavos.

„Svarbu ir tai, kad daugiau pajamų į biudžetą gaus pati savivaldybė“, – pabrėžė A. Vyšniauskas. Nidos uostelį administruoja merijos valdoma UAB „Neringos komunalininkas“.

Laivelio iki 7 metrų savininkui, nesudariusiam sutarties dėl laivo laikymo, viena švartavimosi para Nidoje atsieina 7,82 euro, laivo nuo 7 iki 10 metrų – 10,72 euro. Didžiausias įkainis taikomas plaukiojantiems restoranams: už parą – 118,74 euro.

Jei sudaroma sutartis dėl laivų laikymo Nidos uoste, laivelio iki 7 metrų savininkui tai atsieina 104,26 euro per mėnesį, kai laivo ilgis siekia daugiau kaip 10 metrų – 133,33 euro. Tarifai yra skirtingi, jie priklauso nuo laivų ilgio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"